Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui R. Z., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. Z., dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

20. CK 3.192¹ straipsnyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

21. Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad CK 3.192¹ ir CK 3.192 straipsniai reglamentuoja skirtingas tėvų materialines pareigas savo vaikams. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi, todėl teismas visais atvejais privalo priteisti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį vertindamas pagal vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Tuo tarpu CK 3.192¹ straipsnis numato paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimą. Šiuo atveju teismas atlieka minėtame straipsnyje numatytų kriterijų vertinimą ir tokių kriterijų nenustačius, ieškinys dėl paramos priteisimo gali būti atmestas. Taigi, ar parama priteistina, teismas sprendžia vertindamas minėtus kriterijus, o juos nustačius teismas sprendžia dėl priteistinos paramos dydžio.

22. CK 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

23. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam - besimokančiam asmeniui - išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį - toks išlaikymas negali būti priteisiamas, nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

24. Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015 ir kt.). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

25. Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas, spręsdamas paramos priteisimo klausimą, vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji nuolatinių pajamų negauna, ji nuosavybės teise nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų neturi. Ieškovė šiuo metu studijuoja Vilniaus kolegijoje ir didžiąją dalį laiko gyvena Vilniuje, kur patiria išlaidas studijoms ir gyvenimui: būsto išlaidas, išlaidas studijoms, transportui, maistui, laisvalaikiui. Ieškovės nurodyti poreikiai yra būtini ir protingi, neviršija teismų praktikoje nustatyto dydžio.

27. Vertinant, ar ieškovė išnaudojo protingas galimybes pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis svarbios yra aplinkybės dėl ieškovės galimybių įsidarbinti, dirbti ir gauti papildomas pinigines lėšas bei dėl valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms ir dėl stipendijų gavimo ar kitų pajamų gavimo.

28. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė intensyviai ir pažangiai mokosi (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovei vyksta kontaktiniu būdu kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, paskaitos dažniausiai vyksta iki 15.00 val. Tačiau, ieškovė norėdama pažangiai studijuoti, nurodė, kad po paskaitų ji papildomai savarankiškai mokosi, taip pat mokosi ir savaitgaliais. Kiek savarankiškas mokslas užima laisvo nuo paskaitų laiko priklauso nuo asmeninių kiekvieno studento savybių – sugebėjimo įsisavinti paskaitų metu pateiktą informaciją, efektyviai ir optimaliai išnaudoti laiką papildomos informacijos paieškai ir problemų sprendimui bei atitinkamai ir nuo studento stropumo ir pastangų mokytis siekiant aukščiausių rezultatų. Ieškovės pateikta pažyma patvirtina, kad jos mokymosi rezultatai yra aukšti.

29. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad ieškovė neturi darbo patirties ir reikalingos kvalifikacijos, tačiau ši aplinkybė nesutrukdė jai užsienyje laikinai dirbti nekvalifikuotą darbą 2022 m. vasarą. Visgi Vilniuje ieškovė studijuodama nekvalifikuoto darbo ne pilnai darbo dienai neieškojo, nors nurodė, kad yra galimybė tokį darbą susirasti, o kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, ieškovei buvo siūloma net pagalba (suteikti automobilį) dirbant maisto išvežiotoja, tačiau ieškovė galimybių dirbti šį darbą net nesvarstė. Iš ieškovės teismo posėdyje išsakytos pozicijos matyti, kad ji tikisi artimųjų šeimos narių paramos, kol ji studijuos. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovė neieškojo galimybių įsidarbinti ir gauti jos poreikius bent iš dalies tenkinantį ir taip artimųjų naštą sumažinantį darbo užmokestį.

30. Kaip viena iš galimybių pasirūpinti papildomomis lėšomis – kreipimasis dėl paskolos studijų kainai ir gyvenimo išlaidoms sumokėti. Paminėtina, kad įstatymai nenustato imperatyvo pilnamečiams vaikams, kurių turtinė padėtis sunki, kreiptis dėl minėtos paskolos gavimo ir tik jos negavus – prašyti tėvų paramos. Valstybės paskola ar valstybės remiama paskola yra tik viena iš galimybių pilnamečiam vaikui pasirūpinti papildomomis lėšomis, reikalingomis studijoms ir/ar gyvenimo išlaidoms sumokėti, o kartu tai yra ir papildomi studento finansiniai įsipareigojimai tiek valstybės atžvilgiu, tiek ir paskolą suteikusio banko atžvilgiu. Šiuo atveju vertinant ieškovės atsargumą svarbu tai, kad ieškovė neturi jokio turto bei savarankiškai neuždirba pajamų, tai yra jaunas žmogus, kuris bent iki 2025-06-30 mokysis aukštojoje mokykloje, taigi jos galimybės dirbti ir gauti pajamas bus apribotos. Tuo tarpu ieškovei reikalingos paskolos gyvenimo išlaidoms sumokėti minimali suma yra bent 18 462,00 Eur (671,80*27 mėn. + 335,00 (15 d. išlaikymas)). Mokėtinų palūkanų dydis priklauso nuo banko taikomos maržos ir EURIBOR dydžio, kuris pastaruoju metu nuo 2022 m. vasaros kyla ir šiuo metu 3 mėnesių yra EURIBOR dydis yra 2,957 proc. (https://www.bankai.lt/paskolos/tarpbankines-palukanu-normos/euribor). Todėl pirmąjį paskolos grąžinimo mėnesį, laikant, kad paskola pradedama grąžinti 2023 m. kovo mėnesį, vien taikant minėtą EURIBOR dydį (neįskaičiuojant banko maržos) mokėtinos palūkanos sudarytų apie 45,50 Eur. Taigi grąžinant paskolą per 5 metus reikšmingą bankui mokamų įmokų dalį sudarytų palūkanos. Manytina, kad tai pakankamai didelis finansinis įsipareigojimas asmeniui, kuris neturi jokio turto bei pajamų. Todėl šiuo atveju ieškovei prisiėmus šį finansinį įsipareigojimą, būtų suvaržytos galimybės jai kreiptis į kredito įstaigas dėl būsto paskolos suteikimo tuo apribojant ieškovės galimybę įsigyti būstą ir/ar patenkinti kitus poreikius. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad vien tai, jog ieškovė nesikreipė dėl valstybės paskolos ar valstybės remiamos paskolos negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovei reikalingumą ir būtinumą (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015 ir kt.).

