- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-860-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24825-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ronedus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“
- Trečiasis asmuo
- R. A., G. L.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ronedus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sakinta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ronedus“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. A. ir G. L.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sakinta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ronedus“ 27 350 Eur skolą, 6 proc. kompensacinių palūkanų už 137 dienas, tai yra 615,94 Eur, 6 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 30 000 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei juo disponuoti, tačiau paliekant teisę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, darbuotojais, atlikti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
4. Ieškovė nurodė, jog reikalavimus kildina iš 2021 m. kovo 26 d. intelektinių paslaugų sutarties Nr. INT0326-01 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atstovauti atsakovę vykdant atsakovės inicijuotą projektą bei šio projekto finansavimo paiešką, tai yra ieškovė įsipareigojo nupirkti ir parduoti atsakovei du žemės sklypus bei užtikrinti kredito gavimą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už ieškovės jai suteiktas paslaugas. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir 2021 m. gegužės 21 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000022, pagal kurią atsakovė iki 2021 m. birželio 21 d. privalėjo sumokėti ieškovei 42 350 Eur. Nurodytą sąskaitą faktūrą atsakovės direktorius priėmė, atsakovė sąskaitą iš dalies apmokėjo, tai yra pervedė ieškovei 15 000 Eur, ir liko skolinga 27 350 Eur. Ieškovė teigia, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Atsakovės metinės pajamos yra tik 158 Eur. Pagal viešai prieinamus duomenis, atsakovė turi 370 000 Eur finansinius įsipareigojimus. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės nekilnojamojo turto vertė yra 243 700 Eur, tačiau atsakovė siekia perleisti jai nuosavybės teise priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą. Atsakovės direktorius R. A. kreipėsi į UAB „SME Capital 3“, prašydamas leisti parduoti 0,2428 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,3402 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai ieškovės reikalavimui užtikrinti – kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus bei atlikti pagal įstatymus privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybės biudžetams, o taip pat atsiskaityti su darbuotojais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti;
5.2. 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. sausio 16 d. atsakovė kreipėsi į UAB „SME Capital 3“, prašydama duoti sutikimą parduoti atsakovei priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė ketina sumažinti turimą nekilnojamąjį turtą. Be to, atsakovė turi didelių finansinių įsipareigojimų pagal sudarytą paskolos sutartį. Todėl gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. ieškovė, kaip 2021 m. kovo 26 d. intelektinių paslaugų sutarties šalis, žino, kad po atsakovės savininko pasikeitimo atsakovė ketino užsidirbti pelną iš žemės sklypų, paminėtų 2021 m. kovo 26 d. intelektinių paslaugų sutartyje, perpardavimo, pasitelkiant paskolą jų pirkimui iš ieškovės. Šio verslo projekto ekonominiai rodikliai yra puikiai žinomi ieškovei, nes būtent šių rodiklių pagrindu ieškovė tarėsi dėl paskolos suteikimo atsakovei;
6.2. ieškovės samprotavimai apie atsakovės sunkią finansinę būklę neatitinka tikrovės. Ieškovė puikiai žino, kad žemės sklypų rinkos vertė, o ne VĮ „Registrų centras“ nurodytas masinio vertinimo rezultatas, yra ženkliai didesnė už atsakovės gautą paskolą;
6.3. ieškovė puikiai žino, kad žemės sklypų pardavimo planai atsirado ne todėl, kad yra pareikštas ieškinys, o todėl, kad šie sklypai buvo perkami perparduoti, kas paneigia prielaidas apie atsakovės tariamą nesąžiningumą. Šiuo atveju būtent ieškovė neįvykdė esminių Sutarties sąlygų, nes paskola gauta 10 kartų trumpesniam terminui, sklypus ieškovė pardavė brangiau, tačiau reikalauja tokio atlygio, kuris mokėtinas tik įvykdžius visas Sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
7. Ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos finansinę padėtį. Atsakovė teigia, jog jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė yra žymiai didesnė, nei jos gauta paskola (370 000 Eur), tačiau žemės sklypų vertinimo nepateikia;
7.2. ieškovė įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tam, kad tinkamai būtų vykdoma Sutartis. 2021 m. gegužės 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3754 ieškovė pardavė atsakovei abu žemės sklypus. Jokių papildomų sąlygų Sutartyje apie galimą minėtų sklypų tolimesnį perpardavimą nebuvo numatyta. Atsakovė siekia žemės sklypus parduoti dėl to, jog nori išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
11. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo egzistavimo. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais argumentais, pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.
12. Byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal konkrečias faktines aplinkybes ir ginčo šalių elgesį. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo: 1) įvardinti, kokius atsakovo veiksmus jis vertina kaip sudarančius grėsmę jo turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) (galimas turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma, pasiruošimas tokiems veiksmais, anksčiau sudaryti sandoriai, liudijantys jo turto masės mažėjimą, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018); 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė grėsmę jos turtiniams interesams (galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovės veiksmais nurodė tai, kad po bylos iškėlimo atsakovė ėmėsi veiksmų, siekdama perleisti vienintelį nuosavybės teisėmis turimą nekilnojamąjį turtą (du žemės sklypus), ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. sausio 16 d. atsakovės prašymus, pateiktus UAB „SME Capital 3“ (paskolos davėjui), kuriais atsakovė prašo duoti sutikimą parduoti du jai priklausančius žemės sklypus.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė ketina parduoti du jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, o taip pat ir tai, kad atsakovė turi didelių finansinių įsipareigojimų pagal sudarytą paskolos sutartį, sprendė, kad gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija nurodo, jog žemės sklypų pardavimo planai atsirado ne todėl, kad yra pareikštas ieškinys, o todėl, kad šie sklypai iš karto buvo perkami tokiam tikslui (perpardavimui). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie atsakovės teiginiai patys savaime nepatvirtina, jog grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui šiuo atveju nėra.
17. Iš su dubliku pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2021 m. gegužės 21 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė nuosavybėn iš ieškovės nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 18 d. atsakovė ir UAB „SME Capital 3“ sudarė paskolos sutartį Nr. CP3/21-05-18/08 dėl 370 000 Eur paskolos šiam nekilnojamajam turtui įsigyti, įsipareigojimams pagal šią sutartį užtikrinti taikoma hipoteka (įkeitimas) 0,2428 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir 0,3402 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).
18. Iš su dubliku pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. sausio 16 d. atsakovė kreipėsi į UAB „SME Capital 3“ (paskolos davėją), prašydama duoti sutikimą atsakovei parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
19. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė (ši aplinkybė neneigiama ir atskirajame skunde), jog atsakovė ketina parduoti vienintelį jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – du žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės kelia abejonių atsakovės sąžiningumu. Nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia, kad atsakovė gali vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, sumažindama jai nuosavybės teise priklausančio turto mastą.
20. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi (įrodinėjimo naštos) principas, tai yra kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių jos realią turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, pvz., duomenų iš viešų registrų apie registruoto turto sudėtį, turtui nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenų iš sąskaitų apie turimas lėšas, duomenų apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus, finansinės atskaitomybės dokumentų iš kurių būtų galima nustatyti atsakovės (juridinio asmens) veiklos rezultatus (pelną / nuostolius). Atsakovės teiginiai, jog jos turimų žemės sklypų rinkos vertė yra ženkliai didesnė už jai suteiktą paskolą, nepatvirtinti įrodymais (pvz. nekilnojamojo turto vertinimu).
21. Dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovės nesąžiningumu, tai yra, ieškovės netinkamu įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymu ir nepagrįsto ieškinio pareiškimu, pažymima, jog šie argumentai yra susiję su pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti nagrinėjama. Dėl atsakovės argumentų, kuriais ji siekia paneigti pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepasisako ir jų nevertina, kadangi į šį klausimą bus atsakyta išsprendus bylą iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog, netenkinus ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė galėtų imtis priemonių perleisti vienintelį savo turimą nekilnojamąjį turtą tam, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje nurodė areštuojamo turto eiliškumą, tai yra nusprendė pirmiausia areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ar pinigines lėšas. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo taikyti suvaržymai yra proporcingi siekiamiems tikslams ir užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą bei jų interesų pusiausvyrą.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
24. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.