Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė, sekretoriaujant Liudmilai Baranauskienei, dalyvaujant prokurorei L. S., gynėjui advokatui A. S., nukentėjusiajam V. K., jo atstovei advokatei I. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

J. T. 2010 m. kovo 31 d. apie 16 val., R. K. priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, iš asmeninių paskatų, galva ir rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius V. K. į galvos sritį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas ir muštinę žaizdą veide, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, kairės akiduobės lūžį, lydimą kairiojo atitraukiamojo raumens ligos, raumens įstrigimo bei kaktikaulio kairio ančio ir viršutinio žandikaulio kairio ančio potrauminių uždegimų, galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus kairėje kojoje, tuo nukentėjusiajam V. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akiduobės lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kai 10 dienų bei dėl regėjimo aštrumo sumažėjimo kairiąja akimi jis neteko 20 proc. bendrojo darbingumo.

Apklaustas kaip kaltinamasis, J. T. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, jis neneigė sudavęs nukentėjusiajam smūgius bei paaiškino, kad 2010 m. kovo 31 d. apie 16 val. V. K. atvyko pasiimti daiktų bei pinigų, dėl ko jis išėjo į kiemą. Pamatęs, kaip atvykę A. ir K. išsiėmė iš bagažinė balioną, V. K. atsirakino garažą ir visi trys įėjo į garažą, nuėjo pažiūrėti, nes V. K. grasino nupjauti garažo duris ir išsivežti. Vyrai statė dujų balioną ant žemės, V. K. stovėjo vidury garažo, jį pamatęs, ėmė eiti artyn. Jokio konflikto nebuvo, todėl jis pasitraukė prie sienos, norėdamas praleisti V. K.. Pamatė, kaip V. K. ranka pakilo virš jo galvos, atsilošė ir gavo į kaklo sritį. Tada gindamasis pakėlė rankas, bandė apsiginti, V. K. puolė rankomis, paėmė jo rankas, nuleido juosmens lygyje. Išsigandęs, kad gali būti sumuštas ir jo draugų, norėjo pabėgti, todėl stuktelėjo galva, bet V. K. jo rankų nepaleido, pasuko galvą į šoną, jis dar stuktelėjo į kairį antakį, tada V. K. paleido rankas ir susiėmė už veido, matė, kad sąmonės nebuvo praradęs. Norėdamas V. K. sulaikyti, čiupo jam už drabužių ir ėmė traukti iš garažo. V. K. rankomis atsirėmė į staktą, tada jis sugriebė V. K. dešinę ranką ir ėmė tempti už rankos. Tempiant per slenkstį, V. K. suklupo, padėjo atsistoti ir laikydamas už rankos, paguldė ant žemės. Jis priešinosi, todėl užlaužė rankas ir laikė. Tada pašaukė R. K. ir paprašė iškviesti policiją. Jis laikė V. K., kol šis pasižadėjo gražiai elgtis. Paleistas V. K. keikėsi, grasino. Po visko pats nuvyko į policiją rašyti pareiškimo. Pirmiausia sudavė galva į akies sritį, antrą kartą pataikė ranka į antakį kai sukosi, antakį prakirto su žiedu. Abejoja, kad galėjo padaryti nurodytus sužalojimus, nes jėgos nebuvo panaudota. Sudavė gindamasis, nes buvo kampe ir negalėjo pabėgti. V. K. jam padarė sužalojimus – buvo kraujosruva ant kaklo, guzas pakaušio srityje, nubrozdinimas ir įbrėžimas rankoje, kai atsimušinėjo po jo smūgio į kaklą rankomis. Jo veiksmai buvo būtinoji gintis, nes buvo iškilus grėsmė sveikatai, gal būt ir gyvybei, jis sudavė tik po V. K. smūgio. Kartu buvę vyrai į konfliktą nesikišo. Konfliktai su V. K. prasidėjo dėl to, kad jis nepalaikė uošvio skyrybų metu, nes pastarasis žiauriai elgėsi su savo šeima.

