- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- e2-1775-558/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32841-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis, Karolina Laurynaitė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5
2017 m. kovo 21 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei R. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6707-726/2014 nustatytą A. Š. sūnui M. Š. mokėtiną išlaikymo dydį, nustatant, kad A. Š. sūnaus M. Š. išlaikymui nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki sūnaus pilnametystės, kiekvieną mėnesį mokės po 190 Eur; priteisti iš atsakovės R. Š. ieškovo A. Š. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas A. Š. ir atsakovė R. Š. 2010 m. balandžio 24 d. sudarė santuoką, kurios metu susilaukė sūnaus M. Š., gimusio 2011 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė, kad ieškovas sūnaus išlaikymui iki pilnametystės kas mėnesį skirs 144,81 Eur (500 Lt), o kol sūnui bus paskirta vieta valstybiniame darželyje – papildomus 144,81 Eur (500 Lt) sūnaus lankomo privataus darželio (duomenys neskelbtini) mėnesiniam mokesčiui padengti. Bendra išlaikymo suma sudarė 289,62 Eur (1 000 Lt). Ieškovas iki santuokos nutraukimo gaudavo minimalų darbo užmokestį, t.y. atskaičius mokesčius jis gaudavo 240,97 Eur, o vėliau 246,32 Eur per mėnesį. Ieškovas papildomą privataus darželio mokestį iš sukauptų santaupų sutiko finansuoti laikinai, kol bus gauta vieta savivaldybės darželyje. Ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) darželis ieškovo sūnus lankė iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Už (duomenys neskelbtini) buvo mokamas 950 Lt (275,14 Eur) mėnesinis mokestis. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. šalių sūnus ėmė lankyti Vilniaus lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“. Sūnui pradėjus lankyti valstybinį darželį, ieškovas sūnaus išlaikymui mokėjo po 144,81 Eur (500 Lt), t.y. nustojo teikti 144,81 Eur (500 Lt), kurie buvo skirti privataus darželio mokesčiui. Tuomet 2015 m. spalio 9 d. atsakovė kreipėsi į antstolius ir ieškovas gavo antstolio Ramūno Kamarausko 2015 m. spalio 2 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0055/15/01563, taip pat patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. N2-6707726/2014 vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentų vykdyti ir raginime įvykdyti sprendimą nurodoma, kad antstolis vykdo Atsakovės pateiktą 2015 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-6707726/2014 dėl 2 198,25 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Ieškovas, mano, jog po Sutarties sudarymo yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės (t.y. sūnus nebelanko privataus darželio, vietoj kurio lanko savivaldybės finansuojamą darželį), ieškovo finansinė padėtis neleidžia mokėti šiuo metu nustatyto išlaikymo. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. šalių sūnus ėmė lankyti Vilniaus lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“, kurio mėnesinis mokestis sudarė 60 – 70 Eur per mėnesį. Šią aplinkybę ieškovas laikė pagrindu pagal Sutarties 2.1 punktą toliau sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 500 Lt (144,81 Eur) sumą. Tačiau atsakovė su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo priverstinio išieškojimo. Šiuo atveju ieškovui gaunant mažas pajamas, jis objektyviai gali skirti sūnaus išlaikymui 190 Eur sumą. Ieškovo teigimu, jis geranoriškai prisideda prie nenumatytų sūnaus sveikatos priežiūros, atostogų išlaidų, drabužių, žaislų ir laisvalaikio praleidimo kine ar teatre. Ieškovas taip pat nuolat leidžia laiką kartu su sūnumi, jį vežioja į sporto treniruotes, moka už sūnaus pramogas ir papildomus pirkinius, kurių išlaidos nepatenka į atsakovei mokėtino išlaikymo sumą. Šiuo metu ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), kurioje gauna minimalų darbo užmokestį, t.y. atskaičius mokesčius ieškovas gauna 289 Eur sumą per mėnesį. Ieškovas, be darbo užmokesčio, neturi kito pajamų šaltinio ar vertingo turto.
