Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-09 · Civilinė byla Nr. e2-10167-967/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
e2-10167-967/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04970-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10167-967/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04970-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės sabiedriba ar ierobežotu atbildibu „B2Kapital“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė SIA „B2Kapital“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. K. (toliau – atsakovas) 439,40 Eur skolos, 39,55 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 8 d. tarp pradinės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ įsipareigojo suteikti atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti kredito sumą ir sumokėti palūkanas. Atsakovui sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdžius, 2016 m. gruodžio 15 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukta. 2016 m. lapkričio 28 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovė sudarė gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovo įsiskolinimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinis dokumentas fiziniam asmeniui negali būti įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 2019 m. kovo 22 d. atsakovui VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro departamento pažymoje nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsti teismo procesiniai dokumentai. 2019 m. balandžio 29 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, jog per siuntos saugojimo terminą, siųsti teismo procesiniai dokumentai neatsiimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, laikantis fiziniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. gruodžio 8 d. tarp pradinės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 2 (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir nustatytais terminais mokėjimų neatliko. 2016 m. gruodžio 15 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukta. 2016 m. lapkričio 28 d. pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovė sudarė gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą. Atsakovui išsiųstas 2017 m. kovo 17 d. pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuo atsakovas informuotas apie 2016 m. lapkričio 28 d. tarp pradinės kreditorės UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu reikalavimo teisės, kylančios iš 2015 m. gruodžio 8 d. pradinės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), perleistos ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Nagrinėjamu atveju 2016 m. lapkričio 28 d. tarp pradinės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės pasirašyta gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartis. Nurodyta, kad pardavėja UAB „IPF Digital Lietuva“ įsipareigoja parduoti, o ieškovė įsipareigoja nupirkti gautinas sumas. Gautinų sumų pirkimas pagal šią sutartį laikytinas reikalavimų perleidimu (sutarties 3.3 punktas). Taigi, gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido ieškovei teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš atsakovo (sutarties 4.1 punktas). Atsakovui tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdžius, prisiimtų 2015 m. gruodžio 8 d. tarp pradinės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovė įgijo teisę į 439,40 Eur skolos sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 439,40 Eur skolos laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 39,55 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos laikomos iš anksto šalių nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam įrodinėti nereikia. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

2015 m. gruodžio 8 d. tarp pradinės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 5.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos ir nesumokėjus paskolos palūkanų iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 0,05 procento dydžio palūkanas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi mokėti 39,55 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. vasario 18 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priteistini 39,55 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. vasario 18 d. ((439,40 Eur x 0,05 proc.) x 180 d.) (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.71 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nemokėdamas 478,95 Eur skolos sumos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 478,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis, 25,00 Eur už teisinę pagalbą rengiant ieškinį bei 0,29 Eur komisinis banko mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 47,29 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,37 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovo 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei sabiedriba ar ierobežotu atbildibu „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 40103645131, iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 439,40 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir keturiasdešimt euro centų) skolos, 39,55 Eur (trisdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt penkis euro centus) delspinigių, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 478,95 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir devyniasdešimt penkių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,29 Eur (keturiasdešimt eurų ir dvidešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,37 Eur (penkis eurus ir trisdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė