Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu D. R. ir J. R. ieškini atsakovams antstolei V. Meškauskienei, uždarajai akcinei bendrovei „Litectus“, tretysis asmuo akcine bendrove SEB bankas, del turto pardavimo iš varžytyniu aktu pripažinimo negaliojanciais, ir

Ieškovai D. R. ir J. R. kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojanciais 2010 m. lapkricio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo patvirtintus antstoles V. Meškauskienes surašytus turto pardavimo iš varžytyniu aktus, kuriais ieškovams bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausantis turtas (10000/22162 daliu žemes sklypo, kurio bendras plotas 2.2162 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio Gineitiškiu k., Vilniaus m. sav., ir 1568/52589 daliu žemes sklypo, kurio bendras plotas 5.2589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio Tarandes k. Vilniaus m. sav.) buvo parduotas atsakovui UAB „Litectus“ ir taikyti abišale restitucija.

Nurode, kad antstolei V. Meškauskienei buvo pateikti vykdyti vykdomieji raštai Nr. 428V/2008 ir Nr. 81V/2009, išduoti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus, išieškoti skola, nukreipiant išieškojima i ieškovams priklausancius ikeistus nekilnojamuosius daiktus. Išieškotojas - AB SEB bankas. 2010 m. rugpjucio 11 d. buvo paskelbtos pirmosios varžytynes, kurios neivyko, nes varžytynese nedalyvavo ne vienas pirkejas. Antrasias ieškovams nuosavybes teise priklausancio turto varžytynes, kurios buvo vykdomos 2010 m. spalio 13 d., ir kuriose dalyviai užsiregistravo tik raštu, antstole V. Meškauskiene pripažino ivykusiomis, nustate, jog žemes sklypus nusipirko didžiausia kaina už juos pasiuliusi UAB „Litectus“, suraše turto pardavimo iš varžytyniu aktus ir juos pateike tvirtinti teismui. UAB „Litectus“ už dali žemes sklypo Gineitiškiu kaime pasiule 704520,00 Lt, o už dali žemes sklypo Tarandes kaime - 132870,00 Lt. 2010 m. lapkricio 10 d., nepasibaigus skundo del antstolio veiksmu pateikimo terminui, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas patvirtino turto pardavimo iš varžytyniu aktus.

Ieškovu nuomone, pamineti turto pardavimo iš varžytyniu aktai yra neteiseti, nes žemes sklypai buvo parduoti už per maža kaina. 2010 m. birželio 7 d. buvo surašytas turto arešto aktas. Surašant ši akta, ginco žemes sklypu dalys buvo ikainotos, nustatant, jog dalies žemes sklypo Gineitiškiu kaime verte 1 140 000 Lt, o dalies žemes sklypo Tarandes kaime verte – 215 000 Lt. Ekspertize turto rinkos vertei nustatyti nebuvo paskirta. Su žemes sklypu ikainojimu ieškovai nesutinka, mano, jog jis atliktas neatsižvelgiant i svarbias aplinkybes - aprašant turta, nera nurodyta, jog žemes sklypo dalis Gineitiškiu kaime yra suskirstyta atskiromis dalimis, kurias galima praduoti atskirai, jog šiam žemes sklypui iš esmes jau yra parengtas detalusis planas, suskaidant žemes sklypa i atskirus žemes sklypus pagal jau paminetas dalis ir keiciant žemes sklypo paskirti iš žemes ukio i kitos paskirties žeme, skirta gyvenamiesiems namams statyti. Šios aplinkybes nebuvo ivertintos ir nustatant turto verte. Ivertinus paminetas aplinkybes, žemes sklypo dalies Gineitiškiu kaime verte turejo buti ženkliai didesne. Žemes sklypui Gineitiškiu kaime esant suskaidytam dalimis pagal naudojimo pasidalijima, jis galejo buti parduotas ne kaip vienas masyvas, o dalimis. Taip žemes sklypa butu galima parduoti už didesne kaina. Antstole V. Meškauskiene neturi turto vertintojo kvalifikacijos, todel pati negalejo vertinti ginco turto. Be to, turtas buvo ivertintas 2010 metu birželio menesi, o iš varžytyniu buvo parduotas spalio menesi. Žemes sklypu kaina, nustatyta 2010 metu birželio menesi, nebegalejo atitikti rinkos kainos, buvusios 2010 metu spalio menesi. Žemes sklypu rinkos vertei pasikeitus, jie turejo buti perkainoti, taciau tai nebuvo padaryta.

