Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 6 MGL dydžio (225,96 Eur) bauda, 2017 m. rugsėjo 20 d. paskirtą baudą sumokėjęs;

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį –14 (keturiolikos) parų arešto bausme, bausmę atlikęs – 2018 m. birželio 28 d.;

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs – 2018 m. spalio 5 d.;

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 4 (keturių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmė neatlikta);

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (bausmė neatlikta); Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, E. B. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bei Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, paskirtos 4 (keturių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos švelnesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimas; į paskirtos bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. baudžiamąjį įsakymą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, bei kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) laikas, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. mušdamas ar kitaip smurtaudamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent jis 2021 m. birželio 23 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kumščiu sudavė vieną smūgį M. S. į krūtinės sritį bei spyrė į kairės kojos blauzdą, taip M. S. padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė M. S. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).

Kaltinamasis E. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau tvirtino, jog neatsimena įvykio aplinkybių. Paaiškino, kad M. S. yra jo draugės M. S. mama ir nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d. įvykusio konflikto neatsimena, nes buvo neblaivus, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Tokius kaltinamojo teisme duotus parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji M. S. viso proceso metu – tiek pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką surašymo metu, ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu – nuosekliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, tvirtindama, jog ji buvo sužalota tyčiniais bei smurtiniais kaltinamojo E. B. veiksmais. Nukentėjusiosios M. S. nurodytos esminės konflikto su kaltinamuoju E. B. aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusioji M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2021 m. birželio 23 d. pas ją atėjo draugė. Jos buvo kieme, kuriame taip pat buvo jos vaikai – D. ir M. Tuomet į kiemą atėjo buvęs jos dukros M. S. draugas E. B.. Per langą dukra pamačiusi E. B. išsigando. Bijodama, kad kaltinamasis gali brautis ir į butą, ji išėjo į kiemą. E. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, reikalavo pakviesti dukrą. Ji jam pasakė, jog dukra nenori su juo bendrauti ir dėl to jos nepakvies, pareikalavo jo išeiti iš jai priklausančios valdos. Kaltinamasis susinervinęs pradėjo gadinti jai priklausantį turtą. Sugadinęs automobilį, pribėgo prie namo. Ji bijodama, kad kaltinamasis gadins jos turtą arba įsibraus į namą, kuriame buvo jos dukra, pradėjo jį rankomis stumti iš kiemo už tvoros, kad galėtų uždaryti kiemo vartus. Tada kaltinamasis jai tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinės kairę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Krūtinės srityje liko kraujosruva. Taip pat jis vieną kartą spyrė į kairės kojos blauzdą. Ji išstūmė jį į gatvę ir uždarė vartus. Po kiek laiko kaltinamasis vėl atėjo ir į ją su drauge mėtė plastikinius butelius, pradėjo lipti per tvorą ir grasino. Jos draugė sudavė kaltinamajam per ranką su malka, kad neliptų per vartelius. Kai jos draugė jam sudavė, ji išėjo kviesti policijos. Ji kreipėsi į medikus, rodė krūtinę, koją, tačiau galvos sutrenkimo jau nesimatė. Abejoti tokiais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, nes nukentėjusiosios M. S. patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 832/2021 (1 t., b.l. 42). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji M. S. konflikto neprovokavo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Liudytoja R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo parodymais patvirtino, kad ji 2021 m. birželio 23 d. atvažiavo pas draugę M. S. į namus pasisvečiuoti. Tą dieną matė kaltinamąjį. M. S. jai pasakojo, kad buvo atėjęs M. S. buvęs draugas, kuris šaukė, reikalavo kad išeitų į kiemą M. S., o jai neišėjus, spardė namo duris, šaukė, grasino, spardė automobilį. M. S. pasakojo, kad bijodama, jog jis įeis į namą, kuriame buvo dukra, bandė jį iš savo nuosavos teritorijos išstumti, tačiau jis pradėjo ją mušti kumščiais ir sudavė kumščiu į krūtinę. M. S. rodė jai sutrenktą vietą, matėsi krūtinės kairėje pusėje mėlynė. Liudytoja R. J. matė, kaip grįžęs kaltinamasis mėtė per tvorą plastikinius butelius, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi ir lipo per tvorą, todėl jam bandant perlipti per vartelius, liudytoja su malka sudavė kaltinamajam per rankas. M. S. paskambino į policiją, o kaltinamasis pabėgo. Liudytoja M. S. patvirtino, jog matė tą dieną atėjusį E. B., tačiau mamai liepus eiti į namus, ji tolimesnio konflikto nebematė. Taigi, visi aptarti įrodymai sudaro neprieštaringą, nuoseklią įrodymų visumą, kuri neleidžia abejoti nukentėjusiosios M. S. parodymais. Be to, nukentėjusiosios M. S. nurodytas aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta įvykio eiga, jog jis 2021 m. birželio 23 d., po pietų, norėdamas pasikalbėti su M. S. užėjo į jos mamos, t.y. M. S. kiemą. Jį pamačiusi M. S. mama M. S. išėjo iš namo ir pradėjo jį varyti iš kiemo. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neneigė, jog nenorėjo išeiti ir sudavė M. S. kumščiu į krūtinę. Paskui susinervino, pradėjo spardyti M. S. mamos mašiną, palanges, įspyrė ir M. S. į koją, neneigė, jog sudavė M. S. kumščiu į krūtinę ir spirdamas ją sužalojo. Kai M. S. jį išstūmė iš kiemo ir užrakino vartus, jis lipo per vartus. M. S. draugė jam sudavė pagaliu į ranką, kad neliptų į teritoriją. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino, kad susinervinęs sudavė M. S. kumščiu į krūtinę ir spyrė į koją, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jau nurodė, jog neatsimena šio įvykio aplinkybių. Aplinkybę, jog nukentėjusioji M. S. buvo sužalota tyčiniais smurtiniais kaltinamojo E. B. veiksmais be aptartų įrodymų patvirtina ir 2021 m. birželio 23 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b.l. 15-17), 2021 m. birželio 23 d. apžiūros protokolas (1 t., b.l. 19-27).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad jų visuma patvirtina, jog E. B. 2021 m. birželio 23 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kumščiu sudavė vieną smūgį M. S. į krūtinės sritį bei spyrė į kairės kojos blauzdą, taip M. S. padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė M. S. sveikatą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra kvalifikuoti tinkamai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam E. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šioje byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamojo veiksmų pobūdį ir aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis E. B. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos iš esmės neneigė, tačiau nukentėjusiosios M. S. neatsiprašė, jai padarytos žalos neatlygino ir savo elgesio kritiškai nevertino. Kaltinamasis anksčiau teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, tiriamą nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių. Teismas atsižvelgia taip pat į kitus kaltinamąjį E. B. charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis E. B. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, kaip matyti, teigiamų išvadų nedaro ir elgiasi nusikalstamai.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį E. B. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją, išsakytą teisme, jog kaltinamajam atleidžia, E. B. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką kaltinamasis E. B. padarė neatlikęs Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bei Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, paskirtų laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo bausmių, kurios subendrintos 2021 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrinama su 2021 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos galutinės penkerių metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuri šio nuosprendžio priėmimo dieną yra ketveri metai septyni mėnesiai ir devyniolika dienų (bausmės pradžia - 2021-08-10, pabaiga – 2026-08-08), prie griežtesnės - minėta nutartimi paskirtos neatliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės - dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės, lygią minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, tai yra tris mėnesius laisvės atėmimo (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

2021 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo E. B. interesus atstovauti bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirta advokatė Jovita Usonytė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 160,17 Eur. Pateiktame pranešime detalizuotos patirtos išlaidos (2 t., b.l.19-22).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam E. B. gynėja paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 2 dalyje numatytu pagrindu, įvertinus tai, kad kaltinamasis suimtas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nėra per didelės, šios išlaidos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, E. B. prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskirtos subendrintos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę E. B. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) 10 (dešimčiai) mėnesių ir 19 (devyniolikai) dienų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Priteisti iš E. B. valstybei 160,17 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 17 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o bausmę atliekančio nuteistojo per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.