- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 1-73-744/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00061-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Nukentėjusysis
- M. Ž., A. K., P. D.
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.3Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4Nusikalstamos veikos stadijos ir formos (BK IV skyrius)
- 1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.10Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės (BK X skyrius)
- 1.1.10.3Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme (BK 77 str.)
- 1.1.8.12Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2Specialioji dalis
- 1.2.4Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.26Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Malinauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis (registruotas darbo biržoje), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. A. 2009 m. gegužės 1 d., apie 21:00 val., Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, P. kaime, prie kultūros namų, tai yra viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl mažareikšmės priežasties peiliu dūrė nepilnamečiui nukentėjusiajam A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), į dešinį petį, tuo jam padarydamas durtinę žaizdą – nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, peiliu dūrė nepilnamečiui nukentėjusiajam M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), į dešinės kojos šlaunį, tuo jam padarydamas žaizdą šlaunies vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, kaltinamasis A. A. 2010 m. vasario 17 d. apie 16:30 val. Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, P. kaime, prie parduotuvės, smurtaudamas – suimdamas už kaklo mažametį nukentėjusįjį P. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ir panešdamas jį į šoną, sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, bet buvo penktadienis ar šeštadienis, vakare grįžo namo išgėręs ir nuėjo miegoti. Atsibudo išgirdęs, kad kažkas laužia jo buto duris. Netrukus, dar neišlipus iš lovos, pajuto smūgius į ranką ir veidą. Suduota buvo šepečio kotu. Kas buvo įėjęs į kambarį ir jam sudavė nematė, nes kambaryje buvo tamsu. Po to tie asmenys, kurie jį sumušė, išbėgo iš kambario. Jis norėjo pasivyti tuos asmenis, todėl atsikėlė iš lovos ir išėjo paskui juos. Pamatė prie kultūros namų, kurie nuo jo namų yra apie 30 metrų atstumu, stovinčius M. Ž. ir A. K. Ten stovėjo ir daugiau žmonių, bet jų nepažino. Priėjęs prie M. Ž. ir A. K., paprašė jų cigaretės. Po to dėl kažko kilo konfliktas ir kažkas pradėjo jį mušti. Nematė, ar tarp jį mušusių asmenų buvo M. Ž. ir A. K. Tada jis nubėgo į namus, pasiėmė virtuvinį peilį, ir grįžo prie kultūros namų. Pamatę jį grįžtant su peiliu jaunuoliai išsilakstė. Jis vijosi A. K. Šis atsisukęs bandė jam įspirti, todėl jam dūrė peiliu į petį. Po to kažkaip pargriuvo ir mosavo peiliu, todėl galėjo įdurti ir M. Ž. Pripažino, kad tokais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Buvo labai supykęs, kad namuose jį užpuolė. Kad tai padarė M. Ž. ir A. K. tvirtinti negali, nes jų nematė. Su nukentėjusiaisiais ir jų tėvais susitaikė, dėl ko ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Šių metų vasario mėnesį, dienos nepamena, apie 16-17 val., ėjo į namus. Netoli mokyklos sutiko du berniukus, kurie jį pradėjo visaip erzinti, pravardžiavo „muntiniu“. Jis pasakė tiems berniukams, kad juos pagaus, taip norėdamas juos pagąsdinti, ir nuėjo namo. Prie parduotuvės pamatė vieną berniuką. Jo nuomone, tai buvo vienas iš tų berniukų, kurie jį erzino, tačiau to tvirtinti negali. Jis pagavo tą berniuką kažkur už peties ir stipriai papurtė. Tas berniukas pradėjo klykti. Mano, kad tam vaikui turėjo skaudėti. Tada iš parduotuvės išbėgo pardavėja ir jam liepė paleisti vaiką. Jis paleido berniuką ir jis kažkur nubėgo. Tą dieną buvo blaivus. Taip pasielgė, nes prieš tai berniukai jį erzino, todėl buvo supykęs. Tų berniukų, kurie jį erzino, gerai neįsidėmėjo. Labai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų. Šiuo metu niekur nedirba, nes nėra darbo. Yra registruotas darbo biržoje.