Ieškovu nuomone, pirmosios ginco turto varžytynes galimai neivyko del to, kad skelbimuose spaudoje apie žemes sklypu Gineitiškiu kaime ir Tarandes kaime pardavima iš pirmuju varžytyniu 2010 m. rugpjucio 11 d. buvo nesuprantamai nurodytas varžytyniu laikas (1500 ir 1530). Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 719 straipsnio 1 dalimi, pirmasias varžytynes paskelbus neivykusiomis CPK 717 straipsnio 1 punkto pagrindu, turta siuloma perimti išieškotojui už pradine turto pardavimo iš varžytyniu kaina. Tik išieškotojui atsisakius priimti iš varžytyniu neparduota turta, skelbiamos antrosios varžytynes. Neivykus pirmosioms varžytynems, antstole siule išieškotojui perimti ieškovams nuosavybes teise priklausancias 10000/22162 dalis žemes sklypo, kurio bendras plotas 2.2162 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio Gineitiškiu k., Vilniaus m. sav., ir 31568/52589 dalis žemes sklypo, kurio bendras plotas 5.2589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio Tarandes k., Vilniaus m. sav., nors ieškovams nuosavybes teise priklauso ir iš varžytyniu buvo parduodamos 1568/52589 dalys pastarojo žemes sklypo. Bankas antstoles pasiulytus žemes sklypus atsisake perimti. Neteisingas žemes sklypo Tarandes kaime aprašymas išieškotoja galejo suklaidinti ir salygoti jo atsisakyma perimti turta, neparduota iš pirmuju varžytyniu, ieškovams palankesnemis salygomis - už pradine turto pardavimo kaina pirmosiose varžytynese, kuri yra didesne nei pradine turto pardavimo kaina antrosiose varžytynese.

Vadovaujantis CPK 707 straipsnio 1 punktu, skelbime apie varžytynes privalomai nurodoma skolininko pavarde. Internete skelbiant apie antrasias varžytynes, neteisingai buvo nurodytos ieškovu pavardes: „Rasnojus“, „Rasnoje“. Tokiu budu buvo pažeisti CPK 707 straipsnyje numatyti imperatyvus reikalavimai paskelbimo apie varžytynes turiniui. Šita klaida galimai suklaidino asmenis, norejusius dalyvauti varžytynese, ir del to nebuvo igyvendintas tikslas i varžytynes pritraukti kuo daugiau asmenu, siekianciu isigyti žemes sklypus.

Antrosiose varžytynese dalyvavo tik raštu užsiregistrave asmenys — AB SEB bankas ir UAB „Litectus“. UAB „Litectus“ yra antrine SEB banko imone, kurios steigejas yra SEB bankas, UAB „Litectus“ ieina i SEB banko grupe. AB SEB bankas, dalyvaudamas varžytynese, už parduodama turta pasiule tik pradine pardavimo kaina, jos nepakeldamas pagal istatymo reikalavimus, todel AB SEB banko dalyvavimas varžytynese laikytinas formaliu, turint tiksla ne isigyti paduodama turta, rungtyniaujant ir siulant kaip galima didesne kaina, bet sudaryti regimybe, jog varžytynese dalyvauja pagal istatymo nuostatas butinas minimalus pirkeju skaicius varžytynems laikyti ivykusiomis. Tokiu budu nebuvo užtikrintas istatyme numatytas privalomas konkuravimo del teises isigyti turta varžytynese reikalavimas, kuris turi garantuoti, kad varžytynese turtas butu parduotas už kaip galima didesne kaina. Be to, AB SEB bankas, prieš dalyvaudamas varžytynese, nepateike raštiško patvirtinimo, kad nera CPK 709 straipsnyje numatytu pagrindu, del kuriu AB SEB bankas negaletu dalyvauti varžytynese.

Atsakove antstole V. Meškauskiene su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo teismo ji atmesti. Nurodo, kad CPK 681 straipsnis nedraudžia turta ikainoti paciam antstoliui, o ekspertize skiriama tik tada, jei antstolio atliktam ikainavimui prieštarauja šalys arba jei antstoliui kyla abejoniu del turo vertes. Nei vienos, nei kitos salygos nustatant ginco žemes sklypu kainas nebuvo. Turto arešto aktas su nustatyta kaina ir patvarkymas del informacijos D. R. pasirašytinai iteikti 2010 m. birželio 18 d., taciau proceso šalys jokiu prieštaravimu nei del arešto akto turinio, nei del nustatytos kainos neišreiške. Ieškovu teiginiai, kad nustatyta turto kaina per maža, nepagrista jokiais irodymais. Žemes sklypu dalys areštuotos ir ikainotos pagal oficialiai skelbiamus duomenis apie turta VI Registru centras duomenu bazeje. Iš pažymu (vykdomosios bylos 18-19, 24-26 lapai) matyti, kad tai yra žemes ukio paskirties žemes sklypai, sklypu dalys nera atidalintos, joms nera suteikti atskiri žymejimai, unikalus numeriai, grafoje del juridiniu faktu, žymu, specialiu naudojimo salygu nera informacijos, kad butu parengti detalieji planai, todel ieškovu teiginiai del sklypo specifikos nepagristi, juo labiau, kad net ir namu valdos žemes sklypus buvo siuloma isigyti ne už didesne kaina, nei antstoles ivertinimas. CPK 709 straipsnis reglamentuoja kas negali dalyvauti varžytynese. Neleisti varžytynese dalyvauti AB SEB bankui ar UAB „Litectus“ nebuvo jokio teisinio pagrindo. AB SEB bankas negalejo buti pripažintas pirkeju, kadangi jo pasiulyta kaina neatitiko istatymu reikalavimu, taciau ne nedalyvavusiu varžytynese. UAB „Litectus“ pasiulyta kaina atitiko istatymo reikalavimus. Tuo atveju, jei antstole nepagristai butu pripažinusi, kad vienas iš užsiregistravusiu dalyviu yra netinkamas, varžytynes nepagristai butu laikomos neivykusiomis ir turtas už pradine kaina butu natura perduotas išieškotojui. Tokiais savo veiksmais turtas butu realizuotas už mažesne kaina, nei tai buvo padaryta varžytyniu metu ir taip butu padaryta žala ieškovams. CPK 602 straipsnis numato atvejus, kada varžytyniu aktas gali buti pripažintas negaliojanciu, taciau tokiu aplinkybiu vykdomojoje byloje nera, ir tai patvirtino teismas, rezoliucija patvirtindamas turto pardavimo iš varžytyniu aktus.