31. Paminėtina ir tai, jog ieškovė tinkamai neįvertino galimybių pasirūpinti pajamomis ir iš kitų šaltinių. Visuotinai žinoma, kad mokymosi įstaigos studentams skiria tikslines stipendijas, socialines stipendijas, studentai registruojasi Užimtumo tarnyboje ir jiems yra skiriamos nedarbo socialinio draudimo išmokos arba darbo paieškos išmokos, jei studentas atitinka tam tikrus kriterijus. Įrodymų, kad ieškovė pasidomėjo ir/ar bandė pretenduoti į mokymosi įstaigos siūlomas tikslines stipendijas ar kad ieškovė užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ar bent pasidomėjo Užimtumo tarnybos skiriamomis išmokomis, byloje nėra.

32. Taigi ieškovė yra pažangi studentė, sąžiningai ir tinkamai vykdo pareigą mokytis, tačiau ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti bent minimalias pajamas, kai kurių galimybių nesvarstė ir nesidomėjo, atsisakė siūlomos pagalbos pradėti dirbti nekvalifikuotą darbą (maisto išvežiotoja).

34. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jam mokama kas mėnesį 180,00 Eur nedarbo išmoka, kuri pagal atsakovo paaiškinimus tik iš dalies patenkina paties atsakovo poreikius, jį remia jo sutuoktinė. Atsakovas turi sveikatos problemų, kurios įtakoja jo galimybes dirbti fizinį darbą, dėl sveikatos problemų jis turi papildomų išlaidų, reikalinga lankytis pas gydytojus ir gydytojus specialistus, atlikti tyrimus, vartoti vaistus. Įrodymų, kad atsakovas gauna pakankamas pajamas, kad išlaikytų save ir remtų ieškovę, ieškovė nepateikė (CPK 178 str.).

36. Byloje įrodyta, jog trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, tretysis asmuo turi kreditorinius įsipareigojimus bankui, dirba, jos kasmėnesinės pajamos yra apie 760,00 Eur. Tuo tarpu atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamųjų daiktų, panaudos pagrindais gyvena jo sutuoktinei priklausančiame bute, turi skolinių įsipareigojimų fiziniam asmeniui, gauna apie 180,00 Eur pajamų per mėnesį. Tiek tretysis asmuo, tiek ir atsakovas turi sveikatos sutrikimų, kurie įtakoja jų galimybes dirbti ir gauti pajamas. Taigi trečiojo asmens turtinė padėtis šiuo atveju yra geresnė nei atsakovo turtinė padėtis.

37. Įvertinus šioje byloje įrodymų visumą, spręstina, kad nors ieškovei tėvų parama yra būtina, tačiau ji neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui, o atsakovo turtinė padėtis nuo 2022 m. spalio mėnesio yra žymiai pablogėjusi. Todėl paramos iš atsakovo ieškovei priteisimas (320,00 Eur per mėnesį, kai atsakovo pajamos yra tik 180,00 Eur), iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, pablogintų atsakovo turtinę padėtį iš esmės, nes atsakovas ne tik turėtų atiduoti ieškovei visas gaunamas pajamas, bet ir skolintis iš kitų juridinių ar fizinių asmenų ar prašyti didesnės paramos iš savo sutuoktinės. Dėl minėtų priežasčių ieškinys atmestinas (CPK 270 str.).

Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.

38. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.).

39. Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl atmetus ieškinį iš jos žyminis mokestis valstybei nepriteistinas. Taip pat kadangi ieškinys atmestas, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).

40. Atsakovą byloje atstovavo advokatė Diana Oseckienė, už kurios paslaugas atsakovo vardu sumokėta iš viso 1100,00 Eur, atsakovas taip pat turėjo 18,96 Eur kitų pagrįstų ir su nagrinėjama civiline byla susijusių bylinėjimosi išlaidų už pažymas iš VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“, iš viso atsakovas turėjo 1118,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (114-125 b. l.).

41. Atsakovo atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), atsakovo prašymas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti tenkintinas visiškai, bei iš ieškovės atsakovui priteistina 1100,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

42. Kitos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (18,96 Eur) taip pat yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo būtinos, nes atsakovas turėjo pagrįsti savo turtinę padėtį išrašais bei pažymomis iš viešųjų registrų. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos 18,96 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 10 p., 93 str. 1 d.). Iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 1118,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,56 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, o nuo šių bylinėjimosi išlaidų ieškovė nebuvo atleista, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

44. Pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 str. 2 d.).

45. Išnagrinėtoje byloje yra duomenys apie atsakovo bei trečiojo asmens sveikatą, diagnozuotas ligas bei atliktus tyrimus ir skirtą gydymą. Todėl siekiant užtikrinti, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės susipažinti su byloje esančiais neskelbtinais duomenimis, dalis bylos medžiagos pripažintina nevieša, o būtent pripažintini neviešais dokumentai, esantys 61-62, 92 bylos lapuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1118,96 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniolikos eurų, 96 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų, 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Pripažinti nevieša bylos medžiaga dokumentus, esančius bylos 61-62, 92 lapuose.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.