- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-201-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30866-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“, Ko
- Skolininkas
- V. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Boslita“ ir Ko prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo skolininko V. G. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja, vadovaudamasis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas), kreipėsi į teismą, prašydama išduoti Europinio sąskaitos blokavimo įsakymą skolininko V. G. atžvilgiu 2 000 Eur dydžio įsiskolinimui užtikrinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymas kildinamas iš 2021 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3297-1080/2021, 2021-03-25 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-883-232/2021, 2021-04-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2YT-3297-1080/2021. Pareiškėja, pildydama prašymo 10 punktą nurodo, kad neišdavus Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo, būsimo kreditoriui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi skolininkas vengia priimti antstolio dokumentus ir nėra jokios objektyvios informacijos, galinčios patvirtinti, iš kokio turto antstoliui vykdyti 2 000 Eur išieškojimą Vokietijoje. Be to, pareiškėja nurodo, kad pagrįstai baiminamasi, jog skolininkas ir toliau ketina prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas nevykdyti, galimai būti nesąžininga šalimi bei sudaryti situaciją, kada asmeniškai neturės jokio turto, iš kurio bus galima išieškoti kreditorės naudai. Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, darė išvadą, jog pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, kad jos reikalavimui užtikrinti skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gali būti gerokai sunkiau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, nes, anot pareiškėjos, esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti kreditoriaus reikalavimą, skolininkas gali asmeniškai neturėti jokio turto. Kreditorė nepateikė jokių duomenų apie skolininko finansinę padėtį, apie tai, jog ji blogėja, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko nesąžiningumą ir siekį nuslėpti ar iššvaistyti galimai turimas lėšas.
3. Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymo pagrįstumą atsižvelgė į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Boslita“ ir Ko dėjo pakankamai pastangų, siekdama kaip įmanoma greičiau atgauti skolą. Iš pateiktų duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-15 išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-3297-1080/2021, kuriame skolininkas nurodytas V. G., išieškotojais nurodyti UAB „Boslita“ ir Ko ir kiti tretieji asmenys. Iš vykdomojo rašto duomenų matyti, kad iš skolininko 2 000 Eur suma priteista ne tik pareiškėjos UAB „Boslita“ ir Ko, bet ir kitų trečiųjų asmenų naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra aiškios aplinkybės, kokiu pagrindu pareiškėja kreipiasi dėl skolininko Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo visai 2 000 Eur sumai, nes ši suma priteista trims skirtingiems asmenims (įskaitant pareiškėją), vadinasi, pareiškėjai nepriklauso iš skolininko visa 2 000 Eur suma, o tik jos dalis. Pareiškėja neįrodė galimo skolininko nesąžiningumo. Pareiškėjos nurodomas argumentas, kad skolininkas gyvena užsienyje ir geruoju skolos nedengia yra labiau hipotetinio pobūdžio ir savaime nesudaro pagrindo prašymą laikyti įrodytu bei taikyti prašomo turinio apribojimus. Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo prašymo formos pildymas neturi būti formalus, prašyme turi būti nurodytos visos aplinkybės, paaiškinimai bei pridėti visi jas pagrindžiantys įrodymai. Vien tai, kad skolininkas nemoka, negali savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėja UAB „Boslita“ ir Ko pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą tenkinti.
5. Nurodė, kad skundžiama nutartimi prašymas neišspręstas, nes pritaikytos reglamento (ES) Nr. 655/2014 teisės normos, kurios nebuvo ir nėra prašymo pagrindu. Skundžiamoje nutartyje klaidingai kvalifikuotos faktinės aplinkybės. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pritaikė netinkamas 2014-05-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 655/2014 („Reglamentas“) nuostatas. Apylinkės teismas sprendė prašymą vadovaudamasis Reglamento 14 str. 1 d. antra pastraipa, kuri netaikoma apelianto prašymui. Reglamento 14 str. 1 d. 2 pastraipa, kuri reikalautų iš apelianto pateikti įrodymus, kad taikoma tik tais atvejais, kai „kai kreditoriui valstybėje narėje dar nėra išduotas teismo sprendimas“, tačiau apeliantas yra pateikęs įsiteisėjusį Lietuvos Respublikos teismo sprendimą, kurio skolininkas nevykdo. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad apeliantas privalėjo pateikti įrodymus, kad „esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti kreditoriaus reikalavimą“. Vokietijoje, kurioje skolininkas nurodo esą reziduoja, skolininkas slapstosi nuo antstolių. Apylinkės teismas netinkamai pritaikė Reglamento 7 straipsnį. Skolininkas per daugiau nei pusė metų nesiteikė įvykdyti prievolės bei šios egzistavimo faktą ir toliau sėkmingai ignoruoja. Skolininkas vengia priimti iš antstolio dokumentus, taip ir toliau sėkmingai vilkindamas prievolės įvykdymo laiką. Kadangi skolininkas nepriima dokumentų, o apeliantas neturi informacijos apie skolininko turtą, apeliantas negali patenkinti savo reikalavimo. Skolininkas jau šiai dienai aktyviais veiksmais trukdo įgyvendinti vykdymo procesą – slepia savo buveinės vietą ir turtą, taip atitikdamas vieną iš alternatyvių Reglamento keliamų sąlygų. Apeliantas visiškai pagrįstai reikalauja visos skolos sumos iš skolininko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą. Reglamentas nustato procedūrą, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms (Reglamento 1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas išduoda blokavimo įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, jog reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip blokavimo įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu (Reglamento 7 straipsnio 1 dalis). Teismas priima sprendimą rašytinio proceso tvarka, remdamasis informacija ir įrodymais, kuriuos kreditorius pateikė savo prašyme. Jei teismas mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka, jis gali, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, prašyti kreditoriaus pateikti papildomų rašytinių įrodymų (Reglamento 9 straipsnio 1 dalis).
8. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo apeliantė, reglamento 5 straipsnyje įtvirtinta, jog europiniu sąskaitos blokavimo įsakymu kreditorius gali pasinaudoti prieš kreditoriui valstybėje narėje pradedant teismo procesą prieš skolininką dėl bylos esmės arba bet kuriuo tokio proceso etapu, kol nėra paskelbtas teismo sprendimas arba nėra patvirtinta ar sudaryta taikos sutartis arba po to, kai kreditoriui valstybėje narėje išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantė jau turi teismo priimtą sprendimą dėl skolos priteisimo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas šią aplinkybę vertino ir, priešingai nei teigia apeliantė, nenustatė pareigos apeliantei dėl duomenų pateikimo, kuriuos ji turėtų pateikti neturėdama priimto teismo sprendimo.
9. Kreditorius bet kuriuo atveju, įskaitant atvejus, kai jam jau yra išduotas teismo sprendimas, turėtų įrodyti teismui, kad jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Teismas turėtų įvertinti kreditoriaus pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad esama tokios rizikos. Pavyzdžiui, tai galėtų būti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti (Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 punktas).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės, jog skolininkas nevykdo teismo sprendimo, nesudaro pakankamo pagrindo išduoti įsakymą. Pareiškėja tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie skolininko nesąžiningumą. Byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkas gyvena Vokietijoje. Šią aplinkybę pareiškėja grindžia pridėdama elektroninį laišką, tačiau Gyventojų registro duomenimis skolininkas yra deklaravęs išvykimą ne į Vokietiją, o į Šveicariją. Apeliantė nurodo, jog skolininkas slapstosi nuo antstolių, slepia savo buveinės vietą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą pateikta nėra.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Boslita“ ir Ko atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.