- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- Ik-1777-189/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00055-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Violeta Balčytienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- UAB „Mari transportas“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinės muitinės
- Advokatai
- Darius Juodelis
- Kategorijos
- 10.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Mari transportas“ atstovui advokato padėjėjui Dariui Juodeliui, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Dariui Binkiui, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Elenai Sakalauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Mari transportas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, (tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu (b.l. 1-2), kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-12-14 sprendimą Nr. 1A-4.13-640 (b.l. 10-12);
2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2010-06-30 sprendimą Nr. 2TR-19-0116 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“(b.l. 5-8).
Paaiškino, jog Vilniaus teritorinė muitinė 2010-06-30 sprendimu Nr. 2TR-19-0116 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“ pripažino UAB „Mari transportas“ (toliau - arba Įmonė) skolininku muitinei, ir skyrė 395787 Lt baudą už deklaruojamų mokesčių nedeklaravimą bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 209246 Lt muitą, 2998670 Lt akcizą, 749950 Lt PVM, 395787 baudą bei 98356 Lt ir 24598 Lt delspinigių.
Vilniaus teritorinė muitinė sprendimą motyvavo tuo, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje (toliau – MKTVS) atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 04-1-118-10 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 str. l d. ir 1992 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2010-04-09, apie 3 val. 15 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnams sustabdžius UAB „Mari transportas“ priklausantį vilkiką „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, v/n (duomenys neskelbtini), vykusį iš Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelių posto, buvo nustatyta, jog vietoj pagal dokumentus deklaruotos prekės - faneros, buvo vežamos cigaretes. Transporto priemonę vairavo įmonės darbuotojas A. S. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal pateiktus dokumentus buvo įforminta klaidinga Bendrijos tranzito procedūra.
Nurodė, kad nesutikus su Vilniaus teritorinės muitinės 2010-06-30 sprendimu Nr. 2TR-19-0116, jį apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas). Departamentas 2010-12-14 sprendimu Nr. 1A-4.13-640 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą.
Su Departamento sprendimu nesutiko, nurodė, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu Įmonės darbuotojas A. S. prisipažino, jog jis savavališkai, nežinant UAB „Mari transportas“ vadovui, pakrovė į Įmonei priklausančią priekabą importo muitais apmokestinamas prekes. Atsakovo nurodytas argumentas, kad pateiktuose pasiaiškinimuose A. S. nurodo, jog buvo suklaidintas dėl pakraunamo krovinio, nepatvirtina, kad įmonėje dirbantys asmenys pakrovė ar su jų žinia buvo pakrautos minėtos cigaretės. Tokiu būdu UAB „Mari transportas“ negali būti atsakingas už A. S. neteisėtus savavališkus veiksmus, kurių Įmonė negalėjo kontroliuoti ir išvengti.
Pažymėjo, jog remiantis Bendrijos muitinės kodekso (toliau – BMK) 202 str. 3 d., įmonė negali būti pripažinta skolininku, nes ji prekių į Bendrijos muitų teritoriją neįvežė, nedalyvavo jas įvežant ir niekaip neprisidėjo prie jų įvežimo. Be to, neteisėtai įvežtų prekių neįsigijo, jų nesaugojo bei nelaikė, jomis niekaip nedisponavo, t.y. nebuvo prekių valdytoja. Kadangi, pagal minėtą BMK nuostatą, Įmonė nelaikytina skolininku, todėl Įmonei negalėjo atsirasti skola muitinei bei negalėjo būti paskirta bauda. Be to, Įmonei pagal aukščiau minėtas nusikalstamas veikas nėra pareikšti įtarimai ar kaltinimai, ji nėra įtariamasis šioje byloje, jos atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl Vilniaus teritorinė muitinė nepagrįstai Įmonę pripažino skolininku muitinei.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, jog nesutinka su priimtais sprendimais, bent su dalimi, kur Įmonė įvardinta kaip skolininkė. Nurodė, kad Įmonė nežinojo apie kontrabandinių prekių gabenimą Įmonei priklausančiu vilkiku. Taip pat pažymėjo, jog vairuotojas prisipažino, kad jis gabeno kontrabandą. Kadangi Įmonė kaip sąžiningas rinkos dalyvis ekonominės krizės metu negali mokėti darbuotojams didelių algų, todėl tikėtina, jog darbuotojas galėjo susirasti darbą iš šalies. Šiuo metu Įmonei pradėta likvidacijos procedūra, todėl išieškojimas nėra tikslingas.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu (b.l. 26-28) nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.
