- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-76-627/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54692-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- B. M.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.3.1.2.3Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.5Klaidų nuosprendyje ištaisymas (BPK 308-1 str.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu, t. y. dalyvaujant tiesiogiai ir naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų ir BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir M. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. balandžio 1 d.
Bausmės pradžią teismas nusprendė skaičiuoti nuo M. V. faktinio sulaikymo dienos.
M. V. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 25 d., laikotarpiu nuo 7.20 val. iki 13.20 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kambaryje namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto su motina Z. V. metu, tyčia rankomis, kojomis bei kirviu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių jai į galvą, kairės rankos plaštaką, padarė galvos smegenų abiejų momeninių skilčių sumušimą, kraujosruvas momens minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvas abiejose smilkininiuose raumenyse, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairėje pažandėje ir kairėje plaštakoje, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniuoju smegenų pusrutuliu, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, kirstinę momens žaizdą su kirstiniu kaukolės kaulų pažeidimu, muštinę dešiniojo momens žaizdą, muštinę dešiniojo momens žaizdą su įspaustiniu kaukolės kaulų lūžimu ir muštinę pakaušio žaizdą su įspaustiniu kaukolės kaulų lūžimu, dėl ko po patirtų sužalojimų Z. V. netrukus įvykio vietoje mirė, tai yra tyčia nužudė savo šeimos narį – motiną Z. V..
2. Be to, M. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti ir platino narkotines medžiagas, o būtent: jis (duomenys neskelbtini) mieste, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tęstiniais veiksmais, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. liepos 2 d., iš nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijęs daugiau nei 4,54 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai šią medžiagą laikė bei gabeno (duomenys neskelbtini) mieste, nenustatytą dalį jų išplatino, o likusį kiekį – 4,54 g narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto kambaryje, kol policijos pareigūnai 2020 m. sausio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, minėtu adresu rado ir paėmė 0,785 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikyto trijuose folijos lankstinukuose ir plastikiniame maišelyje, o 2020 m. liepos 31 d. ten pat, kratos metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė 3,755 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikyto plastikiniame uždaromame maišelyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde prašo išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikaltimą iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.
3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir ribotai vertino jo paaiškinimus, taip pat objektyviuosius duomenis, kad nei per Kūčias, nei Kalėdų dieną jis prieš motiną Z. V. nesmurtavo, jos nemušė ir nenužudė. Nuteistasis nurodė, kad viso proceso metu aiškino, kad Kūčių dieną kėlėsi popietėje, galbūt pabudo nuo tėvų ginčų, barnių, nes jie jau buvo išgėrę butelį degtinės. Padėjo motinai ruoštis Kūčioms (ruošė žuvį, buvo atsinešęs kirvį „Fiskar“, su kuriuo nukirto žuvies uodegą), vėliau ėjo į parduotuvę. Vakare su tėvais vakarieniavo, gėrė alkoholį, telefonu kalbėjosi su G. K., taip pat su seserimi B. M., kuri turėjo girdėti kaip motina Z. V. pykosi su tėvu V. V.. Nuteistasis, pasijautęs apgirtęs ir pavargęs nuo tėvų barnių, nuėjo į antrą aukštą miegoti. Per Kalėdas prabudo popiet, galbūt apie 13.30 val., lyg bendravo telefonu, po to ėjo į pirmą aukštą. Matė, kad motinos kambario durys yra uždarytos, o tėvas gulėjo savo kambaryje ant lovos. Su tėvu nuėjo į virtuvę, kurioje vaišinosi Kalėdų proga. Tėvas sakė, kad mama miega, pats prastai jaučiasi, buvo kažkoks keistas, lyg pasimetęs, išsigandęs, sakė reikia pagirioms alkoholio, tai jis (M. V.) atnešė iš mašinos butelį ir dviese su tėvu gėrė. Supratęs, kad yra apgirtęs ir kad reikės dar vairuoti, jis nuėjo pamiegoti. Vakare, apie 17.30 val., pabudo, kai tėvas jį šaukė, kad kažkas atsitiko motinai. Nulipęs į pirmą aukštą, jis matė, kad tėvas sėdi ant sofos nuleidęs galvą. Atidaręs motinos kambario duris, jis pamatė, kad šalia lovos, ant grindų guli kniūbsčia motina, ant lovos paklodės matėsi kraujo dėmės, prie durų matėsi ruožai, lyg būtų valytos grindys. Pasak nuteistojo, jis išsigando, palietė motinos koją, ji buvo šalta, kieta, telefonu paskambino 112, po keliolikos minučių atvažiavo medikai, policija. Kaip paaiškino M. V., jo tėvas jam sakė matęs, kad iš motinos burnos bėgo kraujas. Nuteistojo teigimu, jis (nuteistasis) nesakė, kad motiną iš ryto matė gyvą, nes taip nebuvo. Įtaria, kad motiną galėjo nužudyti jo tėvas, kuris dažnai būdavo neblaivus, pykdavosi su motina, jai grasindavo.
3.2. Nuteistojo nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodyta daug prieštaringų aplinkybių, kuriomis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo:
3.2.1. Nuosprendyje neteisingai parašyta, kad iš bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašų matyti, jog į BPC skambino M. V., kuris pranešė apie rastą nužudytą savo motiną Z. V. (2 t., b. l. 125-132). Apeliantas pažymi, kad paskambinęs į BPC, jis nurodė, jog mama Z. V. negyva, o ne nužudyta.
3.2.2. Apygardos teismas ignoravo tai, kad svetainėje buvo likęs netvarkytas stalas nuo Kūčių vakarienės, kuomet trise (nuteistasis ir jo tėvai) valgė ir vartojo alkoholį. Tačiau per Kalėdas nuteistasis tik su tėvu buvo virtuvėje, todėl stalas padengtas dviem, nes, kaip pasakė tėvas, motina dar miegojo.
3.2.3. M. V. nurodo, kad per Kalėdas nėjo į parduotuvę, nes turėjo alkoholio savo mašinoje, iš kur ir paėmė brendžio butelį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis ryte ėjo į parduotuvę. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis liudytojos V. K. paaiškinimais, kad ryte jis ėjo į parduotuvę, nes pati liudytoja patvirtino, jog išsigalvojo ir melavo aplinkybes bei sąmoningai jį apkalbėjo norėdama jį neteisingai apkaltinti.
