- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- eII-485-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00455-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7513-2025 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-7513-2025 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, A. M. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams. A. M. nubaustas už tai, jog 2025 m. gegužės 21 d., 9.16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę per sankryžą, prieš kurią buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“.
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. liepos 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto A. M. skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 1 d. nutarimą. Nurodo, kad 2025 m. gegužės 21 d., vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, atliko lenkimo manevrą. Lenkimą pradėjo ne sankryžoje, dar esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai, leidžiančiai eismo juostų keitimą. Šis veiksmas buvo atliktas dėl kelyje važiuojančios sunkiasvorės transporto priemonės su įjungtais avariniais šviesos signalais, todėl objektyviai buvo būtina keisti važiavimo juostą. Nors policijos pareigūnai, judėję ta pačia kryptimi maždaug 20 metrų atstumu už jo automobilio, nutarime nurodė, jog lenkimas vyko per ištisinę liniją ir sankryžą, pažymėti, kad lenkimo manevras buvo pradėtas dar prieš sankryžą ir iki ištisinės linijos, todėl nebuvo pažeisti KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimai. Pareigūnų sprendime nurodyta, kad pažeidimas įvykdytas kertant ištisinę liniją ir sankryžą. Visgi faktinės aplinkybės buvo tokios, kad kaip minėta anksčiau, lenkimo manevras pradėtas prieš sankryžą ir esant punktyrinei linijai (o ne ištisinei linijai kai nurodyta nutarime) ir baigtas už jos ribų, nepažeidžiant draudimo. Pagal KET, draudžiama pradėti lenkimo manevrą sankryžoje, tačiau jei manevras jau buvo pradėtas anksčiau, tai gali būti leistina, priklausomai nuo aplinkybių (tokios aplinkybės egzistavo: dėl kelyje važiuojančios sunkiasvorės transporto priemonės su įjungtais avariniais šviesos signalais, todėl objektyviai buvo būtina keisti važiavimo juostą). Todėl nebuvo pažeistas KET 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimas. Pažeidimo kvalifikavimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, todėl turėtų būti perkvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Pareigūnai negalėjo objektyviai nustatyti, kokio tipo ženklinimą kirto jo, A. M., vairuojamas automobilis, nes prieš juos tuo metu važiavo dar kelios kitos transporto priemonės. Pareigūnui E. P. buvo paaiškinta, kad manevras pradėtas esant punktyrinei linijai, ir prašyta pateikti pažeidimo įrodymus (pvz., vaizdo medžiagą), tačiau to padaryti pareigūnas negalėjo ir atsisakė. Kartu automobilyje važiavęs keleivis - M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gali patvirtinti, kad pažeidimas nebuvo toks, kaip nurodyta protokole. Šioms aplinkybėms patvirtinti prašo jį byloje apklausti liudytoju. Jeigu teismas laikys ir nustatys, jog pažeidimas buvo, jis yra formaliojo pobūdžio, nes nepadarė žalos ir nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jo, A. M., veiksmai nebuvo tyčiniai, o sąlygoti faktinių eismo sąlygų - tai gali būti vertinama kaip mažareikšmis pažeidimas. Be to, nors nutarime nurodyta, kad nėra nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, tačiau pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą neįvertino šių lengvinančių aplinkybių: jis, pareiškėjas, bendradarbiavo su pareigūnu, buvo pagarbus, neturi ankstesnių pažeidimų, elgėsi atsakingai, todėl toks jo elgesys galėtų būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str. 1 d. 1-3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo panaikinti Klaipėdos AVPK 2025 m. liepos 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N- 7513-2025 kaip nepagrįstą. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo perkvalifikuoti veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą neskirti neprivalomos skirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti trumpesniam terminui nei imperatyviai numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas minimalus terminas. Neįžvelgus pagrindų tenkinti aukščiau paminėtus prašymus, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę.