Nurodė, jog pareiškėjo motyvas, kad nagrinėjamo ginčo atveju skola turėjo būti įregistruota vairuotojui A. S. yra nepagrįsta, nes: 1) pagal BMK 202 str. 3 d. skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes, taip pat bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją pareiškėjo vardu muitinei buvo pateikta tranzito deklaracija ir deklaruota, kad vykdant tranzito procedūrą yra gabenama klijuota fanera. Kertant Bendrijos išorės sieną, transporto priemonę vairavo pareiškėjo darbuotojas (vairuotojas A. S.), kuris pateikė tranzito deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) ir išimtinai veikė pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo vardu bei atstovavo jo interesams muitinėje; 2) pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl visais atvejais atsako už jo vardu veikusių fizinių asmenų (darbuotojų) veiksmus, kartu patiria ir neigiamas teisines pasekmes; 3) nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra laikytinas žinojusiu ar galėjusia žinoti, kad cigaretės yra įvežamos neteisėtai. Tokia išvada grindžiama tuo, jog neteisėtai įvežant cigaretes buvo naudojama pareiškėjui priklausanti transporto priemonė, pareiškėjo prekės, bei jas lydintys dokumentai muitinei buvo pateikti pareiškėjo vardu; 4) pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas būtų laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudarytų sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo (ETT byla Nr. C-230/06). Dėl išdėstytų aplinkybių mano, jog pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą nėra. Taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, kai skola muitinei atsiranda dėl aplinkybių, kuriomis tranzito procedūros vykdytojo veiksmuose nematyti apgaulės arba aplaidumo (asmuo buvo sąžiningas), tranzito procedūros vykdytojui leidžia prašyti atsisakyti išieškoti muitus. Tam yra įtvirtinta bendradarbiavimo procedūra.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog vairuotojas prisipažino vežęs cigaretes savavališkai yra nepagrįstas. Tokių duomenų nėra ir byloje. Krovinys buvo gabenamas su Įmonei priklausančiu transportu ir deklaruojamas Įmonės vardu. Įmonė sudarė sutartis su siuntėju ir todėl turi prisiimti visą riziką.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovė palaikė atsiliepime (b.l. 23-25) išdėstytus motyvus.
Nurodė, jog Vilniaus teritorinė muitinė, pareiškėjai įregistruodama skolą, vadovavosi BMK 96 str. 1 p., kuriame nurodyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūrą, jos įvykdymą atsako jos vykdytojas; BMK 202 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes, taip pat, bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Taip pat 2009-04-02 Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išaiškinimu administracinėje byloje C-459/07, kurioje pasakyta, kad muitinės pareigūnams nereikalingas nustatinėjimas fakto apie pažeidėjo žinojimą ar nežinojimą dėl nesumokėtų mokesčių, o pakanka „pagrindo manyti", jog asmuo turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Nagrinėjamu atveju cigaretės buvo gabentos pareiškėjo automobiliu. Jos buvo vežamos vietoj prekių, deklaruotų tranzito deklaracijoje, todėl jos yra laikomos neteisėtai įvežtomis į Bendrijos muitų teritoriją.
Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gabentos cigaretės nebuvo pateiktos muitinės įstaigai, taip pat nebuvo pranešta apie šių prekių įvežimą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės pagrindai yra skirtingi. Todėl pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, o baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini.
Teismo posėdžio metu Vilniaus teritorinės muitinės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).
Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).
Pareiškėjui mokesčių skolą už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes Vilniaus teritorinė muitinė įregistravo remdamasi MKTVS 2010-06-21 raštu Nr.10T-7.17/16-6522 (b.l. 70), kuriuo informavo, jog UAB „Mari transportas“ atžvilgiu, remiantis 2010-04-09 tarnybiniu pranešimu Nr. TA/17-68 „Dėl transporto priemonės muitinio tikrinimo“ (b.l. 69), pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos LR BK 199 str. 1 d. ir 1992 str. 1 d., dėl to, kad 2010-04-09, apie 3 val. 15 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. sustabdžius patikrinimui vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykusį, kaip vėliau nustatyta iš Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto. Po dokumentinio tikrinimo, automobilis detaliam patikrinimui buvo nugabentas į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, kur duomenis fiksuojant 2010-04-09 apžiūros protokole (b.l. 65-66) nustatyta, jog puspriekabėje nuo apačios iki viršaus sudėtos kartoninės dėžės su cigaretėmis. Dėžės yra su cigarečių „Saint George light‘ ir „Jin Ling‘ užrašais bei emblemomis. Vizualiai buvo nustatyta apie 1150 dėžių, t.y apie 57500 blokų. Apžiūros protokole (2010-04-14) (b.l. 67-68) buvo konstatuota, jog vilkiko puspriekabėje buvo gabenama 500 dėžių cigarečių „Saint George light“ ir 817 dėžių cigarečių „Jin Ling“, kiekvienoje dėžėje po 50 blokų, kiekviename bloke po 10 pakelių. Iš viso – 659000 pakelių. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal pateiktus dokumentus – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 30-32), sąskaitą faktūrą Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 34), prekei „klijuota fanera“ vietoj kurios buvo rastos cigaretės, buvo įforminta Bendrijos tranzito procedūra pagal MRN (duomenys neskelbtini) deklaraciją (b.l. 71). Nustatyta, kad krovinys buvo gabenamas iš Baltarusijos per Šalčininkų kelio postą. Krovinio gavėjas nurodytas Lenkijos įmonė. Procedūros vykdytojas ir vežėjas - UAB „Mari transportas“. Automobilis registruotas UAB „Mari transportas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vardu. Vilkiką vairavo šios įmonės darbuotojas A. S., kuris 2010-04-09 pasiaiškinime nurodė, jog buvo suklaidintas, nes nežinojo, kad bus pakrautas toks krovinys – cigaretės (b.l. 50).
Vilniaus teritorinė muitinė 2010-06-30 sprendimu Nr. 2TR-19-0116 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“(b.l. 5-8) pripažino Įmonę skolininke muitinei ir skyrė 395787 Lt baudą už deklaruojamų mokesčių nedeklaravimą bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 209246 Lt muitą, 2998670 Lt akcizą, 749950 Lt PVM, 395787 baudą bei 98356 Lt ir 24598 Lt delspinigių. Pareiškėjas nesutiko su minėtu Sprendimu ir teisės aktų nustatyta tvarka jį skundė Muitinės departamentui (b.l. 37-38). Muitinės departamentas 2010-12-14 sprendimu Nr. 1A-4.13-640 (b.l. 9-12) patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą bei atmetė prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo iki skundo išnagrinėjimo.
Ginčas byloje kilęs dėl to, ar Įmonė šio nagrinėjimo atveju, gali būti laikoma muitinės skolininke.
Įmonė skunde neginčija to fakto, jog cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, taip pat neginčija visų Vilniaus teritorinės muitinės sprendime priskaičiuotų mokesčių apskaičiavimo metodikos ir jų paskaičiavimo teisinio reglamentavimo. Įmonė ginčija patį mokesčių priskaičiavimo faktą, jog skola muitinei buvo įregistruota visiškai nekaltam juridiniam asmeniui, t.y. tranzito procedūros vykdytojai UAB „Mari transportas“, kuriai ikiteisminio tyrimo byloje net nėra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Mokesčių administravimo įstatymo 14 str. 6 d. nustato (toliau-MAĮ), jog šio įstatymo 13 str. 23 p. nurodyti muitai pagal MAĮ administruojami tiek, kiek įstatymo nuostatos neprieštarauja bendrijos muitų teisės aktams. Taigi, administruodama muitus, muitinė pirmiausia privalo vadovautis Bendrijos muitinės kodekso (toliau - BMK), bei 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr.2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatomis, o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu tiek, kiek jis neprieštarauja minėtiems reglamentams. Mokesčių administravimo įstatymo 161 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėjant skundus, susijusius su muitų administravimu, Bendrijos muitų teisės aktai turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu, todėl, nagrinėjamoje byloje, konstatuotina, jog Bendrijos muitų kodekso nuostatos turi viršenybę mokesčių administravimo įstatymo atžvilgiu.
Bendrijos muitų kodekso 202 str. 1 d. a punktas nustato, kad neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda skola muitinei. Šis straipsnis apibrėžia neteisėto įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją sąvoką. Joje pasakyta, kad tai tokia situacija, kai prekės kirtusios Bendrijos išorinę sieną jau yra minėtoje teritorijoje, tačiau nebuvo pateiktos muitinės įstaigai, bei atsakingi asmenys nepranešė apie tokių prekių įvežimą. Nagrinėjamu atveju atliekant tranzito įforminimo procedūra buvo rasta prekių (cigarečių), kurių Įmonė nepateikė muitinei, todėl atsirado skola muitinei.