3.2.4. Nuteistasis pažymi, kad pas jį buvo nustatytas mažesnis girtumas nei pas jo tėvą, nes jis daugiau miegojo ir mažiau šventė. Jo tėvas, galbūt dėl girtumo ar ligos, neteisingai nurodė, kad jis (V. V.) pirmesnis Kūčių vakare nuėjo miegoti, kad tarytum jis Kalėdų rytą papusryčiavęs nuėjo miegoti, kad tariamai per Kalėdas jis (M. V.) su motina dviese liko svetainėje. M. V. pastebi, kad tai netiesa, nes būtent jis (nuteistasis) Kūčių vakare pirmesnis nuėjo miegoti, paliko motiną ir tėvą besiginčijančius, motina buvo virtuvėje prie durų, o tėvas savo kambaryje.
3.2.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo tėvai kasdien gerdavo alkoholį, būdavo apsvaigę, ginčydavosi, pastoviai vartojo po kelis vaistus, dažnai tapdavo neprognozuojami. Gydytojas tėvui buvo išrašęs raminančius vaistus, kad jį slopintų, tačiau tėvas daugiau gėrė alkoholį nei vartojo vaistus. Pati sesuo B. M. girdėjo Kūčių vakarą, kaip motina ir tėvas ginčijosi ir konfliktavo. Motina ir tėvas paskutiniais metais nebendravo su kitais asmenimis, todėl kiti žmonės ir nežino šeimos vidaus gyvenimo, medikai nežinojo apie tėvų dažną girtavimą ir jų ginčus. Nuteistasis pažymi, kad jo buvusi sutuoktinė V. V. patvirtino, kad jis niekada fiziškai nesmurtavo. Taip pat ji patvirtino, kad jo tėvai piktnaudžiaudavo alkoholiu, būdami neblaivūs dažnai konfliktuodavo tarpusavyje.
3.2.6. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad jis negalėjo nematyti kraujo pėdsakų ant Z. V. kambario durų. Apeliantas nurodo, kad jų tikrai nematė, nes motinos Z. V. kambario durys buvo vos praviros. Be to, iš įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų matyti, jog Z. V. kambario durys bei durų stakta gausiai išteptos krauju būtent iš kambario durų vidinės pusės, ant kambario durų iš išorės nuteistasis nematė jokių ištepimų.
3.2.7. Apeliaciniame skunde prašoma kritiškai vertinti motinos Z. V. byloje esančius susirašinėjimus, kadangi, kaip teigia nuteistasis, tai ji darydavo būdama neblaivi, alkoholio įtakoje ir vaistų poveikyje, dėl ko elgdavosi neadekvačiai, tapdavo agresyvesnė, įsivaizdavo esanti teisiausia, ieškojo užtarimo ir dėmesio.
3.2.8. Apygardos teismas privalėjo atsižvelgti į 2020 m. kovo 12 – 18 d. ekspertizės išvadas, jog: V. V. konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas; kad V. V. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti; kad V. V. buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini); kad V. V. negali būti apklausiamas ir duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas ir negalėjo remtis V. V. parodymais.
3.2.9. Apeliantas abejoja V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jis turėjo problemų su klausa, privalėjo nešioti klausos aparatą, todėl galėjo aiškiai neišgirsti ir nesuprasti tyrėjos užduodamų klausimų. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl tokiomis situacijomis apklausa nėra fiksuojama garso ir vaizdo priemonėmis, kodėl apklausos protokole nėra užrašomi tyrėjos klausimai ir konkretūs atsakymai į juos.
3.2.10. Nuteistasis atkreipia dėmesį į V. V. tyrėjams nurodytą aplinkybę, kad jis, kai pamatė gulinčią žmoną Z. V. ant grindų, net nėjo į kambarį, liko prie slenksčio. Apelianto vertinimu, šios V. V. nurodytos aplinkybės rodo, kad jis žinojo iš anksčiau, jog Z. V. negyva, priešingu atveju jis būtų ėjęs į kambarį, siekdamas pagelbėti savo žmonai. V. V. specialiai nėjo į kambarį, kad ant jo neliktų Z. V. pėdsakų, net apklausiamas tyrėjų tai akcentavo, kad ant jo nėra Z. V. kraujo pėdsakų, kas reiškia, kad V. V. tam ruošėsi – prausėsi, tvarkėsi. Nuteistojo nuomone, tėvas V. V. specialiai pakvietė jį (M. V.), kad jis liestųsi prie mirusios motinos Z. V. ir, kad būtų užfiksuoti būtent jo (M. V.) pėdsakai.
3.2.11. Nuteistasis pažymi, kad savaime suprantama aplinkybė, jog ant kirvio koto buvo surastas jo piršto pėdsakas, kadangi jis tuo kirviu naudojosi, o ir Kūčių dieną su kirviu nukirto lydekos uodegą. Ir parduotuvės maišeliais naudojosi, nes pirkdavo bei parnešdavo iš parduotuvės prekių. Kirviu naudojosi ir jo tėvas V. V.. Ant jo (M. V.) bato surasti Z. V. pėdsakai irgi suprantamas dalykas, kadangi visų batai buvo laikomi bendrai apačioje prie lauko durų, o motina, tvarkydama namus, galėjo kasdien liesti visų batus. Galbūt ir tuo momentu, kai jis čiupinėjo motinos koją, galėjo batu prisiliesti prie jos kojos.
3.2.12. Apeliaciniame skunde svarstoma, kad jo (M. V.) odos pakitimai (rankų ir pirštų apsibraižymas) galėjo atsirasti tuomet, kai jis Kūčių dieną tvarkė lydeką, įrankiu gremžė žvynus, ją pjaustė arba tuomet, kai buvo sulaikytas ir su už nugaros surakintomis rankomis buvo pasodintas į automobilį, kuriame prispaudė ranką.
3.2.13. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad liudytoja B. M. siekė užvaldyti motinos Z. V. ir patėvio V. V. turtus, todėl neteisingai apkaltino nuteistąjį. Taip pat teismas neturėjo vadovautis liudytojos S. D. parodymais, nes jos žinios perteiktos iš B. M..
3.2.14. Ikiteisminio tyrimo trūkumu nuteistasis įvardija tai, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą, nebuvo apžiūrėti ir paimti pėdsakai iš kitoje patalpoje esančios vonios ir kriauklės.
3.2.15. Apeliantas pažymi, kad jis neklaidino tyrimo ir teismo, kai tėvo V. V. kambaryje rado suteptus drabužius, galvojo, kad tai kraujo pėdsakai, todėl pranešė pareigūnams.
3.2.16. Skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad liudytoja policijos pareigūnė L. B. iš esmės patvirtino ir nukentėjusios B. M. parodymus, kad įvykio dieną kalbant telefonu su tėvais ir broliu, girdėjo kaip tėvas V. V. patvirtino, jog Kalėdų rytą visi valgė kartu. Nuteistojo teigimu, jis su sese B. M. nekalbėjo telefonu Kalėdų dieną, nes daugiau miegojo, gal tėvas ar mama kalbėjo telefonu su seserimi. Be to, ištirtas Z. V. skrandžio turinys (rasta kukurūzų) patvirtina, kad ji valgė per Kūčias, o ne Kalėdas.
3.2.17. Į įvykio vietą atvykusiai gydytojai R. Ž. nuteistasis nesakė, kad buvo matęs motiną Z. V. gyvą Kalėdų ryte. Nuteistasis svarsto, kad galbūt jo tėvas V. V. galėjo tai pasakyti, nes jis sakė matęs iš Z. V. burnos bėgantį kraują. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad liudytoja policijos pareigūnė L. B. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą 2019 m. gruodžio 25 d., apie 17.30 val., namie tuo metu buvo du vyrai, būtent V. V. pasakė, jog Z. V. gyvą paskutinį kartą matė tą pačią dieną, tai yra 2019 m. gruodžio 25 d., jie pietavo apie 13 val.
3.2.18. Nuteistasis pažymi, kad nei ant jo, nei pas jį antrame aukšte, nebuvo nustatyta Z. V. kraujo pėdsakų, tačiau ant tėvo V. V. puskojinės Nr. 2 buvo rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų dviejų asmenų (vyro ir moters) tapatybei nustatyti tiriant DNR, tik negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant V. V. puskojinės Nr. 2 rastas žmogaus kraujas, tačiau asmens tapatybei nustatyti tinkamų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su Z. V. genotipu, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. genotipu.
3.3. Nuteistojo nuomone, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtina apklausti liudytojais kaimyną V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris galbūt kasdien matydavo bei girdėdavo tėvų konfliktus ir kivirčus bei Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoją O. M., kuris buvo V. V. gydytojas, išrašydavo jam vaistus, kad gydytojas paaiškintų, kodėl ir kokie buvo skiriami vaistai V. V., siekiant kokio poveikio. Pirmosios instancijos teisme minėti asmenys nebuvo apklausti.
3.4. Nuteistasis nesutinka dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuomet teisme nepagrįstai buvo pakeistas kaltinimas iš BK 259 straipsnio 1 dalies. M. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad dirbdamas pavežėju, 2019 m. susipažino su D. M., po to dar kelis kartus jį pavežė. Kažkada D. M. paprašė, kad nuteistasis palaikytų, pasaugotų pas save „gaidžio“, lyg amfetamino. M. V. nenorėjo prieštarauti D. M., nes jis buvo mokus klientas, be to, D. M. leido ir jam (nuteistajam) paragauti. Šią medžiagą nuteistasis tik laikė pas save ir kelis kartus pavartojo, tai atitinka kratos metu rastus, paimtus apie 0,785 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos matė ir vaikai. Nuteistasis keletą kartų, gal du – tris, kviečiamas privažiavo iki D. M., šio paprašytas nuvežė duotą mažą paketą ar du D. M. nurodytu adresu nepažįstam žmogui. Nežinojo koks turinys buvo paketo viduje, nes niekada jo nematė, o D. M. nekalbėjo apie turinį. D. M. sumokėdavo tik už kurą ir laiko atstumą. Apie išplėstą kaltinimą dėl 2020 m. liepos 31 d. kratos metu policijos rasto 3,755 g narkotinės medžiagos – kokaino maišelyje, nuteistasis nieko nežino, šios medžiagos neįgijo, nelaikė, neslėpė, neplatino. Nuteistasis pažymi supratęs, kad, paleidus jį iš suėmimo, jis bus policijos pareigūnų sekamas, todėl nesugalvotų dar papildomai narkotikais sunkinti kaltinimo. Nežino, kaip galėjo atsirasti jo ir tik vieno piršto pėdsakas ant plastikinio maišelio, kuriame pareigūnai 2020 m. liepos 31 d. rado kokaino miltelių. Nuteistasis spėja, kad gal iš anksčiau buvo lietęs tokį plastikinį maišelį, bet apie turėjimą tokio maišelio su kokainu jis nieko nežino, jo neįgijo, nelaikė. Nurodo, kad anksčiau nuteistojo tėvai nuomojo patalpą kažkokiam nuomininkui, spėja, kad galbūt jis paliko. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų vežęs ir perdavęs, platinęs būtent kokią draudžiamą medžiagą bei kokį kiekį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, nuteistasis prašo perkvalifikuoti veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Prašo pašalinti iš kaltinimo 3,755 g narkotinės medžiagos kokaino laikymą, ketinimą platinti, platinimą, nes su šiuo epizodu jis nėra susijęs. Nuteistasis prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi laikęs, vartojęs apie 0,785 g narkotinės medžiagos „gaidžio“ – amfetamino ar kokaino.
3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio 56 lape nurodyta, jog iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad jis įgijo bei gabeno narkotines medžiagas, nes šios aplinkybės nėra patvirtintos objektyviais ir neginčijamais duomenimis. Nėra nustatyta, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko jis įgijo kokainą, kam ir kada platinimo tikslu jį gabeno, todėl teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės nėra įrodytos ir jas iš kaltinimo pašalina. M. V. pastebi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jis neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti ir platino narkotines medžiagas. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė rašymo klaidą, kadangi aprašomojoje dalyje neturėjo būti inkriminuotas neteisėtas laikymas 3,755 g narkotinės medžiagos – kokaino, turint tikslą platinti ir platinimą narkotinės medžiagos.
3.6. M. V. teigimu, Kauno apygardos teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis nepadarė nusikaltimų, anksčiau neteistas, gauna pajamas dirbdamas pavežėju, yra vedęs, turi šeimą, vaikų, kuriais rūpinasi, turi sveikatos problemų.
4. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nuosprendį toje dalyje, kurioje neišspręstas VSDFV Kauno skyriaus pareikšto civilinio ieškinio klausimas, ir pareikšta civilinį ieškinį dėl 199,71 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
4.1. Civilinis ieškovas nurodo, kad 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. (8.5)DV_S-5637 pateikė Kauno apygardos teismui civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje dalyje, prašydamas pripažinti jį civiliniu ieškovu bei priteisti iš M. V. VSDFV Kauno skyriaus naudai 199,71 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Minėta žala susidarė išmokėjus nužudytosios Z. V. sutuoktiniui V. V. paskirtą socialinio draudimo našlių pensiją laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 18 d. iki 2021 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 29 d. teismo šaukime nurodė, jog VSDFV Kauno skyrius yra civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl VSDFV Kauno skyriaus pareikšto civilinio ieškinio išvis nepasisakė. Civilinis ieškovas pažymi, kad apie 2021 m. liepos 19 d. priimtą skundžiamą nuosprendį sužinojo tik 2022 m. lapkričio 10 d., kai iš Lietuvos apeliacinio teismo gavo pranešimą.