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, nusižengimo vietos foto nuotraukos, tarnybinis pranešimas ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Administracinio nusižengimo faktas ir jo padarymo aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų akivaizdoje, protokolas su administraciniu nurodymų surašytas administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui dalyvaujant, nusižengimo padarymo vietoje. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir A. M. skyrė galutinės sankcijoje numatytos baudos vidurkį ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą numatyto termino vidurkiui. Nekyla abejonių, kad A. M., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti ar keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, A. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7513-2025 be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Teigia, kad lenkimo manevrą atliko nekirsdamas ištisinės kelio ženklinimo linijos. Kirto punktyrinę liniją. Lenkė, nes priekyje arčiau kelkraščio važiavo sunkiasvorė transporto priemonė su įjungtais avariniais signalais. Aplenkė tą automobilį ir po kurio laiko pastebėjo iš paskos atvažiuojantį policijos tarnybinį automobilį su įjungtais signalais. Pasitraukė į kelkraštį norėdamas juos praleisti. Tačiau pastebėjo, kad yra sekamas policijos automobilio ir stabdomas. Jam sustojus, priėjęs policijos pareigūnas paklausė, ar jis žino, dėl ko buvo sustabdytas, tvirtino, kad jis, A. M., padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes lenkė sankryžoje. Jis, A. M., su tuo nesutiko, nes lenkimo manevras buvo padarytas leistinoje vietoje. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, nes administracinio nusižengimo nepadarė. Lenkimą pradėjo prieš sankryžą, kur prasideda brūkšninė linija. Lenkimą baigė taip pat prieš sankryžą. Iki sankryžos buvo apie 15 m atstumas. Policijos pareigūnai važiavo 20-30 m atstumu. Tarp jų transporto priemonių važiavo dar kelios transporto priemonės.
Liudytojas M. P. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu važiavo kartu su pareiškėju A. M. tame pačiame automobilyje. Važiavo pas A.. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai. Važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, priekyje prie pat kelkraščio važiavo kitas krovininis automobilis su įjungtais avariniais signalais. Važiavo labai lėtai, po to pasuko į dešinę. A. minėtą automobilį aplenkė. Po to buvo sustabdytas policijos pareigūnų. A. M. pradėjo lenkimo manevrą prieš sankryžą. Minėtoje vietoje kelio ženklai labai maži, galimai dėl to A. kelio ženklo nepastebėjo. A. M. lenkimo manevrą pradėjo per punktyrinę liniją, baigė manevrą prieš sankryžą, kur yra ištisinė linija. Jis, liudytojas tuo metu dar pasakė, kad nėra iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių.
Liudytojas E. P., Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, parodė, kad 2025 m. gegužės 21 d. apie 9.00 val. kartu su vyriausiąja patrule S. K. vykdė patruliavimą nustatytame maršrute. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), pamatė kaip priekyje važiavęs automobilis „Toyota Corolla“ pradėjo lenkimo manevrą prieš pat sankryžą ir kitą transporto priemonę lenkė per sankryžą. Sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Nors priekyje važiavo dar vienas automobilis, „Toyota Corolla“ automobilis matėsi gerai, nes policijos tarnybinis automobilis yra aukštesnis. Tvirtina, kad „Toyota Corolla“ automobilio vairuotojas lenkimo manevrą atliko pačioje sankryžoje, lenkimas pasibaigė už sankryžos. „Toyota Corolla“ automobilio vairuotojas lenkė kitą lengvąjį automobilį, ne sunkiasvorį transportą. Visų įvykio aplinkybių nepamena, viską nurodė tarnybiniame pranešime, surašytame iš karto po nagrinėjamo įvykio. Iki pažeidėjo vairuojamo automobilio buvo apie 10 m atstumas.
Liudytoja S. K., Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėja, parodė, kad 2025 m. gegužės 21 d. apie 9.00 val. su E. P. vykdė patruliavimą nustatytame maršrute. Matė kaip (duomenys neskelbtini), „Toyota Corolla“ automobilio vairuotojas, važiuodamas pagrindiniu keliu, lenkė kitą automobilį per sankryžą. Vairuotojas nespėjo baigti manevro ir kirto ištisinę liniją. Tarp pažeidėjo automobilio ir jų policijos tarnybinio automobilio važiavo dar kita transporto priemonė. Tarnybinis automobilis aukštas, todėl matomumas buvo geras. A. M. lenkė kitą lengvąjį automobilį, o ne sunkiasvorę transporto priemonę.
