- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 1-2164-957/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00195-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- B. G.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui,
kaltinamajai B. G.,
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), septynių klasių išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir B. G. paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją nuo 22 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo; pagal 284 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir B. G. paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios, nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 iki 6.00 val. būti namuose bei iki 2014 m. gruodžio 31 d. atlyginti ne mažiau nei pusę priteistos turtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi B. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme ir jai skirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai ir du mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, iki 2014 m. gruodžio 31 d. atlyginti ne mažiau pusę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos.
Į paskirtos bausmės laika įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. ir 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžius atlikta bausmės dalis ir bausmės pradžią skaičiuoti nurodyta nuo įsiteisėjusios nutarties nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 183 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
B. G., 2013 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama susitarusi su M. V. parvežti jam priklausantį 3000 Lt vertės kompiuterį „HP Pavilion G6“ į Ukmergę, įsipareigojusi prieš tai jį perimti iš M. V. draugo J. A., UAB „Stafis“ kieme, esančiame Vilniuje, Verkių g. 50, perėmė minėtą kompiuterį iš J. A. ir dėl savanaudiškų paskatų, nusprendusi jį pasisavinti, realizuodama savo nusikalstamą sumanymą vietoj įsipareigojimo perduoti minėtą kompiuterį jo savininkui, 2013 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, slėpdama nusikalstamą veiką ir savo asmenybę, perdavė nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion G6“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asocialiam asmeniui, kuris jos prašymu atlygintinai ir negrąžintinai pridavė šį kompiuterį į lombardą „Aurora“ (Vilnius, Kalvarijų g. 59) ir gavo už jį 350 Lt, kuriuos perdavė B. G.. Taip B. G. veikdama tiesiogine tyčia pasisavino jai patikėtą svetimą, M. V. priklausantį, 3000 Lt vertės nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion G6“.
Kaltinamoji B. G. apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jos pusseserė K., kuri gyvena Ukmergėje ir draugauja su M., 2013 m. vasario mėnesį jos paprašė pagalbos paimant ir parvežant M. kompiuterį iš vieno asmens. Ji sutiko ir vėliau susitikusi su tuo asmeniu paėmė M. kompiuterį. Iš karto tikslo pasisavinti kompiuterio neturėjo, mintis kilo tik po to, kai jai pritrūko pinigų susimokėti už buto nuomą. Dėl to ji, padedama kito asmens, pridavė minėtą kompiuterį į lombardą esantį Vilniuje, Kalvarijų g. 59. Už kompiuterį gavo apie 300 Lt. gautus pinigus išleido nuomai. Tikėjosi išpirkti kompiuterį, tačiau nepavyko, nes kompiuterį lombarde kažkas nupirko. Dėl įvykio gailisi, žalą atlygins, jau turi sutaupiusi tam tikslui 600 Lt. Sutinka atlikti viešųjų darbų bausmę, jeigu tai bus suderinama su jos galimybe palikti vaiką kam nors prižiūrėti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Nukentėjusysis M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 metais vasario mėnesį jis į UAB „Service Net“, esančią Vilniuje, Verkių g. 29, 4 korpuse, pridavė remontuoti jam priklausantį kompiuterį „HP Pavilion G6“, kurį prieš metus buvo išsimokėtinai įsigijęs UAB „Omnitel“. Kompiuteris buvo sutvarkytas kelių savaičių bėgyje. Negalėdamas atsiimti kompiuterio pats, paprašė, kad tai padarytų jo pažįstamas J. A., kuris Vilniuje nuomojasi butą, ten dirba. Pastarasis tomis dienomis į Ukmergę nevažiavo, todėl kompiuterį pasisiūlė atvežti jo draugės pusseserė B. G., gyvenanti Naujojoje Vilnioje. Jis jai davė J. A. telefono numerį. B. G. žadėjo su juo susiskambinti ir paimti kompiuterį, kurį pažadėjo po kelių dienų, t. y. 2013 m. vasario 26 d., atvežti į Ukmergę, tačiau sutartu laiku kompiuterio neatvežė ir telefono ragelio nekėlė, nors J. A. jį informavo telefonu, kad kompiuterį jis jai atidavė. 2013 m. vasario 27 d. B. G. telefonu atsiliepė jos draugas S., kuris pranešė, kad B. G. buvo apvogta autobusų stotyje – pavogtas jo kompiuteris ir B. G. dokumentai. Vėliau, jo draugė K. G. skambino į Vilniaus policijos komisariatą, kur ją informavo, kad 2013 m. vasario 26 d. toks įvykis neužregistruotas. Po kelių dienų susiskambinus su B. G., ši jam papasakojo apie vagystę autobusų stotyje ir pažadėjo, kad kovo 15 d. grąžins už kompiuterį dalį pinigų, iki to laiko leis pasinaudoti jos tėvo S. G. kompiuteriu, tačiau kompiuterio taip ir neatvežė. Paskambinęs S. G. paklausė jo apie kompiuterį, tačiau jis atsakė, kad šiuo metu yra išvykęs į reisą ir apie jokį kompiuterį su savo dukra B. G. nekalbėjo, tačiau pažadėjo išsiaiškinti ir perskambinti. Po kurio laiko S. G. jam paskambino bei pranešė, kad B. G. pastarajam prisipažino, jog jo kompiuteris yra užstatytas kažkokiame lombarde, taip pat ji pažadėjo, kad atsiims kompiuterį ir atveš tėvui, tačiau to nepadarė. Prisiskambinus B. G. ji vis žadėdavo kompiuterį atvežti, tačiau taip ir neatvežė, vėliau ragelio nebekėlė (b. 1. 7).