Nukentėjusysis M. Ž. parodė, kad praeitų metų pavasarį, mėnesio ir dienos nepamena, penktadienio vakarą, apie 21 val., su A. K. laukė prie kultūros namų, kol juos atrakins, nes turėjo vesti šokių vakarą. Atsimena, kad dėl kažko įvyko konfliktas tarp A. K. ir A. A., kuris buvo girtas. Konfliktas įvyko dėl kažkokių pinigų. Konflikto metu R. A. lenkėsi pasiimti akmenį, tada A. K. jam spyrė, kur pataikė nepastebėjo. Jis stovėjo šalia ir nieko R. A. nedarė. Po to R. A. nubėgo į namus ir netrukus grįžo su peiliu rankoje. Jie su A. pradėjo bėgti, bet pabėgti nebespėjo. Matė, kaip A. bandant atimti peilį, R. A. jam peiliu dūrė į petį. Tai matydamas jis R. A. spyrė į nugarą. R. A. parkrito, bet peilis liko jo rankoje, todėl jis pribėgo prie R. A., tikėdamasis atimti peilį, tačiau R. A. dūrė jam į dešinę koją. Tada jie atsitraukė, o R. A. nuėjo į savo namus. Prieš šį įvykį į A. A. namus įsibrovę nebuvo ir jo nemušė. Konfliktą pradėjo pats R. A.. Su R. A. susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi.
Nepilnametis nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2009 m. gegužės 1 d., penktadienį, apie 21 val. su draugu M. Ž. stovėjo prie P. kultūros namų ir laukė, kol juos įleis į vidų, kur M. turėjo pravesti diskoteką, o jis turėjo M. talkinti. Tuo metu iš kažkur prie jų atsirado girtas A. A., su kuriuo pradėjo konfliktuoti, nes R. A. buvo skolingas jo seneliui. Konflikto metu R. A. lenkėsi pasiimti akmenį nuo žemės, todėl jis, galvodamas, kad R. A. akmenį mes į jį, vieną kartą spyrė R. A. į šoną. R. A. pargriuvo, bet greitai atsistojo ir nuėjo į namus. Netrukus R. A. grįžo prie jų. Rankoje jis turėjo peilį. Peilį R. A. rankose pamatė, kai jis buvo apie 4-5 m. atstumu nuo jų, todėl pabėgti nebespėjo, nors bandė. Pamatęs, kad nepabėgs, atsisuko ir bandė atimti peilį iš R. A., tačiau nespėjo sugriebti už rankos ir pajuto, kad peilis įdūrė jam į petį. Tada vėl pradėjo bėgti. Kaip R. A. perdūrė M. nepastebėjo. Prieš šį įvykį į A. A. namus įsibrovę nebuvo ir jo nemušė. Konfliktą pradėjo pats R. A.. Su R. A. susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi.
Mažametis nukentėjusysis P. D. parodė, kad šių metų vasario mėnesį, dienos nepamena, po pietų sesuo jį išleido į parduotuvę nusipirkti saldainių. Lauke dar nebuvo tamsu. Netoli parduotuvės išgirdo, kad kažkas jį šaukia „ateik čia“. Lygtai jį šaukė moteris. Jis atsisuko ir pamatė, kad prie jo stovi tas dėdė (parodė į R. A.). Tas dėdė pagriebė jį ranka už kaklo ir, pakėlęs į viršų, pavilko šiek tiek į šoną. Griebdamas už kaklo tas dėdė sakė „dabar pakliuvai“. Jam labai skaudėjo kaklą, trūko oro, labai išsigando. Kai dėdė jį sugriebė už kaklo, jis pradėjo garsiai šaukti ir verkti. Tada iš parduotuvės išbėgo teta J. ir pradėjo rėkti ant to dėdės. Tada dėdė jį paleido. Jis parbėgo namo ir apie viską pasakė sesei. Jis to dėdės prieš tai neerzino. Jam pasirodė, kad dėdė buvo šiek tiek išgėręs.
Nepilnametė liudytoja E. D. parodė, kad šių metų vasario 17 d. po pietų buvo namuose su broliu P. Mama buvo išvažiavusi į Kauną. Šiek tiek po 16 val. brolis pasiprašė išleidžiamas į parduotuvę. Ji brolį išleido. Tuo metu lauke dar nebuvo tamsu. Brolis į namus grįžo po kokių 5-10 minučių. Jis buvo uždusęs, verkė. Jai paklausus, kas atsitiko, jis pasakė, kad prie parduotuvės jį užpuolė „M.“, - taip kaime vadinamas A. A. Jis sakė, kad „M.“ jį suėmė už šaliko, po to už kaklo. Ji matė, kad brolio veidas raudonas. Brolis nuo 14 val., kai grįžo iš mokyklos, iki tol, kol išėjo į parduotuvę, niekur išėjęs nebuvo ir buvo namuose.
Liudytoja J. B. parodė, kad šių metų žiemą, tikslesnio laiko pasakyti negali, po pietų, būdama parduotuvės, kurioje dirba, pagalbinėse patalpose, per langą pamatė, kad žviegdamas bėga berniukas, o jam iš paskos A. A. Ji iš karto išbėgo iš parduotuvės ir matė, kad R. A. laiko už kaklo pakėlęs P. D., kurį gerai pažįsta, nes yra jos pusseserės sūnus, ir jį vis kelia aukštyn. Ji pradėjo šaukti A. A., kad paleistų vaiką. Jis dar kažką bandė sakyti, bet P. paleido. P. liepė bėgti namo ir apie viską pasakyti mamai. P. nubėgo namo. Jis buvo labai išsigandęs, verkė.