Atsiliepimas
Atsakovė R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovo A. Š. ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Sumažinus periodines išmokas nepilnamečiui sūnui M. Š., būtų pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai. Santuokos nutraukimo metu, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas susitarė su atsakove, kad vaiko išlaikymui skirs 289,62 Eur (1 000 Lt) periodines išmokas, iš kurių pusę sumos skirs sūnaus ugdymui. Tuo metu šalių nepilnametis sūnus lankė privatų “ (duomenys neskelbtini)” darželį, vėliau pakeitus gyvenamąją vietą, pasikeitė ir vaiko lankoma ugdymo įstaiga. Nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu sūnus lanko savivaldybės finansuojamą darželį, lėšų poreikis, reikalingas vaiko ugdymui, nesumažėjo. Už ugdymo įstaigą reikia mokėti papildomai, reikalinga pirkti įvairias priemones į darželį, mokėti už būrelius ir kt. Be to, vaiko poreikis ugdymui bus reikalingas visada iki pilnametystės, o ugdymo įstaigos neišvengiamai keisis. Šiuo atveju ir toliau ieškovo mokamos piniginės sumos, yra ir bus skiriamos tiek vaiko ugdymui (nepriklausomai, kokioje ugdymo įstaigoje vaikas lankosi), tiek kitų būtinų vaiko poreikių patenkinimui. Toks šalių susitarimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kad šalių sūnus turi specialių poreikių. Jis yra alergiškas, dėl ko vaiko auginimui, priežiūrai, buičiai, aprangai, maistui, higienai ir kt. yra keliami aukštesni reikalavimai nei įprastai. Be to, dėl alergijos vaikui būna dažnos komplikacijos kaip laringitas, faringitas, bronchinė astma ir kt. Dažnai reikalinga medikų pagalba, gydymas, vaistai, įvairūs tyrimai, kurie neretai yra mokami ir brangūs. Atsakovės nuomone, ieškovas turėtų atsižvelgti į tai, kad motinai, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, tenka didesnės nepilnamečio vaiko aprūpinimo išlaidos. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad išlaikymo dydžio klausimą galima kelti tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeičia aplinkybės. Tuo tarpu ieškovas savo ieškinyje nenurodė, kokios gi esminės (ne pavienės ar atsitiktinės) aplinkybės pasikeitė nuo teismo sprendimo priėmimo iki šios dienos. Atsakovės manymu tarp šalių susiklosčiusios aplinkybės nepasikeitė ir nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė R. Š. su nepilnamečiu sūnumi M. Š., gim. 2011 m. liepos 24 d. ir sužadėtiniu gyvena dviejų kambarių bute. Namuose švaru, tvarkinga, vaikui sudaryto geros gyvenimo sąlygos. M. Š. lanko vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“, mokamus karate, futbolo ir krepšinio užsiėmimus. Pasak motinos, vaikas yra alergiškas, labai dažnai serga. Nepilnametis M. Š. sakė, kad su mama sutaria gerai. Atsakovė teigė, kad sūnui yra reikalinga speciali priežiūra, jis pastoviai turi vartoti vaistus, namai turi būti prižiūrimi, siurbiami specialiu siurbliu. Tėvas niekuomet neaplanko sūnaus jo namuose, nei karto nepasisiūlė prižiūrėti vaiko ligos metu, prie vaistų pirkimo neprisideda. Kadangi nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, atsižvelgdamas į vaiko teisėtus interesus, Skyrius neturi pagrindo pritarti ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Išlaikymas turi patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui, negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimui (elektroninės bylos priedo, b. l. 70-74).
Teismo posėdžio metu ieškovas A. Š. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad šalys susitarė, kad skyrium gyvenantis tėvas nepilnamečiam vaikui teiks 144,81 Eur (500 Lt) dydžio periodinėmis išmokomis išlaikymą, o kol vaikas lankys privatų darželį, tėvas mokės sūnui papildomai dar 144,81 Eur (500 Lt). Todėl vaikui pradėjus lankyti valstybinį darželį, ieškovas vaikui papildomai 144,81 Eur (500 Lt) nebemokėjo, tačiau vaiko atostogoms pervedė 200 Eur. Ieškovas sutinka sūnui mokėti po 190 Eur periodinėmis išmokomis. Ieškovas teigia, kad jo darbo užmokestis šiuo metu yra 320 Eur. Ieškovas nuomojasi būstą, su sūnumi bendrauja kiekvieną trečiadienį ir kas antrą savaitgalį vaikas praleidžia pas tėvą, t.y. penktadienį tėvas vaiką pasiima ir grąžina motinai sekmadienį. Ieškovas patvirtino, kad nepilnametis vaikas yra alergiškas kiaušinio tryniui, serga dermatitu, yra alergiškas dulkėms, pelėsiui. Dėl šios priežasties ieškovas nuomojasi butą naujos statybos name, o savo senąjį butą nuomoja kitiems asmenims. Vaikui atidžiai renka maisto produktus. Ieškovas turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, gali dirbti su pastatų inžinerinėmis sistemomis. Ieškovo teigimu, jis nepilnametį vaiką veža į futbolo treniruotes, kurios vyksta tarp pusės šešių ir pusės septynių. Nutraukus santuoką, nepilnamečio vaiko poreikiai nepasikeitė, ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė taip pat. Už buto nuomą ieškovas moka po 320 Eur per mėnesį, tačiau už jam priklausančio buto nuomą jis gauna apie 270 Eur nuompinigių. Ieškovo pastangų dėka nepilnametis vaikas gavo vietą valstybiniame darželyje. Atsakovė jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, tik staiga pasikreipė į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo. Šiuo metu ieškovas dirba skardininku, darbovietės keisti nenori, kadangi siekia kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi. Už komunalinius mokesčius moka apie 100 Eur. Teigia, kad tėvai padeda pragyventi.