Liudytojas J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. vasario mėnesį M. V. jam atsiuntė savo nešiojamąjį kompiuterį „HP“, kurį jo prašymu nunešė taisyti adresu Verkių g. 29, Vilnius. Maždaug po poros savaičių iš UAB „Servis Net“ jis paėmė M. V. nešiojamąjį kompiuterį ir parsivežė namo. Paskambinęs M. V., pranešė, kad jo kompiuterį jis paėmė, tačiau kada jį gražins, nežinojo, nes labai retai važinėjo į Ukmergę. Maždaug už savaitės M. V. jo numerį davė B. G., kad ši paimtų kompiuterį. B. G. su juo susisiekė ir jie susitarė susitikti kolonėlėje, kur jis pastarajai ir perdavė kompiuterį. Kas toliau vyko su M. V. kompiuteriu, nežino (b. 1. 12).
Iš M. V. 2013 m. kovo 15 d. protokolo-pareiškimo matyti, jog M. V. pranešė, kad 2013 m. vasario mėnesį į UAB „ServiceNet“, adresu Verkių g. 29, 4 korpusas, Vilniuje, pridavė į remontą jam priklausantį nešiojamą kompiuterį „HP Pavilion G6“. Po remonto, vasario mėnesio pabaigoje į Ukmergę kompiuterį jam turėjo atvežti B. G., tačiau iki šio laiko jis savo kompiuterio neatgavo, jam yra padaryta 3000 Lt materialinė žala (b. 1. 6).
Iš B. G. parodymų patikrinimo vietoje 2014 m. gegužės 16 d. protokolo matyti, kad B. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 31-34).
Iš 2013 m. kovo 15 d. ieškininio pareiškimo matyti, kad M. V. prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu 3000 Lt sumai ir šią sumą priteisti iš kaltinamosios (b. 1. 10).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs kaltinamosios B. G. parodymus ir kitą pirmiau išdėstytus įrodymus konstatuoja, kad B. G. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pati kaltinamoji B. G., apklausta teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad pažadėjusi M. V. paimti jo kompiuterį iš J. A. ir parvežti į Ukmergę, to nepadarė, o kompiuterį pasisavino ir už apytiksliai 300 Lt pridavė į lombardą, nes jai tuo metu reikėjo pinigų buto nuomai sumokėti, tikėjosi kompiuterį išpirkti, tačiau nepavyko. Tokie jos parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji analogiškai parodė, kad M. V. prašoma parvežti jam nuosavybės teise priklausantį kompiuterį iš Vilniaus į Ukmergę paėmė jį iš J. A.. Paėmusi kompiuterį iš karto tikslo pasisavinti kompiuterio neturėjo, mintis kilo tik po to, nes žinojo, kad neturi pinigų susimokėti už nuomą. Dėl to nusprendė kompiuterį priduoti į lombardą. Taip ir padarė padedama asocialaus asmens bei gavo už kompiuterį 350 Lt. Iš B. G. parodymų patikrinimo vietoje 2014 m. gegužės 16 d. protokolo matyti, kad ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 31-34). Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo M. V. bei liudytojo J. A. parodymai, kurie laikantis BPK 273 straipsnio ir 291 straipsnio 2 dalies nuostatų išvardinti teisiamojo posėdžio metu. M. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad išties prašė B. G. jam priklausantį kompiuterį paimti iš J. A. ir parvežti jį iš Vilniaus į Ukmergę, o ši sutiko. Vis dėlto paėmusi kompiuterį iš J. A., jo į Ukmergę neparvežė ir negražino. J. A. parodė, kad kompiuterį perdavė B. G.. Pagal pačios B. G. bei pagrobto kompiuterio savininko M. V. parodymus konstatuotina, kad minimas kompiuteris buvo B. G. svetimas turtas, tačiau šio turto savininko M. V. žodinio susitarimo pagrindu patikėtas kaltinamajai tam, kad ji pristatytų jį iš Vilniaus į Ukmergę. Nepaisant to, B. G. suvokdama, kad šis kompiuteris jai yra jai patikėtas svetimas turtas, dėl savanaudiškų paskatų ėmė elgtis su juo kaip su savu bei už 350 Lt pridavė jį į lombardą. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad B. G. pasisavino jai patikėtą, M. V. nuosavybės teise priklausantį kompiuterį. Pagal M. V. parodymus B. G. pasisavinto kompiuterio vertė yra 3000 Lt. Turtas nukentėjusiajam M. V. negražintas, todėl jam padaryta 3000 Lt dydžio turtinė žala. Tokia pasisavinto turto vertė viršija 1 MGL dydį, tačiau neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnis).
Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms B. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
Dėl B. G. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę B. G. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nusikaltimas nuosavybei, pasisavintas pažįstamo asmens patikėtas turtas. Įvertinama ir kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją B. G. – nedirba (b. l. 53), su vaiku ir vaiko tėvu gauna 1050 Lt mėnesinę pašalpą, veikos padarymo metu buvo neteista, tačiau vyko vienos anksčiau jos padarytos veikos ikiteisminis tyrimas bei teisminis procesas dėl kitos veikos, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, augina mažametį vaiką. Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyta, VšĮ „Respublikinėje Vilniaus psihiatrijos ligoninėje“, VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre“ negydyta (b. l. 38-43). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamajai už padarytą nusikaltimą skirtina įstatymo sankcijoje numatytą bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis, negu šios bausmės rūšies vidurkis, nustatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją ir jos padarytą veiką, laisvės apribojimo bausmė optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajai B. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi B. G. paskirta galutine bausme, kuri paskirta subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiais jai paskirtas bausmes.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti jam padarytą 3000 Lt turtinę žalą. Nors civilinis ieškovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau teismas, BPK 252 straipsnyje nustatyta tvarka pripažįsta, kad M. V. civilinį ieškinį reikalinga nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, siekiant apginti jo teises bei atsižvelgus į tai, kad jis gyvena Ukmergėje, buvo atvykęs į ankstesnį teismo posėdį, kuris buvo atidėtas ne dėl jo kaltės.
Ieškinys tenintinas visiškai.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje byloje nustačius, kad dėl kaltinamoji B. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. V. padarė turtinę žalą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kalinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. proceso eigoje parodė, kad B. G. pasisavintą kompiuterį įsigijo už 3000 Lt. Su tokiu ieškiniu ir jo dydžiu kaltinamoji B. G. sutiko visiškai. Teismo vertinimu, tokia ieškinio suma nėra akivaizdžiai per didelė, ji atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus, dėl to civiliniu ieškiniu pagrįstai prašoma priteisti 3000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 426 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
B. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją nuo 22 iki 6.00 val. būti namuose, gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, iki 2015 m. kovo 15 d. atlyginti ne mažiau kaip vieną trečdalį šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. G. skirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją nuo 22 iki 6.00 val. būti namuose, gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, iki 2015 m. kovo 15 d. atlyginti ne mažiau kaip vieną trečdalį šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi B. G. paskirta bausme ir skirti jai galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; iki 2014 m. gruodžio 31 d. atlyginti ne mažiau pusę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos; iki 2015 m. kovo 15 d. atlyginti ne mažiau kaip vieną trečdalį šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. ir 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžius atliktą bausmės dalį.
Bausmės pradžią B. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iš B. G. priteisti nukentėjusiajam M. V. 3000 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.