Iš 2009-10-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties matyti, kad ja buvo patvirtintas 2009-10-14 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Valausko nutarimas ir A. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jam ir nukentėjusiesiems M. Ž., A. K. bei jų atstovams pagal įstatymą susitaikius (b.l. 7-8).
Iš 2010-03-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties matyti, kad ja buvo patvirtintas Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Almos Mikalauskienės nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą A. A. atžvilgiu (b.l. 13-14).
Iš 2009-05-01 R. Ž. protokolo - pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą kreipėsi R. Ž. pranešdama, kad tą dieną apie 21 val. nepažįstami jaunuoliai peiliu sužalojo jos nepilnametį sūnų M. Ž. bei jo draugą A. K. (b.l. 17).
Iš 2009-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – vietovę Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, P. kaime, prie kultūros namų, - nusikaltimo tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (b.l. 21-22).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Ž. buvo padarytas sužalojimas – durtinė žaizda dešinio šlaunies vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 29).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. buvo padarytas sužalojimas – durtinė žaizda dešinio peties srityje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 33).
Iš 2009-05-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. A. policijos pareigūnui pateikė peilį (b.l. 34), kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 35-37), ir, įsitesėjus nutarčiai, kuria A. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, sunaikintas (b.l. 38).
Iš 2009-07-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus A. A. gyvenamojo namo, esančio Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, P. kaime, duris, nustatyta, kad jos labai susidėvėję, laužimo žymių ant jų nematyti (b.l. 39-41).
Iš 2009-10-02 susitarimo dėl susitaikymo matyti, kad A. A. susitaikė su nepilnamečiais nukentėjusiaisiais M. Ž. ir A. K. bei jų atstovais pagal įstatymą (b.l. 74).
Iš 2010-02-18 D. D. protokolo - pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą kreipėsi D. D. pranešdama, kad 2010-02-17 apie 16:30 val. prie parduotuvės jos mažametį sūnų P. D. smaugė A. A. (b.l. 78).
Iš 2010-02-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – vietovę Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, P. kaime, prie parduotuvės, - nusikaltimo tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (b.l. 81-82).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta.
Kaltinamasis A. A. viešoje vietoje – Pakruojo rajone, P. seniūnijoje, P. kaime, prie kultūros namų, matant kitiems asmenims, įžūliais tyčiniais veiksmais, kurie pasireiškė fizinio smurto panaudojimu nepilnamečių nukentėjusiųjų M. Ž. ir A. K. atžvilgiu, tam panaudojant peilį, demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems, kitiems įvykį mačiusiems asmenims, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Viešoji tvarka buvo pažeista įžūliais veiksmais, nes įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti ir dažniausia pasireiškia fizinio smurto panaudojimu, kaip buvo ir šiuo atveju. Tai, kad prieš kaltinamajam pradedant smurtauti nukentėjusiųjų M. Ž. ir A. K. atžvilgiu, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų buvo kilęs konfliktas, kuris lėmė tolimesnius kaltinamojo veiksmus, kaltinamojo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nepašalina, nes kaltinamasis A. A. puikiai suprato, kad smurtu spręsdamas asmeninius nesutarimus su nukentėjusiaisiais viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tokiais veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė pasekmes ir jų norėjo.
Be to, kaltinamasis A. A. tyčia, smurtaudamas - suimdamas už kaklo mažametį nukentėjusįjį P. D., gimusį (duomenys neskelbtini) (10 metų amžiaus), ir panešdamas jį į šoną, sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui (asmeniui iki 14 metų amžiaus).
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. A. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad viešosios tvarkos pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis A. A. teisiamas pirmą kartą (b.l. 104), padarė du nesunkius (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 107-109), yra jo atsakomybę lengvinanti sunkinanti aplinkybė, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (b.l. 114), gyvena vienas (b.l. 113), todėl, atsižvelgiant į tai, kad už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė, A. A. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., baustinas laisvės apribojimo bausme (BK 48), o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., baustinas laisvės atėmimo bausme. Kaltinamajam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prieš tai už viešosios tvarkos pažeidimą paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunktis). Kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo A. A. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.).
Į atliktos bausmės laiką A. A. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. gegužės 6 d. (b.l. 60, 66).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. A. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bei 140 str. 2 d., ir jį nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui - laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą už viešosios tvarkos pažeidimą, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ papunkčio taisyklėmis, už viešosios tvarkos pažeidimą paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. gegužės 6 d.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. A. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.