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė R. Š. palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tuo metu kai šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio, sūnui buvo vos dveji metai. Šiuo metu darželis kainuoja apie 60 Eur. Vaikas serga bronchine astma, šiuo metu jam jau beveik šešeri metai. Šiuo metu nepilnametis vaikas lanko krepšinio treniruotes, mokslininkų būrelį ir teatrą (atitinkamai po 20 Eur už kiekvieną būrelį). Baseinas kainuoja apie 72 Eur. Atsakovės pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį. Kai nepilnametis vaikas serga, jį prižiūrėti ateina auklė. Atsakovė teigia, kad dėl lankomų būrelių su ieškovu nesitarė, bet dėl baseino lankymo tarėsi. Sportas ir kuo daugiau judėti, vaikui rekomenduojama. Vien sūnaus maitinimui išeina apie 150 Eur per mėnesį. Išlaikymo dydis mažinamas iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Šiuo metu vaiko poreikiai nėra sumažėję. Ieškovas neatskleidė savo turtinės padėties. Neaišku kaip ieškovas pragyvena iš tokios mažos algos. 70 Eur jis turi primokėti už būstą, vaikui turi mokėti po 300 Eur. Jo išlaidos pragyvenimui neatitinka jo gaunamų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6707-726/2014 nutraukė pareiškėjų R. Š. ir A. Š. santuoką bendru sutikimu ir patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su motina R. Š., o A. Š. įsipareigoja iki kiekvieno mėnesio penktos dienos pervesti į R. Š. nurodytą asmeninę sąskaitą banke arba suokėti grynaisiais pinigais 289,62 Eur (1 000 Lt) sumą (iš kurios 144,81 Eur (500 Lt) suma skirta vaiko lankomai ugdymo įstaigai (duomenys neskelbtini) darželiui apmokėti.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį ir priteisti iš jo 190 Eur dydžio periodines išmokas.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečių vaikų poreikių. Nagrinėjamu atveju abi šalys nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis niekaip nepasikeitė nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo. Sprendimo priėmimo metu nepilnametis vaikas M. Š., gim. 2011 m. liepos 24 d., lankė privatų darželį (duomenys neskelbtini), kurio mokestis buvo 289,62 Eur (1 000 Lt). Pareiškėjai aiškiai ir nedviprasmiškai tarpusavyje nutraukdami santuoką susitarė, kad tėvas nepilnamečiam vaikui teiks 144,81 Eur (500 Lt) dydžio išlaikymą ir 144,81 Eur (500 Lt) jis perves darželio mokesčiui. Todėl nesutiktina su atsakovės argumentais, kad vaikui pradėjus lankyti valstybinį darželį, ieškovui ir toliau teko pareiga mokėti 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio sumą vaiko išlaikymui. Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nustojo nepilnamečiam vaikui pervedinėti lėšas, skirtas privataus darželio apmokėjimui, tačiau dėl to negalima daryti išvados, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nuo sprendimo priėmimo nepasikeitė, arba, kad vaikui ir šiandien nėra reikalingas didesnis išlaikymas.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
Analizuojant šalių turtinę padėtį pagal šalių pateiktus bei teismo iniciatyva surinktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovas A. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. balandžio 1 d., o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005 m. lapkričio 8 d. Taip pat ieškovas dirbo pagal verslo liudijimą (elektroninės bylos priedo, b. l. 11). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovo pajamos sudaro apie 380 Eur neatskaičius mokesčių (elektroninės bylos priedo, b. l. 5-6, 8, 12-13). Ieškovo vardu yra įregistruotas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos priedo, b. l. 23-25, 15-20). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis butą nuomoja ir gauna už jį apie 270 Eur nuompinigių. Pats ieškovas išsinuomojo didesnį būstą naujos statybos name, kadangi nepilnametis sūnus yra alergiškas, todėl naujame bute jam būti yra sveikiau ir geriau. Ieškovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis Toyota Avensis (elektroninės bylos priedo, b. l. 26).
