- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- 1-177-986/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24014-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis nedirbantis, (nurodė kad Norvegijos Karalystėje, Lenkijos Respublikos įmonėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2015-11-10 pagal BK 227 str. 4 d. 6 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta 2017-05-29, teistumo neturintis,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2017 m. gegužės 17 d., apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini), degalinėje „Statoil", pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairavo transporto priemonę MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ (promilės) alkoholio- kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 ‰ (promilės) etilo alkoholio.
Kaltinamasis M. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 17 d., ryte susitikęs su pažįstamais vartojo alkoholį. Išgėrė kelis šimtus gramų stipraus alkoholio ir apie kelis bokalus alaus, jautėsi apsvaigęs. Grįžęs į namus spontaniškai sugalvojo paimti automobilio raktus ir nuvažiuoti iki parduotuvės ,,Maxima“. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi- ja atimta teisė vairuoti 30 mėnesių nuo 2015 m. Raktai kabėjo ant sienos, prie visų namų raktų, tuo metu namuose nieko nebuvo. Draugė jam neleidžia naudotis automobiliu. Apsipirkus parduotuvėje, jam vairuojant automobilį sustabdė policija. Automobilyje be jo buvo dar keli pažystami. Tokį jo elgesį įtakojo alkoholis, dėl to labai gailisi. Daro išvadas, lanko (duomenys neskelbtini), žada važiuoti koduotis. Pažada, kad ateityje tai nepasikartos, supranta jo keliamą pavojų. Jis dirba meistru Norvegijoje, mėnesinės pajamos apie 1000 Eur. Yra likę nesumokėtų adm. baudų, jis dėl to parašęs pasižadėjimą. Lietuvoje už vairavimą išgėrus baustas 3 kartus, vieną kartą už tai baustas ir Norvegijoje 30 parų arešto bausme. Automobilis priklauso jo draugei V. L., jį ji pati pirko už tėvo ir savo pinigus. Automobilį jis vertina iki 1000 Eur sumos.
Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka išvardinti: 2017-05-17 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK vyresniojo patrulės Airės Valinčiūtės tarnybinis pranešimas (b. l. 23), iš kuriuo matyti, kad 2017-05-17, apie15.30 val. jai dirbant su patruliu L. Tamošaičiu, Kėdainių m., buvo pastebėtas po kelią manevruojantis įtartinas automobilis Mercedes Benz, kuris stabdomas sustojo degalinėje „Statoil“, esančioje (duomenys neskelbtini). L. Tamošaitis nuėjo prie sustabdyto automobilio ir atsivedė sustabdyto automobilio vairuotoją. Nustatyta, kad automobilį vairavo M. K., kuris teisės vairuoti neturi, jam alkotesteriu nustatytas 2,27 prom. girtumas. Vairuotojas nušalintas nuo vairavimo ir pristatytas į Kėdainių PSPC priėmimo skyrių kraujo tyrimui atlikti, o automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini); apžiūros protokolas (b. l. 13- 22), iš kurio matyti, kad degalinėje „Statoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos degalinės ir automobilio nuotraukos; Tarnybinė ataskaita (b. l. 24), neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas (b. l. 25), iš kurio matyti, kad 2017-05-17, 15.37 val. M. K. iškvėptame ore buvo nustatyta 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija; patikros sertifikatas (b. l. 26); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b. l. 27); Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4929/2017(01) (b. l. 32), kurioje nurodyta, kad M. K. kraujyje, paimtame 2017-05-17, 16.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 promilės etilo alkoholio; liudytojo L. T. apklausos protokolas (b. l. 37), iš kurio matyti, kad jis su kolege patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pavojingai manevravo tarp kitų automobilių, važiavo keistai, todėl ėmė vytis transporto priemonę ir ją sustabdė. Sustabdytas asmuo prisistatė kaip M. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paprašytas automobilio dokumentų jis nepateikė, jam tarnybiniame automobilyje alkotesteriu jam nustatytas 2,27 prom. girtumas. Pastarasis nurodė, kad automobilis priklauso jo sugyventinei; liudytojos V. L. apklausos protokolas (b. l. 44), iš kurio matyti, kad ji su M. K. turi bendrą dukrą, kartu gyvena apie 7 metus. Ji ryte išėjo į darbą, raktelis nuo automobilio buvo paliktas prie kitų raktų. Grįžusi namo pastebėjo, kad nėra automobilių raktelių, o paskambinus Mariui sužinojo, kad jį sulaikė policija, o automobilis yra degalinėje (b. l. 44- 45).
Dėl veikos kvalifikavimo.