4.2. Apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnis, kuriame nurodoma, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
4.3. Civilinio ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl VSDFV Kauno skyriaus pareikšto civilinio ieškinio, nors M. V. pripažinimas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą sudarytų pagrindą visiškai tenkinti VSDFV Kauno skyriaus civilini ieškinį, kadangi žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra kilusi ir tiesiogiai susijusi su nuteistojo veika, t. y. VSDFV Kauno skyriaus V. V. paskirta ir mokama našlių pensija turi tiesioginį priežastinį ryšį su M. V. įvykdytu Z. V. nužudymu.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. V. ir jo gynėjas advokatas E. J. Grigaravičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras M. Gylys ir nukentėjusioji B. M. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti iš M. V. prašomą žalą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmetamas. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas: esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta, apygardos teismas, vadovaudamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais, pagrįstai M. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė proporcingą ir teisingą bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimo, todėl vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, ši nuosprendžio dalis keičiama: civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas.
Dėl M. V. pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą
7. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. V. nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir prašo jį išteisinti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, neteisingai ir ribotai vertino jo pateiktus paaiškinimus, kad jis prieš Z. V. smurto nenaudojo, Kalėdų dieną jos nematė ir nenužudė, tai galėjo padaryti jo tėvas V. V.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino M. V. kaltu nužudžius savo šeimos narį – motiną Z. V..
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2019 m. gruodžio 25 d., laikotarpiu nuo 7.20 val. iki 13.20 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji Z. V. buvo kartu su vyru V. V. ir sūnumi M. V.. Duomenų, kad tuo metu name būtų kiti pašaliniai asmenys, byloje nėra. Taip pat neginčijama aplinkybė, kad nukentėjusioji mirė savo namuose dėl jai sukeltų kūno sužalojimų. Nuteistasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir teigė, kad dėl Z. V. mirties yra kaltas V. V..
9. M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme tvirtino, jog su tėvais 2019 m. gruodžio 24 d. per Kūčių vakarienę gėrė alkoholį, valgė lydeką. Po to, palikęs tėvus pirmame namo aukšte, apie 22 val., nuėjo į savo kambarį antrame namo aukšte miegoti, o prabudo tik 2019 m. gruodžio 25 d., apie 13.30 val., Apie 14 val. nusileido į namo pirmą aukštą, ten rado tėvą, su kuriuo gėrė iš automobilio atsineštą brendį, valgė šaltienos ir mišrainės. Motinos kartu su jais nebuvo, jis pagalvojo, kad ji dar miega, pas ją į kambarį užėjęs nebuvo, tik matė praviras jos kambario duris. Išgėręs ir pavalgęs, apie 14.30 val., nuėjo į namo antrą aukštą miegoti. Pabudo tik apie 17.30 val., išgirdęs tėvo riksmą. Nusileidęs į pirmą namo aukštą, rado savo motiną jau mirusią.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad būtent M. V. savo motinai Z. V. padarė kūno sužalojimus, sukėlusius jos mirtį, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios B. M., įtariamuoju apklausto V. V., liudytojų R. Ž., L. B., G. K.-D., V. K. ir kitų liudytojų parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolų duomenys bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami, tik tiek, kiek būtina atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.
11. Kauno apygardos teismas pagrįstai atmetė, kaip nepagrįstus ir kitiems bylos duomenims prieštaraujančius, nuteistojo parodymus, kad jis įvykio dieną atsibudo tik 13.30 val. ir savo motinos nematė iki tuomet, kai ją rado gulinčią savo kambaryje, apie 17.30 val.
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Liudytoja V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. gruodžio 30 d.), nurodė, kad paskutinį kartą M. V. matė 2019 m. gruodžio 25 d., apie 9.00 val., einantį pro jos namus, link parduotuvės. M. V. pamatė tuomet, kai nešė šiukšles. Jis eidamas kažką nerišliai šnekėjo, ji tik išgirdo frazę „tėtis, gert“. Liudytoja su M. V. tik pasisveikino, jokio pokalbio tarp jų nebuvo. Tuo metu M. V. vilkėjo juodos spalvos lyg tai džinsines kelnes ar paprastas treningo kelnes, juodą medžiaginę iki klubų striukę, avėjo lyg tai šviesios spalvos sportbačius (1 t., b. l. 166). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjui pagarsinus šiuos liudytojos parodymus, V. K. juos patvirtino, tačiau vėliau atsakydama į prokuroro klausimą nurodė, jog gal M. V. ėjo, negali pasakyti, nepamena (9 t., b. l. 25-26). Apeliacinės instancijos teisme apklausiama liudytoja V. K. nurodė, kad matė M. V., kai jis ėjo link parduotuvės, tačiau negalėjo įvardyti konkrečios dienos ir valandos. Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 166), ji juos patvirtino, pažymėjo, kad apklausiama po įvykio viską prisiminė geriau (10 t., b. l. 201). Taigi, nors liudytoja V. K. teisme konkrečiai neįvardijo, jog nuteistąjį matė įvykio dieną, ryte, tačiau ji tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2019 m. gruodžio 30 d. apklausiama liudytoja gana detaliai nupasakojo aplinkybes, kuomet matė nuteistąjį, einantį pro jos namus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis liudytojos V. K. paaiškinimais, kad ryte nuteistasis ėjo į parduotuvę, nes pati liudytoja patvirtino, jog išsigalvojo ir melavo aplinkybes bei sąmoningai jį apkalbėjo, norėdama jį neteisingai apkaltinti. Atsakydama į šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų liudytoja, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 166) ir pirmosios instancijos teisme (9 t., b. l. 25), prisipažino, kad kaimynams melavo, jog nuteistasis buvo užėjęs pas ją į svečius, jie kartu gėrė vyną ir M. V. jai pasakė, kad nužudė savo motiną. Liudytoja paaiškino, kad kaimynams melavo norėdama pasirodyti svarbi šioje situacijoje bei gauti daugiau informacijos apie įvykį. Tai, kad V. K. buvo nuėjusi pas kaimynus, patvirtino ir liudytoju apklaustas V. S., kuris nurodė, jog 2019 m. gruodžio 25 d., naktį, pas jį buvo atėjusi į namus kaimynė V. K., vilkėdama tik chalatą, buvo susijaudinusi ir išsigandusi bei pranešė, kad pas ją (V. K.) buvo atėjęs M. V., kuris pasakė, jog nužudė savo motiną (1 t., b. l. 162–163). Byloje nėra duomenų, kad V. S. parodymai būtų nepatikimi ar kad V. S. turėtų kokį nors suinteresuotumą byloje. Šiuo atveju pastebėtina, kad liudytoja nenurodė, jog būtų melavusi dėl fakto, jog matė nuteistąjį įvykio dieną, ryte einantį pro jos namus. Taigi, iš visumos nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojos V. K. parodymų dalis, jog ji įvykio dieną, ryte matė nuteistąjį, einantį pro jos namus, byloje yra nustatyta.
