Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-23 · Administracinė byla Nr. I-3702-561/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-03-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
I-3702-561/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01707-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3702-561/2013(Proceso Nr. 3-61-3-01707-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 21 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013-12-23Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės bei Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, bei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo (toliau – Kalėjimas) 2013-04-22 sprendimą Nr. 96-457, panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2013-05-10 sprendimą Nr. 2S-1749, įpareigoti Kalėjimą sudaryti sąlygas leisti įsigyti pigesnes ir kokybiškesnes prekes, kurių nėra Kalėjimo parduotuvėje, priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo, 2060 litų neturtinę žalą.

Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Kalėjimo administraciją, prašydamas sudaryti sąlygas leisti jam įsigyti pigesnes ir kokybiškesnes prekes, kurių nėra Kalėjimo parduotuvėje, tačiau tokia galimybė pareiškėjui nebuvo suteikta, ką patvirtina Kalėjimo 2013-04-22 sprendimas Nr. 96-457. Šį Kalėjimo sprendimą pareiškėjas apskundė Departamentui, tačiau Departamentas 2013-05-10 sprendimu Nr. 2S-1749 pareiškėjo skundo netenkino, patvirtindamas, kad Kalėjimo parduotuvėje esančių prekių asortimentas yra tinkamas ir laikomiems Kalėjime asmenims yra suteiktos galimybės šias prekes įsigyti.

Pareiškėjas skunde patvirtino, kad dėl minėtų Kalėjimo administracijos veiksmų, susijusių su neleidimu įsigyti pigesnes ir kokybiškesnes prekes, kurių nėra Kalėjimo parduotuvėje, pareiškėjas patyrė 2060 litų neturtinę žalą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas bei atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl apsipirkimo Kalėjime esančioje parduotuvėje (klijus „Super Moment“, lipniąją juostą, rūkomąjį tabaką „WINSTON“, kvapnųjį tualetinį popierių ir kavos DALLMAYR), tačiau jo prašomų prekių pareiškėjui nepristatė.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Kodeksas) 92 straipsnyje yra reglamentuota nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Poįstatyminiais teisės aktais yra nustatyta tvarka, įpareigojanti Kalėjimo administraciją užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę, be to, yra patvirtintos tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklės, kuriose yra nurodytas privalomas maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentas, kurio privalo laikytis pataisos įstaigų teritorijose veikiančios parduotuvės. Pabrėžtina tai, jog parduotuvėms nėra nustatyta prievolė tiekti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, neįtraukus į minėtą asortimento sąrašą.

Kalėjimas paaiškino, kad Kalėjimo teritorijoje esančioje parduotuvėje kainininkas yra atnaujinamas kas ketvirtį, su kurio susipažindinami visi įstaigoje esantys asmenys, taip pat ir pats suimtasis V. K.. Prekių kainininke nurodytas prekių asortimentas yra tikrai nemažas, tačiau pareiškėjui kainininke nurodytų prekių pasiūla vistiek netinka ir jis reikalauja išskirtinių prekių, kurios nėra įtrauktos į prekių asortimento sąrašą. Gavus V. K. prašymą dėl paminėtų jo prašomų prekių, Kalėjimo administracija išsiuntė į UAB „Pontem“, kuri aptarnauja Kalėjimo parduotuvę, užsakymą pagal pareiškėjo V. K. prašymą, suteikti galimybę užsakyti V. K. prašyme nurodytas prekes jų parduotuvėje, esančioje Kalėjimo teritorijoje. Be to, V. K. kreipėsi su prašymu suteikti jam informaciją dėl užsakytų prekių. Kalėjimas 2013-04-22 pateikė pareiškėjui atsakymą, kad 2013-04-11 V. K. buvo apiprekintas ir gavo tualetinį popierių, rūkomąjį tabaką ir kitas prekes, kurios skunde nebuvo paminėtos. Pažymėtina, kad kavos V. K. negavo ir negalėjo gauti dėl to, kad 2013-03-21 nutarimu Nr. 62-310 jam buvo paskirta nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t. y. jam buvo atimta teisė vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Dėl lipnios juostos ir klijų „Super Moment“ Kalėjimas paaiškino, kad šiomis prekėmis nėra prekiaujama Kalėjimo teritorijoje esančioje parduotuvėje, kadangi šių prekių nėra nurodyta būtiniausių reikmenų sąraše, todėl pareiškėjas V. K. negalėjo jų gauti.

Kalėjimas pabrėžė, kad Kalėjimas neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti įstatymų, vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų. Kalėjimas visada užtikrina, kad kiekvienas suimtasis ar nuteistasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Įstaigos teritorijoje veikianti parduotuvė laikosi užtikrinto parduotuvėms privalomo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašo ir negali tiekti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, kurie nėra įtraukti į minėto asortimento sąrašą.

Kalėjimas paaiškino, kad yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl 2060 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant V. K. reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra netenkintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas argumentus, analogiškus Kalėjimo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytiems argumentams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. 2013-04-10 su prašymu kreipėsi į Kalėjimo administraciją, prašydamas informuoti jį, ar jo 2013-03-26 užsakytos prekės yra gautos, kokių prekių yra gauta, kokių prekių nėra ir kada galima gauti jo užsakytas prekes (b. l. 21).