BK 281 str. 7 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina ir jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 7 d., padarymo, įrodo anksčiau išvardinti bylos duomenys. Minėti duomenys iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas juos pripažįsta įrodymais ir konstatuoja, jog pasitvirtino kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d., padarymo. Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, M. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, todėl spręstinas baudžiamosios atsakomybės M. K. realizavimo klausimas.
Kaltinamojo M. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį- M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis baigtas. Jis 2015-11-10 teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d. (b. l. 99- 104), kas BK 97 str. prasme laikytina jį neturinčio teistumo, paskirtą bausmę yra įvykdęs- baudą sumokėjo tik 2017-05-29. Kaltinamasis sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, net penkis kartus baustas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, iš jų tik vieną kartą turint teisę vairuoti (2003 m., 2005 m., 2009 m., 2015 m., 2016 m. b. l. 111- 113), be to už vairavimą neblaiviam, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu, buvo baustas trumpalaikiu laisvės atėmimu ir bauda Norvegijos Karalystėje (b. l. 102). 2016-12-16 paskirtos administracinės baudos, kaip patvirtino teismo posėdžio metu ir pats M. K., nėra sumokėjęs (b. l. 123). M. K. vairavo neturėdamas teisės vairuoti- ji atimta iki 2018-05-18, b. l. 122. Jis nevedęs, turi vieną nepilnametį vaiką (b. l. 96- 98), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybių ligų priežiūros grupėse nėra registruotas, dirba Norvegijos Karalystėje (iš jo žodžių Lenkijos Respublikos įmonėje, 4 savaites būna užsienyje, po to dvi Lietuvoje).
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Parinkdamas bausmės rūšį teismas be anksčiau išvardintų nuteistąjį apibūdinančių duomenų taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje surinkti kaltintąjį charakterizuojantys duomenys jį apibūdina kaip ciniškai nesilaikantį, visiškai ignoruojantį vieną iš esminių Kelių eismo taisyklių reikalavimų- draudimą vairuoti apsvaigus. Kaltinamasis žinodamas šiuos kelių eismo taisyklių reikalavimus (praeityje jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę), vairuodamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti šiuos reikalavimus visiškai ignoravo, tokiu būdu kėlė ypatingai didelį pavojų tiek savo, tiek ir kitų asmenų (su juo kartu važiavusių asmenų, kitų eismo dalyvių) sveikatai (gyvybei) ir turtui. Todėl siekiant M. K. sulaikyti nuo tokių nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą, jam skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo bausmė- areštas, nustatant už vidurkį mažesnį dydį. Tam kad nebūtų padaryta didelė neigiama įtaka nuteistojo teigiamiems socialiniams ryšiams– jis turi darbą (nurodė kad dirba Norvegijos Karalystėje), nepilnametę dukrą, jo gynėjo prašymu arešto bausmę nuteistajam leistina atlikti poilsio dienomis. Paskyrus švelnesnę bausmę- baudą, bausmės tikslai kaltinamajam nebūtų pasiekti. Nors kaltinamasis teismui patvirtino, kad išvadas dėl neteisėto savo elgesio jis padarė, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas švelniausiai galimai bausmės rūšiai parinkti- į tai teismas atsižvelgia parinkdamas bausmės dydį.
Kaltinamasis nusikalto neatlikęs Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės- ji atlikta (bauda sumokėta) tik 2017-05-29. Tačiau ši aplinkybė nelemia būtinybės bendrinti bausmių pagal BK 64 str. nuostatas. Pagal įstatymų leidėjo valią nauju nuosprendžiu skirtina bausmė turi būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme tik tuo atveju, kol ji nėra atlikta, t. y. pridedama visa neatliktos bausmės dalis (bausmes bendrinant visiško bausmių sudėjimo būdu pagal BK 64 str. 2 d.) arba pridedama neatliktos bausmės tik tam tikra dalis (bausmes bendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal BK 64 str. 3 d.). Nors M. K., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikaltimą, tačiau šio nuosprendžio priėmimo metu jis ankstesnę bausmę jau yra atlikęs. Taigi ją skirti pakartotinai, pasinaudojant bendrinimo institutu iš nuosprendžių sutapties, draudžia BK 2 str. 6 d. įtvirtintas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) principas (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-329-582/2015). Todėl šiuo metu, esant išdėstytiems duomenims dėl M. K. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško atlikimo, toks bendrinimas nebūtų teisingas.
Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, M. K. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 str. 5 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, t.y. automobilis Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso jo sugyventinei V. L.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas M. K., buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. L. (b. l. 57). Kaip matyti iš jos apklausos protokolo, pastarajai, kartu su M. K. gyvenant 7 metus buvo žinoma, kad M. K. negali vairuoti. Automobilio raktelius ji laikė prie kitų raktų, juos ir automobilį M. K. pasiėmė jai būnant darbe, jai nežinant ir be jos sutikimo, jai tai buvo visiškai netikėta (b. l. 44- 45). Teismas sprendžia, kad M. K. vairuotas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, jis tai atitinka konfiskuotino turto požymius, tačiau pastarajam kaltininkui nepriklausant ir nesant BK 72 str. 4 d. numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti ir dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia, kad prokuroro prašymas dėl konfiskuotino turto (automobilio Mercedes Benz C220, valst. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra pagrįstas. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtina iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Transporto priemonės savininkė V. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis iš portalo www.autoplus.lt apie apskaičiuotą automobilio rinkos vertę, kuri yra 1640 Eur. Teisiamajame posėdyje pateiktos šio automobilio nuotraukos ir kaltinamasis teigė, kad šio automobilio vertė yra apie 1000 Eur, tačiau teismas su šiuo vertinimu nesutinka, nes konfiskuotino automobilio vertės paskaičiavimas šioje byloje yra pateiktas paties transporto priemonės savininkės, apie kurį ji geriausiai ir žino. Byloje duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkė nesutiktų su tokiu automobilio vertės paskaičiavimu, nėra. Gi kaltinamojo pateiktos nuotraukos kitokios automobilio vertės nei patvirtina, nei paneigia, nes spendžiant pagal nuotraukas šis automobilis nėra kažkaip ženkliai apgadintas, jis gali dalyvauti eisme (turi galiojančią techninę apžiūrą), jos smulkūs kėbulo defektai ir korozija teismo vertinimu tėra tik normalus automobilio eksploatavimo ir nusidėvėjimo požymis, kurie eisme dalyvauti netrukdo (jam yra galiojantis tech. apžiūra ir juo transporto priemonės savininkė naudojasi). Be to teisiamojo posėdžio metu teismas išaiškino, kad bylos nagrinėjimas teisme vyksta laikantis rungimosi principo (BPK 7 str.), tačiau nagrinėjimo teisme dalyviai papildyti įrodymu tyrimą nepageidavo. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti šio automobilio verte -1640 Eur, kuri be kita ko pagal pateiktus duomenis yra ženkliai mažesnė už visų kitų automobilių vidutines vertes (b. l. 62 -64). Teismas konstatuoja, kad iš M. K. išieškotina 1640 eurų konfiskuotino turto vertę atitinkantis suma ir tai padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Siekis didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, o šiuo atveju konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo, šioje situacijoje nėra galimas.
Išsprendus turto (jo vertės) konfiskavimo klausimą, pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas transporto priemonės savininkei V. L.. Kadangi teismas tenkino prokuroro prašymą dėl turto vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo pilna apimtimi, tolimesnis priverstinis automobilio laikymas aikštelėje nebetikslingas ir pastarasis su tech. pasu grąžintinas transporto priemonės savininkei nedelsiant, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės– uždraudimo naudotis specialia teise.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama ir nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kritiškai vertina padarytą veiką, kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau kaltinamasis sistemingai baudžiamas už vairavimą neblaiviam, tai pat ir neturint tam teisės, o šį nusikaltimą padarė vos per pusę metų nuo jo paskutinio nubaudimo už vairavimą neblaiviam. Šio nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir neturėdamas teisės vairuoti. Todėl atsižvelgiant į įstatymo leidėjo šiuo nauju teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus– padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, tai kad jam praeityje skirtos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė (jis kaip minėta ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam neturint tam teisės), jam toliau neatsakingai ignoruojant elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keliant realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Ta aplinkybė, kad šiuo metu teisė vairuoti transporto priemones jam jau yra atimta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-19 nutarimu, šio klausimo sprendimui reikšmės neturi, nes dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės nusikalstamos veikos padarymo atveju kiekvienu atveju sprendžiama autonomiškai; be to kaltinamajam teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galėtų būti trumpinamas ATPK 329 (galiojusio iki 2017-01-01) tvarka ir teisė jam vairuoti grąžinta ir nesuėjus nutarime numatytam terminui.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2017-05-17, 15.40 val. ( b. l. 67- 68) iki 2017-05-18, 10.37 val. ( b. l. 72), viena para (BK 66 str.).
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93- 94). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai nepareikšti.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir pašto išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302- 307 str.,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 30 (trisdešimt) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 1 d., į bausmės laiką įskaityti M. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-17 iki 2017-05-18 (vieną parą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., BK 68 str., paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trims) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš M. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1640 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.
Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
A. M. Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos (b. l. 54), grąžinti transporto priemonės savininkei V. L. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. S. g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el.p.: kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.