Skolininko nustatymą reglamentuoja Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d., kur nurodyta, kad skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes, taip pat bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.
Pareiškėjo teigimu, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. jis negali būti pripažintas skolininku, nes UAB „Mari transportas“ prekių į Bendrijos muitų teritoriją neįvežė, nedalyvavo jas įvežant ir niekaip neprisidėjo prie jų įvežimo, taip pat jų nesaugojo, nelaikė, nebuvo šių prekių valdytoja. Skolininku muitinei turėjo būti pripažintas įmonės darbuotojas A. S., nes MKTVS atliekamo ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino, kad savavališkai, nežinant Įmonės vadovui pakrovė į Įmonei priklausančią puspriekabę importo muitais apmokestinamas prekes. Tokiu būdu Įmonė negali būti atsakinga už A. S. neteisėtus savavališkus veiksmus, kurių ji negalėjo kontroliuoti. Pareiškėjo teiginys, jog A. S. prisipažino, kad jis savavališkai bei įmonės vadovui nežinant pakrovė muitais apmokestinamas prekes, byloje esančiais dokumentais neįrodytas. Byloje pateikti 2010-04-09 ir 2010-06-28 (b.l. 50, 51) A. S. pasiaiškinimai, kuriuose priešingai nei teigia pareiškėjas paaiškinta, kad vairuotojas buvo suklaidintas ir nežinojo, kad bus pakrautas toks krovinys dėl padaryto gailisi ir prašo neatleisti iš darbo. Šios aplinkybės nereiškia, jog vairuotojas prisipažino dėl savo neteisėtų veiksmų.
Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d., už prievolių, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, t. y. jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą į paskirties įstaigą ir už nuostatų, susijusių su tranzito procedūra, laikymąsi.
Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 9 str. 1 p. ir 17 str. 1 p. vežėjo atsakomybė už krovinį atsiranda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti, ir pasibaigia krovinio perdavimo gavėjui momentu.
Tarybos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 str. 1 d., numato, jog pateikus muitinės įstaigai deklaranto ar jo atstovo pasirašytą deklaraciją arba tranzito deklaraciją, pateiktą naudojantis elektroninio duomenų apdorojimo priemonėmis, deklarantas ar jo atstovas pagal galiojančias nuostatas tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų autentiškumą, bei visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Tranzito deklaracijoje Nr. MRN (duomenys neskelbtini) (b.l. 71), kurioje užfiksuota gabenama fanera, o nedeklaruotos cigaretės, matyti, jog Įmonės vairuotojas A. S., veikė Įmonės, kaip tranzito procedūros vykdytojos ir vežėjos UAB „Mari transportas“ vardu, tuo atstovaudamas Įmonės interesus muitinėje. Tokiu atveju pareiškėjas atsako už jo vardu veikusių fizinių asmenų elgesį, nes „juridinio asmens atstovo vardu padaryta neteisėta veika yra nuosava juridinio asmens veika ir už tokią veiką privalo atsakyti pats juridinis asmuo“ (LVAT A-15-1421/2005). Nagrinėjamu atveju Įmonė privalėjo užtikrinti, kad deklaracijoje pateikti duomenys būtų teisingi. Nustatyta, jog prekės buvo gabenamos UAB „Mari transportas“ priklausančiu vilkiku „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, v/n (duomenys neskelbtini). Kaip skunde teigiama, tai yra vienintelė Įmonės transporto priemonė. Todėl pareiškėjas negalėjo nežinoti, apie vilkiko naudojamą. Todėl nesant įrodymų apie tai, jog vairuotojas veikdamas Įmonės vardu, veikė savavališkai, laikytina, jog Įmonė žinojo ar galėjo žinoti, kad prekės yra įvežamos neteisėtai.
Be to, išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 pažymėjo, kad „pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato“. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde išdėstyta aplinkybė, jog Įmonei nėra pareikšti įtarimai ar kaltinimai, ji nėra įtariamoji ikiteisminio tyrimo byloje, bei jos atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis, nėra reikšminga.
Atsižvelgt į muitinės sprendimuose taikytų teisės aktų nuostatas, argumentus, skundo nuostatas, patenkinti pareiškėjo reikalavimus ir panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2010-06-30 sprendimą Nr. 2TR-19-0116 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“ ir Muitinės departamento prie LR FM 2010-12-14 sprendimą Nr. 1A-4.13-640, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti UAB „Mari transportas“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.