11.2. Kad Kalėdų rytą visi kartu, t. y. tiek nuteistasis, tiek abu tėvai, sėdėjo prie pusryčių stalo, valgė ir gėrė, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. V., kurio parodymus (2 t., b. l. 30–32) pirmosios instancijos teismas perskaitė BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (2021 m. birželio 14 d. V. V. mirė).
11.2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis V. V. parodymais, kadangi jam buvo konstatuotas nepakaltinamumas. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta ir taip, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-107-489/2017). Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).
11.2.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl tiki V. V. parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais bylos duomenimis ir kaip juos vertina. Nors ekspertai nurodė, kad V. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai savaime nereiškia, kad jis negalėjo duoti teisingų parodymų apie paprastus jo matytus įvykio dalyvių veiksmus, jų nevertindamas. Iš bylos duomenų matyti, kad apygardos teismas V. V. parodymus vertino kitų bylos duomenų kontekste ir rėmėsi tik ta jo parodymų dalimi, kuri neprieštarauja ir kurią patvirtina kiti bylos įrodymai. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad iš 2019 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės (1 t., b. l. 50-53, 78-79) matyti, kad svetainėje esantis stalas buvo padengtas trims asmenims (ant jo trys lėkštės valgymui su maisto likučiais, trys taurelės ir trys taurės). Be to, Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1100/2019(02) (4 t., b. l. 129-132) nurodyta, jog Z. V. mirė prieš 6-12 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje (2019 m. gruodžio 25 d. 19.20 val.), t. y. buvo nužudyta laikotarpiu nuo 7.20 val. iki 13.20 val. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, jog prieš pat mirtį t. y. 2-4 val. iki mirties, Z. V. valgė maisto su mėsos ir kukurūzų gabalėliais. Įvertinus paties nuteistojo parodymus, kad Kalėdų dieną valgė šaltienos, bei V. V. parodymus, kad valgė visi trys kartu susėdę prie stalo, buvo padaryta teisinga išvada, kad Z. V. prieš pat mirtį valgė būtent šiuos produktus ir tai darė kartu su M. V. bei V. V.. Liudytoja Greitosios medicinos pagalbos stoties slaugos specialistė R. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 183-184), kad 2019 m. gruodžio 25 d. atvyko pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), nes ten buvo rasta mirusi moteris. Liudytojai paklausus jaunesnio vyro (M. V.), kada paskutinį kartą jis matė motiną gyvą, šis nurodė, jog mamą gyvą matė „šiandien ryte“. Liudytoja iš nurodytų aplinkybių užpildė GMP kvietimo kortelę, kuri pridėta prie bylos ir kurioje užfiksuoti mirusios moters asmens duomenys, mirties laikas, apžiūros duomenys bei įrašyta, jog „Artimieji matė mirusią gyvą ryte“ (2 t., b. l. 136-138). Apeliantas teigia, kad liudytojai nebuvo sakęs, kad matė motiną gyvą ryte, tai galėjo pasakyti jo tėvas, tačiau, įvertinus liudytojos apklausos protokolo turinį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl liudytojos nurodytų aplinkybių, kadangi ji konkrečiai įvardijo, ką rado atvykusi į įvykio vietą, kaip elgėsi ir atrodė nuteistasis ir jo tėvas V. V.. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs V. V. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog V. V., nors ir turėjo protinį atsilikimą, suvokė reikšmingas bylai aplinkybes ir davė parodymus atitikusius realybę, todėl jais iš dalies rėmėsi priimdamas nuosprendį. Apygardos teismas, įvertinęs tiek psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvadą, tiek ekspertės ir V. V. gydžiusios gydytojos parodymus, padarė teisingą išvadą, kad V. V. parodymai apie įvykio faktines aplinkybes (ne jų vertinimas ar kokių nors išvadų darymas, ar kylančių pasekmių vertinimas, bet būtent elementarių aplinkybių atpasakojimas, įvertinant jo gebėjimus atpasakoti ankstesnius gyvenimo įvykius, ir kad pagal specialistų išvadą jis nėra linkęs fantazuoti), yra teisingi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. V. parodymai dėl esminių momentų sutampa su kitais byloje esančiais ir šiame punkte nurodytais įrodymais ir paneigia nuteistojo parodymus, kad įvykio dieną jis savo motinos net nematė, valgė ir gėrė tik su tėvu, manydamas, jog motina, iš vakaro padauginusi alkoholio, miega.
11.2.3. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl V. V. atliktų apklausų atitikimo įstatymo reikalavimams (kodėl nebuvo daromas garso ir vaizdo įrašas, protokole neužrašyti tyrėjos V. V. užduoti klausimai ir atsakymai į juos), teisėjų kolegija pastebi, kad BPK 179 straipsnis, numatantis tyrimo eigos ir rezultatų fiksavimą, privalomo apklausos garso ar vaizdo fiksavimo nenumato, o BPK 188 straipsnyje, reglamentuojančiame įtariamojo apklausą, nenurodyta, kad įtariamajam užduoti klausimai privalomai turi būti fiksuojami protokole, šiuo atveju apklausos fiksavimo būdą (nurodyti ar nenurodyti klausimus protokole) pasirenka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, įvertinęs klausimų ir atsakymų į juos nurodymo reikalingumą (BPK 188 straipsnio 4 dalis). Taigi, apklausiant V. V. baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimai pažeisti nebuvo, pastabų dėl apklausos neturėjo ir gynėja, kuri dalyvavo atliekant nurodytą procesinį veiksmą.
12. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis M. V. negalėjo nematyti kraujo ant motinos kambario durų neatitinka tikrovės, kadangi kraujas buvo tik ant vidinės pusės kambario durų ir apeliantas galėjo jo nematyti. Tokie skundo teiginiai prieštarauja objektyviems bylos duomenims, nes iš byloje esančių fotonuotraukų iš įvykio vietos (1 t., b. l. 64–66) akivaizdžiai matyti, kad kambario, kuriame guli nužudytoji, durys būtent iš koridoriaus pusės buvo gausiai suteptos krauju, taip pat nemažai kraujo matyti ir ant durų staktos, kuri taip pat matoma iš koridoriaus pusės. Pažymėtina, kad pats nuteistasis buvo nurodęs, kad Kalėdų dieną, atsikėlęs ir nulipęs į pirmą namo aukštą, matė praviras motinos kambario duris (jo teigimu, plyšys buvo paliktas katei į motinos kambarį patekti), todėl jis negalėjo nepastebėti tokio didelio kiekio kraujo ant durų ir staktos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos duomenis laikė patvirtinančius nuteistojo parodymų neteisingumą.