Ieškovo turtinė padėtis nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo nepablogėjo. Priešingai, ieškovas turi nuolatines, reguliariai gaunamas pajamas, turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, iš kurio taip pat gauna pajamų. Pagal paties ieškovo į bylą pateikti ieškinio priedus nustatyta, kad ieškovas yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)pramonė“ direktoriumi, tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis jo darbo užmokestis šioje įmonėje 2016 metų pradžioje sudarė vos 16,78 Eur neatskaičius mokesčių, o 2015 metais – 89,48 Eur neatskaičius mokesčių (elektroninės bylos priedo, b. l. 5). Teismas daro išvadą, kad ieškovas iki galo savo turtinės padėties byloje neatskleidė. Sutiktina su atsakovės atstovo argumentais, kad ieškovas nuomojasi būstą, moka komunalinius mokesčius, moka vaikui išlaikymą ir pan., t.y. jo išlaidos gerokai viršija jo gaunamas pajamas, net neįskaitant išlaidas maistui, kurui, transporto priemonės priežiūros išlaidų ir t.t. Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pervedė lėšas vaiko atostogoms, kad pats vežioja sūnų į treniruotes, perka jam drabužius. Teismas sprendžia, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei rodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai.
Analizuojant nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad nepilnametis M. Š., gim. 2011 m. liepos 24 d., lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, kurio įmokos už kurį per mėnesį svyruoja nuo 15,12 Eur iki 50,22 Eur (elektroninės bylos priedo, b. l. 68). Į bylą pateiktas Vilniaus lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame yra nurodyta, kad nepilnametis vaikas darželį lanko nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. jis lanko „Vijurkų“ alergiškų vaikų grupę. Iki tol šalių sūnus lankė alergiškų vaikų grupę „Svajokliai“. Įmoka už lopšelį-darželį priklauso nuo lankytų dienų skaičiaus (vienos dienos maitinimo norma – 2,07 Eur), ugdymo mokesčio (0,72 Eur už kiekvieną mėnesio dieną). Taip pat nepilnametis vaikas tame pačiame darželyje lanko krepšinį bei „Jaunųjų mokslininkų“ užsiėmimus. Abu tėvai teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametis jų sūnus yra alergiškas bei dažnai serga. Byloje pateikti medicininiai M. Š. dokumentai patvirtina šalių nurodytas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad yra pagrindo teigti, jog nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių. Į bylą pateiktas Northway medicinos centro 2016 m. gruodžio 1 d. raštas, kuriame nurodyta, kad 2015 metais nepilnametis vaikas pas šeimos gydytoją lankėsi 30 kartų, o 2016 metais – 36 kartus. Berniukas yra alergiškas namų dulkių erkėms, pelėsiams ir beržinių medžių grupei, jam paskirta hipoalerginė dieta, gydymas.
Išanalizavus į bylą pateiktus duomenis, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė po santuokos nutraukimo. Visgi, nepilnamečio vaiko poreikiai pakito, jis paaugo, turi specialiųjų poreikių, ne už ilgo pradės lankyti mokyklą. Todėl, nors ir sutiktina su ieškovo argumentais, kad vaikui pradėjus lankyti valstybinį darželį jis neturėjo papildomai jo darželiui mokėti 144,81 Eur (500 Lt), tačiau šiuo metu 144,81 Eur (500 Lt) dydžio išlaikymas yra per mažas ir gali patenkinti tik pačius būtiniausius fiziologinius nepilnamečio vaiko poreikius.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380 Eur.
Pažymėtina, kad esant net menkiausiai abejonei dėl išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties, sprendimas turi būti priimtas nepilnamečių vaikų naudai, nes teismas privalo ginti nepilnamečių vaikų interesus, o vaikų tėvai turi prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sudaryti jiems normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, iš ieškovo nepilnamečio vaiko M. Š., gim. 2011 m. liepos 24 d., naudai priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2016 m. rugsėjo 9 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina R. Š. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pakeitus nepilnamečiam vaikui moktino išlaikymo dydį, iš ieškovo priteisiamas 19,87 Eur (200 Eur – 144,81 Eur = 45,19 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 27 Eyr žyminio mokesčio už ieškinį. Kadangi ieškovo ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nors ieškovas ir prašė iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 453,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovo ieškinys yra patenkintas didžiąja dalimi, atsakovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti jai nėra kompensuojamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienam, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu, iš A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016 m. rugsėjo 9 d., iki M. Š., gim. 2011 m. liepos 24 d., pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio motinai R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 27 Eur žyminio mokesčio A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,87 (devyniolika eurų aštuoniasdešimt septynis euro centus) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.