Atsakovas UAB „Litectus“ su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo teismo ji atmesti. Nurodo, kad ieškovai nepateike irodymu apie tai, jog prieštaravo del antstoles V. Meškauskienes 2010 m. birželio 7 d. atlikto ieškovams priklausancio turto ikainojimo, kad praše skirti turto ekspertize, todel darytina išvada, kad antstole, pati neturedama abejoniu del turto rinkos vertes, ekspertizes skirti neprivalejo ir CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimu nepažeide. Ieškovu teiginiai, kad turto verte yra ženkliai didesne, nepagrista jokiais irodymais. Ieškovu pateikta informacija del UAB „Litectus” ryšio su AB SEB banku nera teisinga: UAB „Litectus” vienintelis akcininkas yra Nyderlandu bendrove Baltectus B.V., o ne AB SEB bankas, todel varžytyniu metu UAB „Litectus“ nebuvo AB SEB banko dukterine imone ir neiejo i SEB banko grupe Lietuvoje. Be to, CPK 709 straipsnis numato baigtini saraša asmenu, kurie neturi teises dalyvauti varžytynese, todel, net jei ieškovu teiginiai butu teisingi, tai nebutu sudare pagrindo neleisti AB SEB bankui ar UAB „Litectus“ dalyvauti varžytynese.

Tretysis asmuo AB SEB bankas su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo teismo ji atmesti. Nurodo, kad del varžytynese parduodamo turto ikainavimo ieškovai neprieštaravo, antstolio veiksmu neskunde, nepateike irodymu, kad turto rinkos verte buvo ženkliai didesne negu ikainota antstolio. AB SEB bankas ir UAB „Litectus” yra savarankiški juridiniai asmenys, todel nera pagrindo juos sutapatinti. Ieškovai neskunde antstolio veiksmu nei del pirmuju varžytyniu, nei antruju, nors žinojo apie jas ir skelbimu netikslumus. Neesmines klaidos siulyme perimti turta kreditoriaus nesuklaidino. Ieškovai privalejo dometis ir žinoti apie 2010 m. spalio 13 d. turto varžytynes, todel skundo del antstoliu veiksmu padavimo terminai skaiciuotini nuo 2010 m. spalio 14 d. Gincijamus turto pardavimo iš varžytyniu aktus teismas patvirtino 2010 m. lapkricio 10 d. - pasibaigus antstolio veiksmu apskundimo terminui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje surinktais irodymais nustatytos šios faktines bylos aplinkybes: atsakove antstole V. Meškauskiene, pagal išieškotojo AB SEB bankas 2010 m. gegužes 27 d. prašyma, prieme vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 14 d. išduota vykdomaji rašta del skolos išieškojimo iš skolininko D. R., nukreipiant skolos išieškojima i hipoteka ikeistus nekilnojamuosius daiktus, bendrosios nuosavybes teise priklausancius ieškovams D. R. ir J. R. - 10000/22162 dalis žemes sklypo, kurio bendras plotas 2.2162 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Gineitiškiu k., Vilniaus m. sav., ir 1568/52589 dalis žemes sklypo, kurio bendras plotas 5.2589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio Tarandes k. Vilniaus m. sav. (vykdomosios bylos l. 1-3). 2010 m. birželio 7 d., išieškotojui ir skolininkui nedalyvaujant, antstole V. Meškauskiene suraše Turto arešto akta, kuriame nurode areštuotu nekilnojamuju daiktu verte – 1 140 000 Lt (žemes sklypo Gineitiškiu kaime) ir 215 000 Lt (žemes sklypo Tarandes kaime). Turta antstole ivertino pati, neskirdama ekspertizes, remdamasi VI Registru centro duomenimis bei nekilnojamojo turto pardavimo skelbimais interneto tinklapyje www.aruodas.lt (b.l. 63-64, vykdomosios bylos l. 14-26). Turto arešto aktas skolininkui D. R. buvo iteiktas pasirašytinai 2020 m. birželio 18 d. (vykdomosios bylos l. 31), skolininkas prieštaravimu del turto ikainojimo nereiške, tokiu prieštaravimu negauta ir iš išieškotojo.

2010 m. rugpjucio 11 d. buvo vykdomos pirmosios ieškovams priklausancio nekilnojamojo turto varžytynes. Skelbimuose apie varžytynes varžytyniu laikas buvo nurodytas atitinkamai 1500 val. (sklypo Gineitiškiu kaime) ir 1530 val. (sklypo Tarandes kaime) (vykdomosios bylos l. 56). Pirmosios varžytynes paskelbtos neivykusiomis neatvykus nei vienam pirkejui (vykdomosios bylos l. 67, 68). Pasiulius turta perimti išieškotojui, išieškotojas AB SEB bankas 2010 m. rugpjucio 18 d. raštu informavo antstole, kad perimti turta išieškotojas atsisako (vykdomosios bylos l. 72).

2010 m. spalio 13 d. buvo vykdomos antrosios ieškovams priklausancio turto varžytynes. Prieš vykdant antrasias varžytynes turtas nebuvo perkainotas. Pradine parduodamo turto kaina buvo nurodyta atitinkamai 129 000 Lt (sklypo Tarandes kaime) ir 684 000 Lt (sklypo Gineitiškiu kaime). Abieju sklypu varžytynese dalyvauti raštu užsiregistravo du dalyviai – atsakovas UAB „Litectus“ ir išieškotojas AB SEB bankas. AB SEB bankas už abu parduodamus sklypus pasiule pradine ju pardavimo kaina, UAB „Litectus“ – atitinkamai 132 870 Lt (už sklypa Tarandes kaime) ir 704 520 Lt (už sklypa Gineitiškiu kaime) (vykdomosios bylos l. 108-121, 128-141). 2010 m. spalio 13 d. Turto pardavimo iš varžytyniu aktais Nr. 0015/10/02031, patvirtintais Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejos 2010 m. lapkricio 10 d. rezoliucijomis, ieškovams priklause žemes sklypai parduoti atsakovui UAB „Litectus“ (vykdomosios bylos l. 156- 157).

Ieškovu teigimu, pamineti turto pardavimo iš varžytyniu aktai pripažintini negaliojanciais del to, kad antstole V. Meškauskiene neteisingai nustate ieškovams priklausiusio turto rinkos verte, ir del to varžytynese parduoto turto kaina neatitiko istatymo reikalavimu, taip pat del to, kad del neva padarytu eiles pažeidimu, vykdant turto varžytynes, buvo nesudarytos salygos pritraukti kuo daugiau parduodamo turto pirkeju, ir neužtikrintas tikslas turta parduoti kuo didesne kaina.

Del areštuoto turto ikainojimo ir turto pardavimo kainos atitikties rinkos kainai

Teismu praktikoje pripažistama, kad teisingas, objektyvus ir pagristas areštuoto turto kainos nustatymas yra viena iš svarbiausiu prielaidu, nuo kurios priklauso sekminga varžytyniu eiga. CPK 681 straipsnis (CPK redakcija, galiojusi ginco turto arešto akto surašymo metu) nustate, kad antstolis, areštuodamas skolininko turta, ji ikainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas i turto nusidevejima bei i arešto metu dalyvaujanciu išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam ikainojimui arba jei antstoliui kyla abejoniu del turto vertes, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertize. Istatymas suteikia teise antstoliui paciam atlikti skolininko turto ikainojima, ir to nesieja su jokiomis papildomomis salygomis, todel ieškovu argumentai del antstoles V. Meškauskienes turto vertintojo kvalifikacijos neturejimo teismo pripažistami nepagristais ir atmestinais. Teismas taip pat sutinka su atsakovu argumentais, kad antstole V. Meškauskiene, neskirdama ginco turto vertes ekspertizes, nepažeide formaliu CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimu, kadangi byloje nera duomenu apie tai, jog skolininkas ar išieškotojas butu prieštarave atliktam turto ivertinimui, be to, byloje nera jokiu duomenu apie aplinkybes, i kurias atsižvelgiant butu pagrindas teigti, kad antstolei V. Meškauskienei turejo kilti pagristu abejoniu del ginco turto rinkos vertes.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisingas, istatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto ikainojimas – antstolio pareiga. Turto ikainojimas turi atitikti realias rinkos kainas, ikainodamas areštuota turta antstolis privalo atsižvelgti tiek i išieškotojo, tiek i skolininko interesus. Tai, kad skolininkas pats netinkamai igyvendina savo teises, nepašalina antstolio pareigos tinkamai ivertinti skolininko turta (Žr. pvz. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. gegužes 13 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-251/2011), todel vien ta aplinkybe, kad skolininkas neprieštaravo antstoles atliktam turto ikainojimui vykdymo proceso metu, nepašalina skolininko galimybes veliau gincyti turto pardavimo iš varžytyniu akta del pernelyg mažos turto pardavimo kainos, nepaisant to, kad formalus CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimai vertinant skolininko turta nebuvo pažeisti. Tokiu atveju teismas sprendžia, ar egzistuoja istatyme numatytas pagrindas turto pardavimo iš varžytyniu aktui panaikinti, vertindamas byloje surinktus irodymus del ginco turto rinkos vertes, atsižvelgdamas i šalims tenkancia irodinejimo pareiga bei vadovaudamasis civiliniame procese galiojanciu tikimybiu pusiausvyros principu, taip pat teismu praktikoje suformuluotais kriterijais del turto pardavimo iš varžytyniu akto pripažinimo negaliojanciu pagrindu vertinimo.

Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika del turto pardavimo iš varžytyniu akto pripažinimo negaliojanciu teisiniu pagrindu, salygu ir padariniu (Žr. pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkricio 17 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-565/2008; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-7-90/2009), turto pardavimo iš varžytyniu aktas teismo sprendimu gali buti pripažintas negaliojanciu tik specialiojoje teises normoje – CPK 602 straipsnyje – itvirtintais pagrindais; atsižvelgiant i tai, kad procesa vykdo valstybes igaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytyniu akta tvirtina teismas, CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidu vykdymo procese ištaisymo budas – turto pardavimo iš varžytyniu akto pripažinimas negaliojanciu, gali buti taikomas tik išimtiniais atvejais; teismas turi ivertinti, ar varžytyniu akto pripažinimas negaliojanciu yra vienintele ir tinkamiausia priemone apginti pažeistas šaliu, dalyvavusiu vykdymo procese, teises. Spresdamas del CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo, teismas turi ivertinti pažeidimo esminguma, gautos už turta sumos proporcinguma to turto rinkos vertei. Rinkos vertes ir kainos, už kuria turtas realizuotas varžytynese, skirtumas, sudarantis pagrinda taikyti CPK 602 straipsnio 6 punkta ir pripažinti varžytyniu akta negaliojanciu, yra vertinamojo pobudžio. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytyniu akto pripažinimas negaliojanciu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytyniu kaina yra esmingai mažesne už kaina, kuri turejo buti nustatyta pagal istatyma, gauta už turta suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu budu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybes teises (Žr. pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Taigi ieškovas, siekdamas turto pardavimo iš varžytyniu akto panaikinimo, privalo irodyti, kad antstolio nustatyta turto pardavimo iš varžytyniu kaina yra iš esmes mažesne, nei turejo buti nustatyta pagal istatyma (CPK 178 straipsnis).

Ivertines byloje surinktus irodymus, teismas sprendžia, kad ieškovai neirode, jog antstoles V. Meškauskienes 2010 m. birželio 7 d. turto arešto akte nurodytas ginco turto ivertinimas buvo esmingai mažesnis nei tikroji turto rinkos verte, ir del to turto pardavimo iš varžytyniu kaina neatitiko istatymo reikalavimu. Antstoles V. Meškauskienes nurodytas ginco turto ivertinimas – 1 140 000 Lt (žemes sklypo Gineitiškiu kaime) ir 215 000 Lt (Žemes sklypo Tarandes kaime) (vykdomosios bylos l. 27-29). Pagal antstoles V. Meškauskienes i byla pateikta UAB „Ober Haus“ turto vertinimo ataskaita, ieškovams priklausiusio žemes sklypo Gineitiškiu kaime rinkos verte 2010 m. birželio 7 d. – 350 000 Lt (vertinimas atliktas atsižvelgiant i tai, kad nustatyta naudojimosi šiuo sklypu tvarka), žemes sklypo Tarandes kaime rinkos verte – 80 000 Lt. Ieškovu prašymu, nagrinejant byla teisme buvo skirta ekspertize ginco turto rinkos vertei nustatyti. Pagal Nekilnojamojo turto ekspertizes akta Nr. 11-I-165, ginco turto rinkos verte 2010 m. birželio 7 d. – 396 000 Lt (žemes sklypo Gineitiškiu kaime) ir 87 000 Lt (žemes sklypo Tarandes kaime). Tai reiškia, kad antstoles V. Meškauskienes nustatyta ginco rinkos verte buvo maždaug tris kartus didesne nei ginco turto rinkos verte, nustatyta nepriklausomu ekspertu.

Ieškovu teigimu, vertinant ginco turta nebuvo atsižvelgta i tai, kad žemes sklypo dalis Gineitiškiu kaime yra suskirstyta atskiromis dalimis, kurias galima praduoti atskirai, jog šiam žemes sklypui iš esmes jau yra parengtas detalusis planas, suskaldant žemes sklypa i atskirus žemes sklypus pagal jau paminetas dalis ir keiciant žemes sklypo paskirti iš žemes ukio i kitos paskirties žeme, skirta gyvenamiesiems namams statyti. Atsakydama i teismo klausimus del detaliojo plano galimos itakos ginco turto rinkos vertei, teismo eksperte pažymejo, jog i ši klausima atsakyti nera galimybes, kadangi vertes nustatymo datoms detalusis planas nebuvo patvirtintas, o detaliojo teritoriju planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigu perdavimo sutarties Nr. 04985 galiojimas jau buvo pasibaiges (ekspertizes akto l. 36-37, b.l. 23-24). Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant i tai, jog žemes sklypo Gineitiškiu kaime detalusis planas nebuvo patvirtintas ginco turto vertes nustatymo datai (ir nera duomenu, kad jis butu patvirtintas šiuo metu), taip pat i vykdomojoje byloje esancius duomenis apie toje pat vietoveje esanciu žemes sklypu pardavimo kainas turto vertes nustatymo dienai (nuo 5000 Lt iki 12 000 Lt už ara, taip pat ir namu valdos sklypu - vykdomosios bylos l. 15-16), bei ta aplinkybe, kad antstoles V. Meškauskienes atliktas žemes sklypo Gineitiškiu kaime ivertinimas (11 400 Lt už ara) daugiau nei tris kartus viršija nepriklausomu ekspertu atlikta ginco turto ivertinima, ir yra artimas maksimaliai turto pardavimo kainai pagal nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus turto vertinimo dienai, nera pagrindo teigti, kad atsižvelgus i pradeta rengti (taciau nepatvirtinta) šio žemes sklypo detaluji plana ginco turto ivertinimas pakistu tiek, kad atsirastu pagrindas teigti, jog antstolio nustatyta turto pardavimo iš varžytyniu kaina yra iš esmes mažesne, nei turejo buti nustatyta pagal istatyma.

Teismas taip pat atmeta ieškovu argumentus, kad žemes sklypas Gineitiškiu kaime galejo buti parduotas dalimis, tokiu budu užtikrinant didesne parduodamo turto kaina, kadangi antstolio veiksmus riboja istatymu nustatyta tvarka išduotas vykdomasis dokumentas, šiuo atveju – Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 14 d. vykdomasis raštas, kuriame aiškiai nurodytas iš varžytyniu parduotinas nekilnojamasis turtas (vykdomosios bylos l. 1). Siekdami parduoti ginco sklypa dalimis, ieškovai turejo šiuos savo veiksmus derinti su išieškotoju, pavyzdžiui, sudarydami taikos sutarti vykdymo procese (CPK 595 straipsnis), arba patys surasdami turto pirkeja (CPK 704 straipsnis) taciau, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, to padaryta nebuvo. Del paminetu priežasciu darytina išvada, kad didesnes itakos ieškovams priklausiusio sklypo, esancio Gineitiškiu kaime, rinkos vertei neturejo ir nustatyta naudojimosi šiuo sklypu tvarka, leidžianti ieškovams ginco sklypa parduoti dalimis. Nors teismo eksperte i klausima del naudojimosi tvarkos itakos turto rinkos vertei neatsake del duomenu trukumo, kaip jau mineta, antstoles V. Meškauskienes pateiktoje vertinimo ataskaitoje i ši kriteriju atsižvelgiama, be to, apie tai, kad šiam turtui nustatyta naudojimosi tvarka buvo žinoma potencialiems pirkejams iš skelbimu apie varžytynes (vykdomosios bylos l. 91-92, 56-57), taciau susidomejimo varžytynemis tai nepadidino.

Ieškovu argumentus, kad ginco turtas turejo buti iš naujo ivertintas prieš vykdant antrasias varžytynes, ir kad to nepadarius nebuvo atsižvelgta i galima turto vertes padidejima, paneigia teismo skirtos ekspertizes išvada, kad nei vieno iš ieškovams priklausiusiu žemes sklypu rinkos verte nuo 2010 m. birželio men. iki 2010 m. spalio men. nepadidejo.

Ieškovu argumentai del galimybiu realizuoti ginco sklypus už didesne kaina šiuo metu yra teisiškai nereikšmingi nagrinejamai bylai, kadangi del turto pardavimo iš varžytyniu akto teisetumo sprestina pagal aplinkybes, buvusias jo surašymo metu. Istatymai nesuteikia teises antstoliui atideti priverstinio turto realizavimo procedura, todel ieškovai nepagristai teigia, kad antstole V. Meškauskiene netinkamai vykde savo pareiga kooperuotis su skolininku, siekiant skolininko ir išieškotojo interesu pusiausvyros.