13. Apeliantas teigia, kad ant jo rankų ir pirštų esantys sužalojimai galėjo susiformuoti jam tvarkant lydeką arba prispaudus surakintas antrankiais rankas, kuomet jis buvo sulaikytas ir vežamas į policijos įstaigą, tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi jų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Priešingai, liudytoju 2021 m. spalio 4 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas pareigūnas G. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. iš (duomenys neskelbtini) į Kauno apskr. VPK areštinę pristatė M. V., kuris jokių nusiskundimų dėl sveikatos ar gautų susižalojimų nesakė, nebuvo jo akivaizdoje nukritęs, atsitrenkęs į ką nors. Vaizdo įrašai iš policijos automobilio liudija, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurioms esant M. V. būtų susižeidęs (2 t., b. l. 141–142). Taigi, nuteistojo teiginiai, kad jis susižalojo policijos automobilyje, nepatvirtinti jokiais duomenimis, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog M. V. siekė suklaidinti teismą dėl rastų jo kūne sužalojimų. Pagrindą tokiam teiginiui sudarė ir Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ąžuolo Sutkaus išvada Nr. G343 8/2019(02) (6 t., b. l. 86) bei medicinos specialisto paaiškinimai (6 t., b. l. 89–90), jog M. V. paviršinis odos įbrėžimas kairės plaštakos III-me piršte ir kraujosruva dešinės plaštakos IV-o piršto ir pirštakaulio nugariniame paviršiuje, galėjo atsirasti 2019 m. gruodžio 25 d., o sužalojimai padaryti plaštakų nugariniais paviršiais smūgiuojant ar kitaip kontaktuojant su kietais paviršiais, kraujosruva dešinės plaštakos ketvirto piršto nugariniame paviršiuje išsivystė nuo vyraujančio smūginio komponento. Atkreiptinas dėmesys ir į Z. V. lavono teismo medicininio tyrimo išvadą Nr. M 1100/2019(02), kurioje nurodyta, jog dalis sužalojimų Z. V. galėjo būti padaryti suduodant kumštimi, kelių - keliolikos minučių laikotarpiu prieš jos mirtį (4 t., b. l. 126–132). Taigi, įvertinus nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistajam nustatyti rankų sužalojimai, kartu su kitais bylos duomenimis, patvirtina jo kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad M. V. kaltinime nurodytu laiku įvykio vietoje rastu kirviu „Fiskar“ padarė savo motinai Z. V. mirtį sukėlusius sužalojimus. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į nukentėjusiajai konstatuotus sužalojimus (kirstiniai ir muštiniai sužalojimai, padaryti kirvio ašmenimis, pentimi, spardant ir suduodant smūgius kumščiais) ir į tai, kad įvykio vietoje, šalia nukentėjusiosios lavono buvo rastas kirvis „Fiskar“, kuriuo Z. V. galvos srityje buvo padaryti kirstiniai sužalojimai (4 t., b. l. 141–149). Be to, svarbiu įrodymu byloje yra ir tai, kad kirvio „Fiskar“ rankena buvo apgaubta plastikiniu maišeliu, ant kurio buvo rastas piršto pėdsakas, paliktas M. V. kairės rankos smiliumi (5 t., b. l. 1–8).
15. Nuteistojo M. V. gynėjas nurodė, kad M. V. negalėjo smurtauti, nes jam prieš keletą mėnesių iki įvykio buvo daryta dešinės rankos operacija ir nustatytas tik 25 procentų darbingumas. Tokie gynėjo argumentai atmestini paties nuteistojo M. V. parodymais, kadangi pats nuteistasis buvo nurodęs, kad kūčių dieną prieš įvykį tvarkė lydeką bei kirto jai uodegą. M. V. turėjo galimybę kirviu smūgiuoti ir kairiąja ranka, nes, kaip minėta, ant kirvio koto rastas piršto pėdsakas, paliktas M. V. kairės rankos smiliumi (žr. 14 punktą).
16. Priešingai nei nurodo apeliantas, byloje yra pakankamai duomenų, liudijančių, kad nuteistojo M. V. smurtinio pobūdžio elgesys Z. V. atžvilgiu nebuvo atsitiktinis – nuteistojo vartotas fizinis smurtas nebuvo vienkartinis atvejis, nuteistasis dažnai konfliktuodavo su motina Z. V.. Iš nukentėjusiosios B. M., liudytojo A. V. parodymų, Z. V. susirašinėjimo žinučių su B. M. ir S. D. (2 t., b. l. 166–173) turinio matyti, jog Z. V. sistemingai pykosi su M. V. dėl jo elgesio, prieš ją naudoto smurto, norėjo jį iškraustyti bei ragino M. V. palikti jos namus ir išsinuomoti butą, grasino sūnui nepalikti jam savo namo ir kito turto. Nukentėjusioji B. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duodama parodymus apie savo artimųjų gyvenimą, jų santykius, paaiškino, jog žinojo du atvejus, kuomet M. V. smurtavo prieš motiną: pirmą kartą M. V. buvo sudavęs Z. V., antras atvejis buvo tuomet, kai motina neleido M. V. girtam važiuoti automobiliu, tuomet jis ją įstūmė į rožių krūmą, smaugė. Apie tai B. M. buvo pasakojusi pati motina, tai patvirtina ir byloje esantys susirašinėjimai (2 t., b. l. 104-121). Pažymėtina, kad tuos pačius smurto atvejus paminėjo ir ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. V. (2 t., b. l. 30-32). Taigi, šie teiginiai paneigia kaltinamojo teiginius, jog jis labai mylėjo savo motiną, niekad jos neskriausdavo, o motiną nužudyti galėjo tėvas. Byloje nėra duomenų, kad paminėti liudytojai būtų suinteresuoti pakenkti nuteistajam ar duotų melagingus parodymus, todėl apygardos teismas pagrįstai jais vadovavosi.
17. Tai, kad dieną prieš įvykį, t. y. Kūčių vakarą, nuteistasis su Z. V. taip pat pykosi patvirtino ir nukentėjusioji B. M., kuri nurodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d., apie 19 val., ji iš (duomenys neskelbtini) skambino M. V. ir telefonu bendravo su juo ir su tėvais. Kadangi telefono garsiakalbis buvo įjungtas, ji girdėjo, kaip mama Z. V. keikė M. V., vadino jį įvairiais žodžiais, varė iš namų, o nuteistasis erzino motiną, kad ji veja jį bei tėvą iš namų, sakė viena ji nepragyventų. Be to, iš „Messenger“ susirašinėjimo su G. K. – D. matyti, kad 2019 m. gruodžio 24 d., po Kūčių vakarienės, M. V. siuntė pranešimą G. K. – D.: „Mama pjauna dabar juodai bet aš stiprus pereisiu trečią pasauliny karą“ (3 t., b. l. 3–20), kas patvirtina B. M. parodymus bei paneigia M. V. parodymus apie tai, kad su mama jis nei vakarienės metu, nei po jos, nekonfliktavo.
18. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad V. V. buvo dirglus ir agresyvus, dažnai konfliktuodavo su Z. V.. Bylos medžiagoje esantys duomenys tokių teiginių nepatvirtina. Priešingai, teismo psichiatrijos ekspertė S. Sakavičienė parodė, kad tiriant V. V., polinkis į agresiją nebuvo stebėtinas, pateiktuose tirti medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog V. V. būtų agresyvus. V. V. gydžiusi šeimos gydytoja A. N. taip pat nurodė, kad V. V. elgesyje agresijos nepastebėjo, jokių konfliktų su juo nebuvo. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą nuteistojo prašymu, 2023 m. vasario 27 d. teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas V. M. (kaimynas, gyvenantis priešais V. namą), kuris nurodė, jog nėra matęs, kad Z. V. pyktųsi su V. V..
19. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis Kalėdų dieną su seserimi B. M. telefonu nekalbėjo, nors B. M. vienareikšmiškai nurodė, kad gavusi brolio žinutę, kad motina negyva, jam paskambino ir su juo kalbėjosi, o pokalbio metu šalia buvęs tėvas patvirtino, kad Kalėdų rytą visi trys drauge valgė ir buvo kartu. Iš 2020 m. balandžio 2 d. M. V. telefono apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 25 d., 17.55 val., M. V. B. M. išsiuntė žinutę, kad mama rasta negyva, po ko 18.08 val. užfiksuotas B. M. skambutis M. V., kurio trukmė 12 min. 4 s. (2 t., b. l. 187–191), taigi šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios ir paneigia nuteistojo parodymus.
20. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pastebėjimu, kad paskambinęs į BPC, jis nurodė, jog rado motiną negyvą, o ne nužudytą, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Apelianto teiginį patvirtina 2020 m. sausio 14 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas BPC garso įrašas, iš kurio matyti jog nuteistasis kalba apie negyvą motiną (2 t., b. l. 125–126). Teisėjų kolegija ištaiso apygardos teismo padarytą klaidą, tačiau ji nelaikoma esmine, sudarančią pagrindą naikinti skundžiamą nuosprendį.
21. Nuteistojo M. V. byloje pateiktos jo darytos fotonuotraukos (10 t., b. l. 199) neprieštarauja įvykio vietos apžiūros protokolui ir jo priedams (1 t., b. l. 50–53, 67, 74–76), todėl teisėjų kolegija atskirai nevertina M. V. samprotavimų, kad kažkas galėjo klastoti įvykį.
22. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie tai, kad M. V. skundžiamame nuosprendyje ir šio teismo sprendimo 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia nužudė savo motiną Z. V., o tokie veiksmai visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl M. V. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
23. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra duomenų, kad jis būtų vežęs ir perdavęs, platinęs kokią nors draudžiamą medžiagą. Taip pat prašo pašalinti iš kaltinimo 3,755 g narkotinės medžiagos – kokaino laikymą, ketinimą platinti, platinimą, nes su šiuo epizodu jis nėra susijęs. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
24. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. BK 260 straipsnio 1 dalis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-352/2013, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-52-699/2015, Nr. 2K-155-693/2016, Nr. 2K-309-495/2019).
25. M. V. kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis), įskaitant ir 3,755 g narkotinės medžiagos – kokaino, patvirtina jo paties parodymai teisme, papildomas įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, liudytojų V. V., A. V., A. V., G. A., M. J. parodymai, D. L. tyrimo metu duoti parodymai ir kiti pirmosios instancijos nuosprendyje aptarti duomenys, kurie pakartotinai šioje nutartyje nėra nurodomi.
26. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. liepos 31 d. kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais. Cheminių tyrimų skyriaus specialistė pateikė išvadą, kad tirti pateiktų miltelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 3,755 g (6 t., b. l. 21–25). Daktiloskopijos specialistė nustatė, kad ant minimo maišelio, kuriame buvo rasti narkotikai, yra M. V. pirštų pėdsakai (6 t., b. l. 31). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad kratos metu rasta narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė 3,755 g, priklausė būtent M. V..
27. Liudytojai A. V., A. V. ir V. V. parodė, kad 2020 m. birželio 19 d. M. V. liepė dukrai A. V. surasti ir atnešti iš senelių namų ten buvusį maišelį su baltais milteliais „prieskoniais“, kurių vertė 1000 Eur. A. V. minėto maišelio nerado, dėl ko M. V. labai susinervino. Taip pat A. V. tėvo nurodymu kambaryje rado ir paėmė svarstykles bei po lova rado ir paėmė maišelį su baltos spalvos milteliais ir viską perdavė M. V.. Prieš atiduodama rastus daiktus, A. V. juos nufotografavo (nuotraukos pridėtos prie bylos). Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. V. jam pasisakė, kad po darbo „parūkydavo žolės“. Nors pirmosios instancijos teisme liudytojas tokius parodymus paneigė, tačiau apygardos teismas, įvertinęs tai, kad toks paneigimas yra melagingas, pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo parodymais. Liudytojas M. G. patvirtino, kad pirko iš M. V. narkotinės medžiagos – žolės, t. y. kanapių. Be to, pirmosios instancijos teismas išvadą apie narkotinių medžiagų platinimą padarė ne tik įvertinęs anksčiau minėtus duomenis, bet ir paties nuteistojo parodymus teisme, kad pažįstamo asmens prašymu saugojo namuose jo taip vadinamą „gaidį“, pats asmeniškai jo ragavo ir minėto pažįstamo prašymu yra vežęs minėtą medžiagą kitiems asmenims už užmokestį.
28. Iš tekstinių žinučių, rastų M. V. telefone, galima daryti išvadą, kad jose kalbama apie narkotines medžiagas: „Myltųų reikės sakyk ba akys stačios“, „Tai jau norėsi turėsi pinigų bus to daikto“, „Gavau naują partiją“. Susirašinėdamas su M. J., M. V. nurodo, jog turi ne tik „žolės“, bet ir „kokso“. Būtent šiuo pavadinimu asmenys, vartojantys narkotines medžiagas, vadina kokainą. Be to, nuteistojo telefone buvo rastos ir nuotraukos, kuriuose nufotografuota lėkštutė su baltos spalvos milteliais, o šalia stovi svarstyklės, taip pat susukti keturi folijos rutuliukai, o šalia skaidriame maišelyje guli žalios spalvos medžiaga (3 t., b. l. 3-20). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nuteistojo veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju perkvalifikuoti nuteistojo veikos į BK 259 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.
