- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-247-300/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00552-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ją keičiant laisvės atėmimu, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinė bausmė A. P. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. 20 val. iki 2014 m. liepos 27 d. 22 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, įsibrovęs pro sienoje esančią angą į R. K. ūkinį pastatą pagrobė svetimą, R. K. priklausantį turtą, – benzininį motopjūklą ,,Husqvarna 543 XP“, 579,24 eurų vertės, cirkuliacinį siurblį ,,Grundfos“ 144,81, eurų vertės, cirkuliacinį siurblį, kurio markė nenustatyta, 86,89 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam 810,94 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, visi jo teistumai išnykę, todėl teigia, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Taip pat nurodo, kad nusikaltimą jis įvykdė dėl ligos, nes jis neprisimena, kaip jį įvykdė, o jam psichiatrinė ekspertizė, kuri būtų nustačiusi jo būklę nusikaltimo darymo metu, paskirta nebuvo.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai A. P. pripažino kaltu, nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad nusikaltimą įvykdė dėl ligos, nes neprisimena, kaip jį įvykdė, o jam nebuvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kuri būtų nustačiusi jo būklę nusikaltimo darymo metu, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančios medžiagos – Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados – matyti, kad praeityje A. P. buvo nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, ir konstatuota, kad skirti ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę A. P. netikslinga (79 b. l.). Taigi tai, kad nuteistasis savo noru ir iniciatyva vartoja alkoholį, ir tai jam sukelia elgesio sutrikimus, nešalina apelianto pakaltinamumo ir kaltės. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis apsvaigimas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už būnant apsvaigimo būsenos padarytą veiką. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo gali stipriai apsvaigti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja psichiką veikiančias medžiagas ir tampa tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę.
Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. BK 64¹ straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi, minimo straipsnio pagrindu bausmė gali būti švelninama tik teismo nuosprendžio ar teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu ir tik esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Šiuo atveju, nuteistojo A. P. byla buvo išnagrinėta bendra tvarka, taigi, nors nuteistasis savo kaltę ir pripažino, tačiau nesant visų minėtame įstatyme įtvirtintų sąlygų, o būtent bylos neišnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas nėra įstatyminio pagrindo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį, tinkamai pritaikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.