Teismas konstatuoja:
A. M. skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
A. M. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
KET 3 priedo 1.1 punkte įtvirtinta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
KET 140.1 papunktyje numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Reikia pažymėti, kad lenkimas sankryžose yra ypač pavojingas, nes lenkimo metu iš šalutinio kelio gali išvažiuoti automobilis ir tai gali lemti eismo įvykį su skaudžiomis pasekmėmis. Todėl lenkimas sankryžose, pažymėtose kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ yra uždraustas KET 140.1. punkte.
Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punktą vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, A. M. neginčija fakto, kad nutarime minėtu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančias ta pačia važiavimo kryptimi, tačiau tvirtina, jog siauros ištisinės linijos nekirto, o lenkimo manevrą pradėjo užvažiuodamas ant brūkšninės linijos, tai yra leistinoje vietoje, manevrą baigė iki sankryžos, todėl KET reikalavimų nepažeidė.
Tokias skundą padavusio A. M. nurodytas aplinkybes teismas vertina kritiškai, kaip gynybines, siekiant išvengti atsakomybės. A. M. versiją paneigė tiesiogiai teisės pažeidimą stebėję policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai E. P. ir S. K. nurodė matę kaip A. M. vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis ta pačia kryptimi kaip ir policijos tarnybinis automobilis, prieš (duomenys neskelbtini) sankryžą išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, juda priešpriešinio eismo juosta per sankryžą lygiagrečiai su ištisine kelio ženklinimo linija. A. M. automobilis lenkimo manevrą baigia ir grįžta į savo eismo juostą už sankryžos. Pažymėjo, kad jokių sunkiasvorių ar kitų transporto priemonių, trukdančių eismui, nepastebėjo. Nors priekyje važiavo dar vienas automobilius, vaizdo jis neužstojo, matomumas buvo geras, nes policijos tarnybinis automobilis buvo aukštesnis už kitus automobilius.
Teismo posėdžio metu pareigūnų duoti paaiškinimai buvo išsamūs, papildantys vienas kitą ir neprieštaraujantys byloje esančiai medžiagai. Abu pareigūnai, važiavę tame pačiame tarnybiniame automobilyje, nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamas įvykis vyko šviesiu paros metu, apie 9.15 val., oro sąlygos taip pat buvo geros, todėl matomumo pareigūnams niekas neapsunkino, kas leidžia daryti patikimą išvadą, jog pareigūnai aiškiai matė A. M. automobilio manevrus.
Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. P. netrukus po įvykio 2025 m. gegužės 22 d. surašytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad
automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo lenkimo manevrą prieš pat sankryžą, pažymėtą kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ bei lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę per sankryžą, kurioje susikerta (duomenys neskelbtini) g. ir M. L. g. Sustabdžius minėtą transporto priemonę, paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. M.. Asmeniui buvo paaiškinta sustabdymo priežastis, tačiau jis su pažeidimu nesutiko ir pradėjo teisintis, jog spėjo pabaigti manevrą iki sankryžos. Po to, teigė, kad nekirto ištisinės linijos. A. M. paaiškinta, kad lenkti pradėjo būtent prieš pat sankryžą, išvažiavo dar į priešpriešine eismo juostą per punktyrinė liniją, tačiau tuoj pat po jos prasidėjo siaura ištisine linija bei minėta sankryža ir būtent tik po sankryžos, baigė lenkimo manevrą. Tačiau A. M. buvo piktybiškai nusiteikęs, norėjo pamatyti vaizdo įrašą ir su pažeidimu nesutiko.
Teismas neturi pagrindo abejoti teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymų teisingumu, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Įvykį forminusių pareigūnų su A. M. ar jo šeima nesieja jokie santykiai – šeiminiai, darbiniai, draugystės ar kt., dėl kurių būtų galima įžvelgti pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti bei apšmeižti pažeidėją.