Be kaltinamojo prisipažinimo iš dalies padarius nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad buvusi žmona paskambino ir pasakė 2010 m. kovo 31 d. pasiimti likusius daiktus. Atvažiavo kartu su A. V., K. M., A. D.. Kartu su A. V. ir A. D. įėjo į garažą, K. M. tuo metu buvo lauke prie mašinos. Jie įsinešė dujų balioną, nes norėjo pasiimti pečių, tačiau žentas neleido. Jam einant pasiimti iš mašinos šlangų, J. T. buvo užstojęs duris, liepiant pasitraukti nuo durų, iš galvos trenkė į kairės akies sritį, išdaužė akiduobę. Jis trenkėsi į sieną, nukrito ir neteko sąmonės. Žentas koją sužalojo velkant iš garažo per metalinį apie 30 cm aukščio durų slenkstį. Ar buvo suduoti smūgiai koja, neprisimena, tik liudytojai sakė. Sąmonę atgavo lauke prie mašinos, tada žentas nušoko nuo jo nugaros, nes buvo apžergęs, ir išvažiavo. Dėl sužalojimo gulėjo ligoninėje, labai pablogėjo sveikata. Patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Liudytojas A. V. parodė, kad V. K. paprašė padėti kažką išsivežti iš garažo. Nuvykus, kieme matė J. T. ir V. K. žmoną. V. K. atsirakino garažą, tada jis paėmė iš mašinos dujų balioną, nešė į vidų, garaže išgirdęs grumtynes, atsisuko ir pamatė, kad V. K. su J. T. buvo susikibę rankomis ir norėjo vienas kitą parversti. J. T. davė smūgį iš galvos į tarpuakį V. K., nuo smūgio jis nuvirto, J. T. jo nepaleido ir staigiai ritino V. K. lauk iš garažo, vilko pro duris. Išėjęs iš garažo, matė, kad V. K. gulėjo ant žemės, o J. T. buvo jį apžergęs kojomis. V. K. buvo sužalotas, matėsi apie galvą kraujas. ji vežė V. K. į priimamąjį, matė, kad buvo prakirsta po antakiu. Kiemo danga prie garažo buvo purvynas, nebuvo akmens ar asfalto, kad V. K. suduotų žentui, nematė.

Liudytojas A. D. parodė, kad tą dieną pas jį atvažiavo V. K., A. V. ir K. M.. Visi nuvažiavo pas V. K. į namus, į garažą įsinešė balioną, atsisukęs pamatė, kad V. K. žentas išplėšė pusiau virstantį pro mažąsias garažo duris, paskui lauke pasiguldė priešais duris ir laikė rankas už nugaros. Dėl sužalojimo jį vežė į priėmimo skyrių. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, perskaitytus LR BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu, esančius 31, 32-33 b. l., 1 t., kuriuose jis nurodė, kad J. T. V. K. trenkė galva, tai jam pasakė A. V..

Liudytojas K. M. parodė, kad tą dieną buvo V. K. garaže, išgirdo šurmulį ir atsisukęs pamatė, kad J. T. laikė ant žemės parvertęs V. K.. Matė, kaip V. K. pusiau gulintį J. T. vilko nutvėręs už rūbų per slenkstį, nutempė nuo garažo 3 metrus ir paguldė ant žemės, laikė prispaudęs, į nugarą įrėmęs kelius. Matė, kad sužeista akis.

Liudytoja R. K. parodė, kad V. K., buvęs jos vyras, vykdydamas teismo sprendimą, turėjo išsikraustyti daiktus. Kadangi anksčiau jam išsikraustant buvo konfliktų, todėl žento V. T. paprašė, kad jis pabūtų kartu. Atvyko trys vyrai, žentas skaldė malkas, o ji tuo metu nuėjo nusiplauti rankų ir pasiimt pinigų, kuriuos turėjo atiduoti V. K.. Išėjusi į laiptinę, išgirdo J. T. šaukiant iškviesti policiją, nes V. K. užpuolė. Žentas laikė V. K. prispaudęs prie žemės, šaukė, kad kai jis įžengė į garažą, V. K. jį užpuolė. Ka vyko garaže, nematė, tik vėliau žentas pasakojo, kad jam tapo smalsu, nes vyrai išsikėlė balioną ir nešėsi į garažą, buvo įdomu, ką ten ketino veikti, nes garažo raktus turėjo tik V. K.. Jam įėjus, V. K. atsisuko ir ėmė eit artyn, trenkė J. T., žentas rodė viršugalvyje guziuką, rankoje nubrozdinimą ir kraujosruvą prie kaklo. Dėl V. K. veiksmų šeima policijai rašė daug pareiškimų.

Liudytoja V. T. parodė, kad 2010 m. kovo 31 d. parėjusi iš darbo pamatė kieme žmones, -jos tėvas buvo ant žemės, o jos vyras J. T. tėvą laikė prispaudęs prie žemės. Vyras klausė tėvo, kodėl jam trenkė. Matė., kad V. K. kraujavo iš antakio, kas atsitiko, neklausė. Ji su dukra įėjo į namą, po 10 min. grįžo vyras, pasakė, kad ėjo pažiūrėt į garažą ką veikia vyriškiai, o tėvas užpuolė, kai jis stovėjo prie garažo durų. Gindamasis jis tėvui sudavė vieną kartą galva. Po įvykio vyras rodė guzą, ant rankos ir kaklo srityje buvo kraujosruvos. Konfliktai su V. K. buvo įsisenėję.