Kalėjimas 2013-04-22 priėmė sprendimą Nr. 96-457 „Dėl V. K. skundo“, nurodydamas, kad minėta problema yra išspręsta, kadangi 2013-04-11 pareiškėjo parašytas prašymas apsipirkti buvo adresuotas Kalėjimo direktoriui, tą pačią dieną pareiškėjas parašė prašymą parduotuvei apsipirkti ir gavo rūkomąjį tabaką (b. l. 20).

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. 2013-04-24 su skundu kreipėsi į Departamento direktorių, prašydamas imtis atitinkamų veiksmų ir atlikti patikrinimą, susijusį su Kalėjimo administracijos veiksmais, neužtikrinant pareiškėjui galimybės įsigyti jo prašytų prekių Kalėjimo parduotuvėje (b. l. 34-35).

Departamentas 2013-05-10 priėmė sprendimą Nr. 2S-1749 „Dėl suimtojo V. K. skundo“, konstatuodamas, kad Kalėjimo 2013-04-22 sprendimas Nr. 96-457 yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 45-46).

Byloje yra kilęs ginčas dėl Kalėjimo bei Departamento priimtų sprendimų, susijusių su pareiškėjo V. K. reikalavimais įpareigoti Kalėjimo administraciją sudaryti sąlygas leisti pareiškėjui įsigyti pigesnes ir kokybiškesnes prekes Kalėjimo parduotuvėje, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 str. 1 dalis numato, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis numato nuteistųjų teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato Teisingumo ministerija.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-14 įsakymo Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 86 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 buvo patvirtintos tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklės, kuriose yra nurodytas privalomas maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentas, kurio privalo laikytis pataisos įstaigų teritorijose veikiančios parduotuvės.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, laikomų Kalėjime, teises, siekiant įsigyti maisto produktus, esančius Kalėjimo parduotuvėje, analizę, teismas daro išvadą, kad Kalėjimo parduotuvę aptarnauja UAB „Pontem“, kuriai nėra numatyta prievolė tiekti Kalėjimo parduotuvei maisto produktus ir būtiniausius reikmenis, neįtrauktus į nustatytą (leistiną) asortimento sąrašą, kurį sudaro minėtų prekių pardavėjas. Teismas daro išvadą, kad Kalėjimo parduotuvėje kainininkas yra atnaujinamas kas ketvirtį, kad su minėtais kainininko atnaujinimais yra susipažindinami visi įstaigoje esantys asmenys, kad prekių kainininke nurodytas prekių asortimentas yra pakankamas.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl privalėjimo Kalėjimo administracijai sudaryti sąlygas leisti pareiškėjui įsigyti pigesnes ir kokybiškesnes prekes Kalėjimo parduotuvėje yra paremti samprotavimais, prielaidomis bei subjektyviu ir suprantamu kalinamo pareiškėjo noru pagerinti savo kalinimo sąlygas, todėl atmestini. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjui yra suteikiama galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Kalėjimo parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, kadangi jis laikomas Kalėjime, todėl jo tam tikras asmeninių teisių suvaržymas yra sąlygotas paties pareiškėjo neteisėtos veikos ir neišvengiamas. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio nuostatos aiškiai reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai, t. y. teismas daro išvadą, kad yra pagrįsti numatyti apribojimai asmenims, laikomiems Kalėjime, reikalauti ir nusipirkti Kalėjimo parduotuvėje bet ko, ko kalinamas asmuo (šiuo atveju pareiškėjas) užsimano.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijami Kalėjimo bei Departamento sprendimai yra priimti objektyviai įvertinus ginčo aplinkybes, tinkamai taikius teisės normas, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo reikalavimai dėl Kalėjimo bei Departamento sprendimų panaikinimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Kalėjimą sudaryti sąlygas leisti pareiškėjui įsigyti pigesnes ir kokybiškesnes prekes, kurių nėra Kalėjimo parduotuvėje, yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Kalėjimo bei Departamento sprendimus. Teismui konstatavus, kad Kalėjimo bei Departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kalėjimą sudaryti sąlygas leisti pareiškėjui įsigyti pigesnes ir kokybiškesnes prekes, kurių nėra Kalėjimo parduotuvėje.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse. CK 6.263 str. 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, konstatuotina, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas daro išvadą, kad, sprendžiant, ar pareiškėjo V. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar Kalėjimo pareigūnai, atsisakydami sudaryti sąlygas leisti pareiškėjui įsigyti pigesnes ir kokybiškesnes prekes, kurių nėra Kalėjimo parduotuvėje, veikė teisėtai.

Teismas daro išvadą, kad V. K., reikalaudamas atlyginti Kalėjimo pareigūnų padarytą neturtinę žalą (2060 litų), remiasi tik samprotavimais ir prielaidomis, kad V. K. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Kalėjimo pareigūnai elgėsi netinkamai jo atžvilgiu, t. y. neteisėtai, ir kad V. K. patyrė neturtinę žalą.

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas V. K. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – viešojo administravimo subjekto (Kalėjimo) neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, t. y. vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo įrodinėti kitų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl Lietuvos valstybei ir jai atstovaujančiam Kalėjimui nekyla civilinė atsakomybė ir nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo V. K. naudai priteisti prašomą neturtinę žalą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. K. skundo reikalavimas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kad Lietuvos valstybė tinkamai atliko savo pareigas V. K. atžvilgiu ir Valstybės pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų CK, todėl V. K. skundas šioje dalyje yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė