- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-532-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01696-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) notaro Č. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei G. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas notaras Č. T. ieškiniu prašė iš atsakovės G. K. priteisti 96,93 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 650,00 Eur atstovavimo išlaidų.
2. Ieškinyje nurodė, kad yra suteikęs atsakovei notarines paslaugas 96,93 Eur sumoje, už kurias atsakovė nėra atsiskaičiusi.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji neprašiusi notarinių veiksmų, o atėjusi į notaro biurą konsultacijos, norėdama sužinoti, kokių dokumentų reikės norint sudaryti sodo sklypo dovanojimo sandorį. Notaro biuro darbuotoja patvirtino, kad dalis sodo priklauso prieš 20 metų mirusiam jos vyrui. Notaras tuo metu buvo užimtas, todėl atsakovei buvo paskirtas kitas laikas kreiptis pas notarą. Atsakovė sutartu laiku atėjo pas notarą konsultacijos. Tačiau notaras davė pasirašyti kažkokius dokumentus bei pareikalavo sumokėti didelę pinigų sumą. Atsakovė pateiktų dokumentų nepasirašė, pinigų nesumokėjo, nes, jos tvirtinimu, ji nei žodžiu, nei raštu notarinių veiksmų neužsakė. Todėl kreipėsi pas juristus, kurie pasiūlė paveldėjimo klausimus spręsti toje pačioje notarų kontoroje, kurioje jau buvo tvarkyti paveldėjimo dokumentai ir užvesta paveldėjimo byla, t. y. Trakuose esančiame notarų biure. Atsakovė kreipėsi Trakų notarų biurą pas notarę J. K., kur ir buvo sutvarkyti atsakovės dokumentai bei atsiskaityta su notare.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 30,97 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (30,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 212,47 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas notarines paslaugas – nuosavybės teisės liudijimo išdavimą. Teismas nustatė, jog 2018-03-27 notaras Č. T. išdavė Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 800 (paveldėjimo bylos Nr. CT-147/12) ir jį įregistravo VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrų centre (Reg. Nr. 42/2018). Teismo vertinimu, atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, jog atsakovė šių notarinių veiksmų atlikti neprašė, nepaneigia atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškovu už ieškovo, kaip notaro, suteiktas paslaugas. Aplinkybę, jog ieškovo, kaip notaro veiksmai, buvo atlikti patvirtina ir atsakovės nurodomos aplinkybės, jog jai kita notarė atliko tik papildomus veiksmus.
6. Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į šio įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir suderinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministru (Notariato įstatymo 19 straipsnis). Ieškovas nurodęs, jog notaro atlyginimas už atliktus notarinius veiksmus sudaro 96,93 Eur. Teismas nustatė, jog notaro atlyginimas už 2018-03-27 Nuosavybės teisės liudijimo išdavimą sudaro 30,97 Eur (14,48 Eur/2,32 Eur/8,69 Eur, kompensacijos už patikrą registruose dydis: 5,48 Eur). Tuo tarpu ieškovo pateikta Mokėjimų informacija, kurioje nurodytos preliminarios kainos už atliktus notarinius veiksmus, negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovei suteiktų notarinių paslaugų dydį (CPK 178 straipsnis). Nesant byloje kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti dėl atsakovei atliktų notarinių veiksmų 96,93 Eur sumai, teismas ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies, iš atsakovės priteisiant 30,97 Eur sumą už ieškovo, kaip notaro, atliktus notarinius veiksmus - 2018-03-27 Nuosavybės teisės liudijimo išdavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Notaro atlyginimas už atliktus notarinius veiksmus turi būti skaičiuojamas pagal įrašus notariniame registre, o ne pagal sumas, nurodytas atskiruose dokumentuose. Vadovaujantis Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui. Atsakovės atveju, notaras privalėjo užsakyti Nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimus, suformuoti ir pateikti prašymus patikslinti duomenis sandoriui. Tokiu būdu, notarui atlikus keturis notarinius veiksmus, būtinus notarinei paslaugai suteikti, atsakovė už juos privalėjo atsiskaityti.
7.2. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, dėl ko nepagrįstai ieškinį tenkino tik dėl dalies skolos už notarinius veiksmus priteisimo. Nesutinka su teismo argumentais dėl 2018 m. kovo 27 d. Mokėjimų informacijos vertinimu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Mokėjimų informacijoje yra pateikta preliminari mokėtina kaina. Ieškovo tvirtinimu, Mokėjimų informacijoje nurodyta 20,58 Eur kaina yra galutinė.
7.3. Teismas neišsprendė ieškovo sumokėto žyminio mokesčio priteisimo klausimo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
8.1. Atsakovė nėra teikusi notarui pareiškimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti nuosavybės teisių liudijimą. Atsakovė tokio prašymo nėra pareiškusi notarui nei raštu, nei žodžiu. Su paveldėjimu susiję dokumentai tvarkyti pas Trakų notarų biuro notarę J. K., kuri buvo užvedusi paveldėjimo bylą po atsakovės vyro mirties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje apeliacine tvarka sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo notaro ieškinys dėl skolos už notarinius veiksmus priteisimo tenkintas iš dalies, teisėtumo.
10. Notaro tvirtinimu, atsakovė nėra atsiskaičiusi už notaro realiai atliktus keturis notarinius veiksmus: 1) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre dviejų duomenų patikslinimų užsakymą; 2) pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo patvirtinimą; 3) nuosavybės teisių įregistravimą VĮ Registrų centre; 4) dviejų Nekilnojamojo turto registro išrašų išdavimą. Notaras nurodęs, kad visi notariniai veiksmai atlikti tikslu išduoti nuosavybės teisės liudijimą, o visų notarinių veiksmų bendra vertė - 96,93 Eur, atlyginimas už atliktus notarinius veiksmus paskaičiuotas pagal įrašus notariniame registre. Notaras pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vertino tik atskirus notarinius dokumentus, dėl ko nepagrįstai ieškovui priteisė tik dalį prašomos skolos.
11. Šiuo atveju byloje tarp šalių ginčas kilęs iš esmės ne dėl atliktų notarinių veiksmų apimties, bet dėl pagrindo atlikti notarinius veiksmus buvimo. Atsakovės tvirtinimu, ji nebuvo inicijavusi liudijimo į jos mirusio sutuoktinio turto dalį išdavimo proceso, neteikusi notarui pareiškimo atlikti notarinius veiksmus, todėl notariniai veiksmai atlikti be teisinio pagrindo.
12. Notariato įstatymo 2 straipsnio pagrindu notaras veikia valstybės vardu ir vadovaudamasis įstatymais.
13. Notariato įstatymo 52 straipsnis nustato liudijimo išdavimo vienam sutuoktiniui mirus tvarką. Remiantis minėta teisės norma, nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Taigi notaro veiklą reglamentuojantis įstatymas nustato aiškią prielaidą notariniams veiksmams dėl liudijimo, mirus vienam sutuoktiniui, išdavimo atlikti – raštu išreikštą pergyvenusio sutuoktinio valią dėl veiksmų atlikimo (rašytinį pareiškimą).
14. Apeliantas, nors ir tvirtina atsakovę inicijavus liudijimo į jos mirusio sutuoktinio turto dalį išdavimo procesą, tačiau į bylą nėra pateikęs atsakovės rašytinio pareiškimo dėl liudijimo išdavimo. Pačios atsakovės tvirtinimu, ji kreipėsi į notarą išimtinai tik dėl konsultacijos gavimo siekiant sudaryti dovanojimo sandorį, o ne dėl liudijimo išdavimo.
15. Notaras turi išaiškinti veiksmų, kuriuos atliks pagal prašymą, prasmę ir padarinius (Notariato įstatymo 30 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė yra garbaus amžiaus, jai šiuo metu yra daugiau nei aštuoniasdešimt metų. Atsakovės tvirtinimu, jai kreipusis į notarų biurą, dėl užimtumo notaras jos asmeniškai priimti negalėjo, dėl ko buvo paskirtas kitas vizitas. Minėtų aplinkybių notaras nepaneigęs, tačiau sekančio vizito metu visi ieškovo nurodyti notariniai veiksmai jau buvo atlikti.
16. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad atsakovė nebuvo pateikusi notarui pagal Notariato įstatymo 52 straipsnį būtino rašytinio pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo, mirus jos sutuoktiniui, išdavimo, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už notaro atliktus notarinius veiksmus laikytini nepagrįstais. Byloje taip pat nėra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių įrodymų, ar liudytojų parodymų, kad atsakovė išreiškė prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo, mirus jos sutuoktiniui, išdavimo (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).
17. Apeliacinio teismo vertinimu, notaras veikė savo rizika, atliko notarinius veiksmus nesant privaloma rašytine forma išreikštos atsakovės valios, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl atsiskaitymo už notarinius veiksmus skaičiavimo ir tvarkos taikymo laikytini teisiškai nereikšmingais.
18. Nors apeliaciniame nebuvo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas, pirmosios instancijos teismui pripažinus atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškovu, tačiau, šių aplinkybių analizavimas apeliacinės instancijos procese, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neišeina už apeliacijos ribų, nes minėtais argumentais rėmėsi kita bylos šalis (CPK 320 straipsnis).
19. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK 320 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (principas tantum devolutum quantum appellatum), išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
21. Konstitucinio Teismo vertinimu, vadovaujantis principu tantum devolutum quantum appellatum, apeliacinės instancijos teismui negali būti visiškai uždrausta remtis ir argumentais, nenurodytais apeliaciniame skunde, jeigu tuos argumentus pateikia kiti proceso dalyviai. Tokios šio principo ribos – minėtos bendrosios taisyklės išimtys (beje, įtvirtintos daugelio valstybių civilinio proceso įstatymuose) – paprastai būna susijusios su būtinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes – viešąjį interesą, silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, ir pan. Taigi principas tantum devolutum quantum appellatum savaime nesuponuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi būti apeliacinio skundo ribų varžomas taip, jog jo sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir tai pažeistų konstitucines vertybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016).
Dėl bylos baigties
22. CPK 313 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių.
23. Atsakovė apeliacine tvarka neskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo, todėl naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo, nes tokiu būdu būtų pažeista CPK 313 straipsnio norma.
24. Atsižvelgiant šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias notaro veiksmus bei atsiskaitymą už juos, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Tačiau, atsižvelgiant į CPK 313 straipsnio normą, apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 313 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsni 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.