Nors lenkimo manevro pradžios policijos pareigūnai nematė, o A. M. teigia, kad rikiuotis pradėjo ne per ištisinę liniją, tačiau net ir vertinant aplinkybes, kad lenkimo manevras galėjo būti pradėtas ir užbaigas esant brūkšninei linijai, A. M. administracinės atsakomybės tai nešalina, kadangi lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tęsiamas bei baigiamas – laikantis KET reikalavimų. O jeigu vairuotojui lenkimo manevro nepavyksta atlikti nepažeidžiant KET, jis privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022). Nagrinėjamu atveju teismas laiko visiškai įrodyta, kad skundą pateikęs A. M. lenkimo manevrą atliko (tęsė) važiuodamas priešpriešine eismo juosta ir kitą transporto priemonę lenkė būdamas sankryžoje pagrindiniame kelyje, todėl privalo atsakyti administracine tvarka.
Iš byloje esančių įvykio vietos nuotraukų matyti (duomenys neskelbtini) sankryža pažymėta kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tai yra lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti.
Pažymėtina, kad vairuotojas, objektyviai negalėdamas įvertinti situacijos, neturi pradėti lenkimo manevro. Pareiškėjas A. M. turėjo būti atidus ir rūpestingas vairuojant transporto priemonę, stebėti kelio ženklinimą, o esant artėjančiai ištisinei linijai galėjo tiesiog sulėtinti važiavimo greitį, nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą, tačiau to nepadarė, tęsė lenkimą ir atliko lenkimo manevrą kelio ruože, kuriame tai daryti draudžiama.
Pažymėtina, kad ir paties skundą pateikusio A. M. paaiškinimai nebuvo nuoseklūs ir kito viso proceso metu. Apklausiamas teismo posėdyje A. M. teigė, kad lenkimo manevrą baigė iki sankryžos, teigdamas skundą teismui nurodė, kad lenkimo manevras baigtas už sankryžos ribų, esant punktyrinei linijai. Teismo vertinimu, aptarti administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. parodymų nenuoseklumai ir net tarpusavio neatitikimai, sugretinus su aukščiau nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybės, tik dar labiau sustiprina išvadą, kad pareiškėjas stengiasi išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.
Nors apklausiamas teismo posėdyje liudytojas M. P. parodė, kad A. M. lenkimo manevrą baigė dar iki sankryžos, teismas šio liudytojo parodymus vertina kritiškai iš priimdamas sprendimą jais nesivadovauja. Vertinant minėto liudytojo parodymų objektyvumą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra pažįstamas su pareiškėju A. M., dėl ko negali būti atmestinas jo siekis padėti A. M.išvengti administracinės atsakomybės.
Taigi, A. M. nagrinėjamu atveju KET reikalavimų nesilaikė, lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje draudžiama lenkti pagal KET 140.1 punktą, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Skundą pateikęs A. M. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba jos terminą trumpinti.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal to paties straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, už minėto administracinio nusižengimo padarymą A. M. buvo skirta sankcijos vidurkiui lygi 200 Eur bauda ir specialiosiose teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 4 mėnesiams.
Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. M. neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 420 straipsnio 6 dalis. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. padarė pavojingą ir gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą: jis lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje draudžiama lenkti pagal KET 140.1 punktą, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo kita transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors jokių realių padarinių A. M. atliekant lenkimo manevrus nekilo ir žala niekam nebuvo padaryta, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju A. M. yra nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo neleistinoje vietoje faktas. Taigi, šio pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkt, o ne kilę padariniai.
Bylos duomenimis (administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus), A. M. administracine tvarka ankščiau baustas už įvairius KET pažeidimus (4 kartus), o tai jo, kaip vairuotojo, taip pat neleidžia vertinti išskirtinai teigiamai. Pažymima, kad skundą pateikęs A. M. nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui.
Teismas, įvertinęs A. M. padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad nebuvo nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, konstatuoja, kad jam skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos ir adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui, švelninti nei vienos iš jų nėra jokio pagrindo.
Teismo vertinimu Institucijos 2025 m. liepos 1 d. nutarimu pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuotos tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7513-2025 pareiškėjo A. M. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo A. M. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7513-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.