Atsižvelgdamas i išdestytus argumentus teismas sprendžia, kad panaikinti ieškovu gincijamus turto pardavimo iš varžytyniu aktus vadovaujantis CPK 602 straipsnio 6 punktu del to, kad antstoles V. Meškauskienes nustatyta ginco turto verte neatitiko šio turto rinkos vertes, nera teisinio pagrindo.

Ieškovu teigimu, antrosios ginco turto varžytynes, kuriu metu buvo parduotas ieškovams priklauses turtas, turejo buti pripažintos neivykusiomis CPK 717 straipsnio 1 punkto (redakcija, galiojusi varžytyniu diena) pagrindu, del to, kad varžytynese dalyvavo tik vienas pirkejas. Šiuos savo teiginius ieškovai grindžia tuo, kad 1) atsakovas UAB „Litectus“ ir AB SEB bankas yra susije asmenys, neturintys intereso tarpusavyje konkuruoti siulant kuo didesne kaina, 2) AB SEB bankas nera pateikes patvirtinimo, kad nera CPK 709 straipsnyje numatytu kliuciu jam dalyvauti varžytynese, ir 3) AB SEB banko pasiulyta kaina neatitiko CPK 713 straipsnio 4 dalyje nurodytu reikalavimu.

CPK 709 straipsnis (redakcija, galiojusi antruju varžytyniu diena) numate baigtini ir pleciamai neaiškintina saraša asmenu, neturinciu teises dalyvauti varžytynese. Pagal šia nuostata varžytynese neturejo teises dalyvauti teisejai, antstoliai, antstoliu kontoru darbuotojai ir išvardytu asmenu artimieji giminaiciai. Kaip pagristai nurodo atsakovai ir tretysis asmuo, istatyme nebuvo itvirtintas draudimas varžytynese dalyvauti susijusiems juridiniams asmenims, todel ieškovu argumentai del UAB „Litectus“ ir AB SEB bankas tarpusavio sasaju teismo pripažistami teisiškai nereikšmingais nagrinejamai bylai ir detaliau neanalizuojami. Teisinio pagrindo laikyti UAB „Litectus“ ir AB SEB bankas vienu juridiniu asmeniu nera.

Teismas atkreipia demesi i tai, kad ieškovu teiginiu apie tai, jog AB SEB bankas nera pateikes patvirtinimo del CPK 709 straipsnyje numatytu kliuciu jam dalyvauti varžytynese nebuvimo nepatvirtina vykdomosios bylos duomenys (vykdomosios bylos l. 115, 135). Be to, CPK 712 straipsnio 2 dalyje itvirtinta raštu varžytynese dalyvaujancio asmens pareiga pasirašyti, kad nera CPK 709 straipsnyje numatytu kliuciu dalyvauti varžytynese, aiškintina sistemiškai su CPK 709 straipsnio nuostatomis. Kadangi AB SEB bankas yra juridinis asmuo, kuriam negali buti taikomas nei vienas iš CPK 709 straipsnyje numatytu dalyvavimo varžytynese ribojimu, vien formalus CPK CPK 712 straipsnio 2 dalyje numatyto patvirtinimo nepateikimas negaletu buti pripažintas pakankamu pagrindu turto pardavimo iš varžytyniu aktui panaikinti.

Vertinant ieškovu argumentus, susijusius su AB SEB bankas pasiulyta turto kaina, turi buti ivertinta, ar CPK 713 straipsnio 4 dalyje nurodytu reikalavimu neatitinkancios kainos pasiulymas pagal istatyma turi buti prilyginamas nedalyvavimui varžytynese. Ivertines varžytyniu metu galiojusi teisini reglamentavima teismas sprendžia, kad daryti tokia išvada nera teisinio pagrindo. Vadovaujantis CPK 712 straipsnio 2 dalimi, jei varžytynese raštu dalyvavusio dalyvio siuloma kaina atitinka CPK 713 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, ji laikoma pradine varžytynese parduodamo turto kaina. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, jeigu kiti varžytyniu dalyviai nepasiulo didesnes kainos, laimejusiu varžytynes pripažistamas asmuo, raštu pateikes pasiulyma del kainos, taigi istatyme numatyta galimybe varžytynese parduoti turta už kaina, neviršijancia CPK 713 straipsnio 4 dalyje nurodyto minimalaus kainos pakelimo. Istatyme nenumatyta, kad dalyvis, kurio raštu pasiulyta kaina neatitinka CPK 713 straipsnio 4 dalyje nurodyto minimalaus kainos pakelimo pripažistamas nedalyvavusiu varžytynese. Vadovaujantis CPK 717 straipsnio 2 punktu, varžytynes pripažistamos neivykusiomis, jeigu varžytynese pasiulyta kaina neatitinka CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytu salygu. Iš paminetu nuostatu sisteminio aiškinimo galima daryti išvada, kad nepakankamas varžytyniu dalyviu skaicius ir istatymo reikalavimus atitinkancios kainos nepasiulymas yra du skirtingi pagrindai pripažinti varžytynes neivykusiomis, ir kad varžytynes laikomos ivykusiomis jei jose dalyvavo bent du dalyviai iš kuriu bent vienas pasiule CPK 713 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkancia kaina (CPK 717 straipsnio 1-2 punktai). Tokios pozicijos laikomasi ir teismu praktikoje (Žr. pvz.: Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. gegužes 9 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-493/2001). Taigi šiuo atveju svarbu, ar UAB „Litectus“ pasiulyta ginco turto kaina atitiko CPK 713 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Byloje surinktais irodymais nustatyta, kad UAB „Litectus“ pasiulymas šiuos reikalavimus atitiko (vykdomosios bylos l. 120, 140). Atsižvelgiant i tai, ieškovu reikalavimu nera pagrindo tenkinti ir tuo pagrindu, kad ieškovams priklausiusio turto antrosios varžytynes neva nepagristai buvo pripažintos ivykusiomis.