Liudytojas M. R. parodė, kad jis yra V. K. kaimynas, nurodė, kad prieš kurį laiką girdėjo, kad V. K. ruošėsi užpulti J. T..

Specialistas R. R. parodė, kad ekspertizės akte ekspertai davė ne mažiau 3 smūgių, o jo specialisto išvadoje nurodyta ne mažiau 5 smūgių. Tokią išvadą padarė apžiūrėjęs nukentėjusįjį, o jie rėmėsi medicininiais dokumentais. Smūgis buvo atskirai nosies kairėje ir nosies nugarėlėje, kairiojo smilkinio srityje – žandenoje, kairės akies vokuose, skruoste. Du izoliuoti sužalojimai – nosies kairėje ir nosies nugarėlėje, nes jei tai būtų padaryta vienu smūgiu, tai nosies viduje būtų žaizda, būtų lūžęs nosies kaulas. Dar vienas smūgis jo išsireikšta: ,,kairės akies vokuose...“ – tai dviejų smūgių pasekmės, nes skiriasi spalvos. Ekspertizei buvo pateikti medicininiai dokumentai, buvo daug rašymo, bet tyrimo nebuvo, nieko naujo po jo ekspertizės ekspertai neįnešė. Tvirtina 2010 m. balandžio 10 d. specialisto išvadą, ekspertai kai kur smūgius konstatavo kaip vieną, tačiau buvo penki trauminiai faktoriai, griuvimas – kritimas atkrenta, sužalojimai padaryti suduodant smūgį, tik negali konkretizuoti kokiu daiktu. Sužalojimai kojoje galėjo atsirasti nuo tempimo, užkliūnant už slenksčio, o veide – smūginėje pasėkoje, suduoti tuo pačiu metu. Nuo smūgio galva nukentėjusiajam negalėjo atsirasti visi sužalojimai, įvertinus kaltinamojo sužalojimus, matosi, kad jis gynėsi.

Iš įvykio vietos Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), tačiau į garažą patekta nebuvo ( 7-10 b. l., 1 t.).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos interesus, pareiškė 3 834,54 Lt civilinį ieškinį už V. K. suteiktas sveikatos paslaugas (38-39, 40 b. l., 1 t.).

Specialisto išvadoje Nr. G 84/10 (07) nurodyta, kad V. K. padaryti šie sužalojimai – poodinės kraujosruvos ir muštinė žaizda veide, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, kairės akiduobės lūžis, lydimas kairiojo atitraukiamojo raumens ligos, raumens įstrigimo bei kaktikaulio kairio ančio ir viršutinio žandikaulio kairio ančio potrauminių uždegimų, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau penkių trauminių faktorių poveikyje į galvą bei ne mažiau vieno trauminio faktoriau į kairę blauzdą pasėkoje ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2010 m. kovo 31 d., tam neprieštarauja įrašai medicininiuose dokumentuose, poodinių kraujosruvų ir kraujosruvų spalva bei gijimo požymiai. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės akiduobės lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, o dėl regėjimo aštrumo sumažėjimo kairiąja akimi jis neteko 20 proc. bendro pastovaus darbingumo (50-51 b. l., 1 t.).

Iš medicininių dokumentų matyti, kad po sumušimo nukentėjusysis V. K. buvo gydomas ligoninėje (61 b. l., 1 t.), Gydymo stacionare istorijos matyti, kad nukentėjusysis V. K. 2010 m. gegužės 6 d. buvo operuotas, revizuota kairė akiduobė, išlaisvintas įstrigęs raumuo (60 b. l., 1 t.).

Specialisto išvadoje Nr. G 81/10 (07) nurodyta, kad V. T. padaryti odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, poodinė kraujosruva kakle, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršiaus plotus, ne mažiau trijų trauminių faktorių poveikyje ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2010 m. kovo 31 d., tam neprieštarauja odos nubrozdinimų požymiai ir poodinių kraujosruvų spalva, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (92-93 b. l., 1 t.).

Mirties akto įraše nurodyta, kad nukentėjusysis V. K. 2012 m. kovo 27 d. mirė (150 b. l., 2 t.).

Ekspertizės akte pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad V. K. padaryti sužalojimai – muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva nosie nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų – kairio skruosto – smilkinio bei žando srityje su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairės akies vidinės sienos lūžimas su minkštųjų audinių prasiveržimu į kaulinį defektą, lydimas regos nervo atrofijos ir regos aštrumo sumažėjimo nuo 1,0 iki 0,2 dioptrijų, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl akiduobės vidinės sienos lūžio, potrauminio kairės akies regos nervo atrofijos nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų, dėl kairio regos nervo atrofijos, lydimos regėjimo aštrumo sumažėjimo nuo 1,0 iki 0,2 dioptrijų, nukentėjusysis prarado 20 proc. darbingumo. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti 2010 m. kovo 31 d., 50 proc. netekto darbingumo lygis jam nustatytas dėl bendro susirgimo, minėto darbingumo lygio vertinimui 2010 m. kovo 31 d. padarytas kairės akies sužalojimas įtakos neturėjo (152–164 b. l., 2 t.).

Įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų kaltinamąjį J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. Iš bylos dalyvių paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis J. T. ir nukentėjusysis V. K. tarpusavyje susimušė, nes konfliktavo seniai, kaip minėjo kaltinamasis, jis įėjo į garažą, norėdamas pažiūrėti, ką V. K. ketina daryti, nors ten eiti jam nebuvo jokios būtinybės, nes pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą (85-86 b. l., 1 t.), V. K. iki 2010 m. balandžio 1 d. galėjo naudotis gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), o atlaisvintas patalpas privalėjo palikti ne blogesnės būklės, nei jos buvo naudojimosi metu. Kaltinamasis J. T. nurodė, kad jis gynėsi nuo V. K. veiksmų, nes nukentėjusysis pirmas sudavė, laikė paėmęs kaltinamajam už rankų, trenkė į gomurį, grasino ir pan., tai konstatavo specialistas savo išvadoje, teigė, kad buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai, gal ir gyvybei. Iš bylos medžiagos matyti, kad , jo konfliktai su uošviu tęsėsi ne vienerius metus.

Pagal LR BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas – kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas LR BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Dar viena sąlyga – gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis konflikto metu neturėjo jokio įrankio, nukentėjusysis V. K. už kaltinamąjį buvo žymiai vyresnis, turintis neįgalumą, pakankamai ligotas žmogus, kaip matyti iš medicininių dokumentų, kurių analizė ir apibendrinimas pateikti ekspertizės kate, V. K. buvo nustatytas kairės rankos tirpimas, silpnumas, raumenų nykimas (125–157–164 b. l., 2 t.). Vertinant grėsmę kaltinamajam atkreiptina dėmesys į tai, kad su nukentėjusiuoju atvykę asmenys nedalyvavo konflikte ir nekėlė realaus pavojaus kaltinamajam, neprisidėjo prie konflikto, neskyrė konflikto pusių, dėl įvykio nesikreipė į policiją, o šios aplinkybės patvirtina faktą, kad konflikto metu nesusidarė situacija, kuri keltų realų pavojų kaltinamajam, jam nereikėjo nuo nukentėjusiojo gintis taip agresyviai ir pavojingai, smogti galva, o taip pat vilkti jį pargriuvusį pro metalines garažo duri, laikyti prispaustą prie žemės ir pan.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo J. T. ir nukentėjusiojo V. K. buvo kilusios muštynės, J. T., būdamas jauno amžiaus žmogus, norėdamas išsivaduoti iš nukentėjusiojo, tyčia sudavė ne mažiau penkių smūgių nukentėjusiajam, tame tarpe vieną galva, jo tyčios turinį (formą ir rūšį) teismas vertina kaip tiesioginę tyčią ir pripažįsta, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamojo sveikatai ar gyvybei buvo iškilęs realus pavojus ir susidariusi būtinosios ginties situacija. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmus nulėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet pyktis dėl jo netinkamo elgesio ne tik kaltinamojo, bet ir artimų giminaičių atžvilgiu, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. T. veika pagal LR K 138 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Iš kaltinimo išjungtinas smūgis koja, nes iš specialisto išvados ir ekspertizės akto bei bylos dalyvių parodymų paaiškėjo, kad nukentėjusiajam V. K. kairėje kojoje nubrozdinimai padaryti ne smūgio pasėkoje, o kitu būdu – traukiant ar velkant.

Skiriant bausmę J. T., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.), į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o taip pat į tai, kad kaltinamasis J. T. nesuprato jo padarytos veikos pavojingumo bei sukeltų pasekmių nukentėjusiajam V. K., nurodydamas, kad tai buvo būtinosios ginties situacija, į tai, kad konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo įsisenėję ir nė vienas nesistengė jų baigti taikiai, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta skiriant kaltinamajam arešto bausmę, kiek mažesnę, nei LR BK 49 str. 2 d. numatytas sankcijos vidurkis (LR BK 41, 49, 54 str.).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo J. T. priteistina 3 834,45 Lt Valstybinei ligoniui kasai už nukentėjusiajam V. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (LR BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nubausti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, buveinės Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, a. s. LT21 7300 0100 0248 4333, civilinį ieškinį patenkinti pilnai ir iš nuteistojo J. T. priteisti 3 834,45 Lt Valstybinei ligoniui kasai už nukentėjusiajam V. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.