Dėl rašymo apsirikimo klaidos
29. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas, aprašydamas M. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad: M. V. neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti ir platino narkotines medžiagas, o būtent: jis (duomenys neskelbtini) mieste, savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), tęstiniais veiksmais, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. liepos 2 d. iš nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijęs daugiau nei 4,54 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai šią medžiagą laikė bei gabeno (duomenys neskelbtini) mieste, nenustatytą dalį jų išplatino, o likusį kiekį – 4,54 g narkotinės medžiagos kokaino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto kambaryje, kol policijos pareigūnai 2020 m. sausio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, minėtu adresu rado ir paėmė 0,785 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikyto trijuose folijos lankstinukuose ir plastikiniame maišelyje, o 2020 m. liepos 31 d., ten pat, kratos metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė 3,755 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikyto plastikiniame uždaromame maišelyje.
30. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apygardos teismas iš kaltinimo M. V. pašalino aplinkybes, kad M. V. įgijo bei gabeno narkotines medžiagas, nes šios aplinkybės nebuvo patvirtintos objektyviais ir neginčijamais duomenimis. Taigi, akivaizdu, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida (aprašyta narkotinių medžiagų įgijimas ir gabenimas). Ši rašymo apsirikimo klaida nekeičia skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės, todėl ištaisytina nurodant, kad: M. V. neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir platino narkotines medžiagas, o būtent: jis tęstiniais veiksmais, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos 2 d., (duomenys neskelbtini) mieste išplatino nenustatyta kiekį narkotinės medžiagos – kokaino bei turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto kambaryje, laikė 4,54 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol policijos pareigūnai 2020 m. sausio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, minėtu adresu rado ir paėmė 0,785 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikyto trijuose folijos lankstinukuose ir plastikiniame maišelyje, o 2020 m. liepos 31 d., ten pat, kratos metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė 3,755 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikyto plastikiniame uždaromame maišelyje.
Dėl bausmės
31. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimo nepadarė, anksčiau neteistas, gauna pajamas dirbdamas pavežėju, yra vedęs, turi šeimą, vaikų, kuriais rūpinasi, turi sveikatos problemų.
32. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali, jeigu paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-126-693/2018).
33. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. V., atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas: už BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų; už BK 129 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nustatydamas bausmės dydį, apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padaryti tyčiniai nusikaltimai, priskiriami sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, vienas iš jų sukėlė neatkuriamus padarinius – atimta žmogaus gyvybė. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Įvertinta ir nuteistojo asmenybė: nuteistasis dirba, ankščiau neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka. Nors kaltinamojo pateikti duomenys iš asmens sveikatos istorijos patvirtina, kad jis turi fizinės sveikatos sutrikimų, tačiau, apygardos teismo nuomone, jie nėra tokie sunkūs, kad dėl jų būtų pagrindas mažinti M. V. skirtinas bausmes. Teismas nenustatė M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. V. pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas pagrindų taikyti BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatė. Įvertinęs visumą aplinkybių, apygardos teismas M. V. už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskyrė laisvės atėmimą vienuolikai metų, o už BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą trejiems metams. Paskirtas bausmes subendrino sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visas įstatyme nurodytas aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant bausmę, ir paskyrė nuteistajam bausmes, kurių dydis yra mažesnis už sankcijose numatytus bausmių vidurkius. Byloje esantys duomenys apie nuteistojo girtavimą, narkotinių medžiagų vartojimą ir prekybą jomis, dukters įtraukimas į savo neteisėtą veiklą, liepiant jai surasti ir atnešti narkotines medžiagas, negali būti vertinama, kaip rūpinimasis vaikais ar juo labiau tinkamo jiems pavyzdžio demonstravimas. Taigi, įvertinus tiek nuteistojo asmenybę, tiek nusikalstamų veikų sunkumą (sunki ir labai sunki), jomis sukeltas neatstatomas pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimą, nuteistojo visišką nesigailėjimą dėl labai sunkios veikos padarymo tyčia nužudant savo motiną, paskirta subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, šio įstatymo normų nepažeidė. M. V. paskirta subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir aiškiai nėra neteisinga ar per griežta, ja užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimas. Nuteistajam paskirta subendrinta bausmė yra adekvati (proporcinga) jo padarytiems nusikaltimams, atitinka bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, todėl švelninti nėra pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo
35. Civilinis ieškovas VSDFV Kauno skyriaus apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį toje dalyje, kurioje neišspręstas VSDFV Kauno skyriaus pareikšto civilinio ieškinio klausimas, ir byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
36. BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
37. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Kauno skyrius 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. (8.5)DV_S-5637 pateikė Kauno apygardos teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jį byloje civiliniu ieškovu ir priteisti iš M. V. VSDFV Kauno skyriaus naudai 199,71 Eur turtinę žalą, padarytą Valstybinio socialinio draudimo fondo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 18 d. iki 2021 m. vasario 28 d. V. V. mokant paskirtą socialinio draudimo našlių pensiją (8 t., b. l. 87–90). Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi VSDFV Kauno skyrius buvo pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (8 t., b. l. 94-95). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pareikšto civilinio ieškinio klausimo neišsprendė. Įvertinus tai, kad M. V. buvo pripažinimas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra kilusi ir tiesiogiai susijusi su nuteistojo veika, t. y. VSDFV Kauno skyriaus V. V. paskirta ir mokama našlių pensija turi tiesioginį priežastinį ryšį su M. V. įvykdytu Z. V. nužudymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 199,71 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.290 straipsnis) ir pirmosios instancijos nuosprendį šioje dalyje pakeičia (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. V. 199,71 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 71 ct) turtinei žalai atlyginti.
Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir nustatyti, kad: M. V. neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, ir platino narkotines medžiagas, o būtent: jis tęstiniais veiksmais, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos 2 d., (duomenys neskelbtini) mieste išplatino nenustatyta kiekį narkotinės medžiagos – kokaino bei turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto kambaryje, laikė 4,54 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol policijos pareigūnai 2020 m. sausio 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, minėtu adresu rado ir paėmė 0,785 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikyto trijuose folijos lankstinukuose ir plastikiniame maišelyje, o 2020 m. liepos 31 d., ten pat, kratos metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė 3,755 g narkotinės medžiagos – kokaino, laikyto plastikiniame uždaromame maišelyje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.