Del kitu ieškovu nurodomu pažeidimu, vykdant jiems priklausancio turto pardavima iš varžytyniu

Ieškovai ieškinyje taip pat nurodo kitus pažeidimus, padarytus priverstinai realizuojant jiems priklausiusi turta: 1) skelbiant apie pirmasias varžytynes skelbimuose apie jas nesuprantamai nurodytas varžytyniu laikas; 2) siulyme išieškotojui perimti pirmosiose varžytynese neparduota turta klaidingai nurodyti ieškovams priklausiusio sklypo Tarandes kaime duomenys, 3) skelbiant apie antrasias varžytynes neteisingai nurodytos ieškovu pavardes.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, kad turta pardavus iš varžytyniu ir patvirtinus turto pardavimo iš varžytyniu akta gincijamas turto pardavimo iš varžytyniu aktas, o ne atskiri antstolio veiksmai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. gegužes 9 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-493/2001). Kadangi turto pardavimo iš varžytyniu akto pripažinimas negaliojanciu yra išimtine skolininko teisiu gynimo priemone, galima tik esant CPK 602 straipsnyje itvirtintiems pagrindams, darytina išvada, kad formalus vykdymo proceso trukumai, iš esmes neitakoje varžytynese parduoto turto kainos ar varžytyniu dalyviu skaiciaus, negali buti pagrindu teismui panaikinti turto pardavimo iš varžytyniu aktus. Teismas sutinka su atsakovu ir treciojo asmens argumentais, kad nurodyti pažeidimai tera formalus pažeidimai, niekaip negaleje itakoti varžytyniu dalyviu skaiciaus (ir tuo paciu turto pardavimo kainos). Susidomejima varžytynemis lemia parduodamo turto objektas, o ne šio turto savininko pavarde, todel spausdinimo klaida, del kurios praleista viena ieškovu pavardes raide, niekaip negalejo itakoti potencialiu varžytyniu dalyviu skaiciaus. Pastebetina ir tai, kad pagal vykdomojoje byloje esancius duomenis, ši klaida padaryta tik skelbiant apie antrasias varžytynes internete, tuo tarpu skelbime spaudoje ieškovu pavardes nurodytos teisingai (vykdomosios bylos l. 88-89, 91-92). Varžytyniu laiko nurodymas skelbime be skiriamojo dvitaškio (1500 val. ir 1530 val.), teismo manymu, taip pat negali buti pripažintas galinciu objektyviai suklaidinti potencialius varžytyniu dalyvius, kadangi toks laiko nurodymas yra suvokiamas bet kurio protingo ir apdairaus asmens. Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime i ieškini nurode, kad klaidingai nurodyti ieškovams priklausiusio sklypo Tarandes kaime duomenys siulyme perimti turta jo kaip išieškotojo nesuklaidino ir itakos jo apsisprendimui atsisakyti perimti ši turta neturejo (b.l. 59). Taigi pamineti formalus trukumai taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieškini.

Ieškovu ieškini atmetus, iš ieškovu priteisiama 2420 Lt bylinejimosi išlaidu antstoles V. Meškauskienes naudai (b.l. 144, CPK 88 straipsnio 9 punktas) ir 58 Lt procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei (pagal pažyma).

Atmetus ieškini, panaikinamos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemones (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas i išdestytus argumentus ir vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovu D. R. ir J. R. ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovu D. R. ir J. R. 2420 Lt (du tukstancius keturis šimtus dvidešimt litu) bylinejimosi išlaidu atsakoves V. Meškauskienes naudai ir 58 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus) procesiniu dokumentu iteikimo išlaidu valstybei.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinasias apsaugos priemones – atsakovui UAB „Litectus“ priklausanciu žemes sklypu (10000/22162 daliu žemes sklypo, kurio bendras plotas 2.2162 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio Gineitiškiu k., Vilniaus m. sav., ir 1568/52589 daliu žemes sklypo, kurio bendras plotas 5.2589 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio Tarandes k. Vilniaus m. sav.) arešta.

Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.