- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-10
- Bylos Nr.
- e2-361-446/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04356-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Šiaulių bankas
- Advokatai
- Tomas Juodys, Vitalija Mataitė
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Edrija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas dėl administravimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 32378,79 Eur administravimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė:
2018 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą ieškovei. Ieškovės bankroto byloje atsakovė akcinė bendrovė Šiaulių bankas 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė finansinį reikalavimą patvirtinti ieškovės bankroto byloje 2731253,45 Eur dydžio finansinį reikalavimą, 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino atsakovės finansinį reikalavimą. Atsakovės reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka – 5,50 ha ir 5,56 ha ploto žemės sklypų, esančių Juodikių kaime, Klaipėdos rajone, maksimaliąja hipoteka. Ieškovė 2020 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo nustatyta tvarka organizavo žemės sklypų pardavimą, 2020 m. gegužės 22 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė žemės klypus už 250000 Eur plius PVM kainą. Už žemės sklypus su ieškove atsiskaityta. Kadangi gautos pajamos už žemės sklypų pardavimą buvo įkeisto atsakovei turto realizavimo pajamos, 250000 Eur suma 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo iš dalies patenkintas atsakovės kreditorinis reikalavimas. Atsakovė, gavusi kreditorinio reikalavimo dalies patenkinimą, 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą, 2020 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apygardos teismas patikslino atsakovės finansinį reikalavimą, t. y. jį sumažino. Atsakovės kreditorinio reikalavimo dengimo metu iš gautos pajamų sumos nebuvo atskaitytos administravimo išlaidos, atsakovei pervestos visos gautos turto pardavimo lėšos, nes tuo metu nebuvo aiški visų rūšių lėšų, kurios bus gautos bankroto procese suma, todėl negalima buvo įgyvendinti proporcingumo principo, apmokant administravimo išlaidas, kai bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos. Nors administravimo išlaidos nebuvo išskaičiuotos, tačiau ieškovės teisė reikalauti apmokėti administravimo išlaidas nepasibaigė, nes pareigą kreditoriui apmokėti administravimo išlaidas numato įstatymas - Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis, šiuo metu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 98 straipsnio nuostatos.
Ieškovė bankroto procese yra gavusi 780017,04 Eur lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), ieškovė turi neparduoto turto už 28925,62 Eur (spec. traktorius), kurį šiuo metu pardavinėja už 35000 Eur su PVM kainą. Ieškovės gautinos visų rūšių lėšos bankroto procese bus 808942,66 Eur. Atsakovei įkeisto turto pajamos proporcingai visų gautų lėšų sumoje sudaro – 30,9 procentus.
Ieškovė bankroto procese patyrė administravimo išlaidų. Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų gali būti apmokamos tik tos administravimo išlaidos, kurios buvo patirtos iki turto pardavimo dienos. Minėta turtas parduotas 2020 m. gegužės 22 d., todėl teisėtas ir pagrįstas ieškovės reikalavimas būtų būtent apmokėti proporcingai išlaidas patirtas įkeisto turto pardavimo momentui. Ieškovė 2020 m. gegužės 22 d. buvo patyrusi 104785,73 Eur administravimo išlaidų. Kadangi ieškovės administratoriai keitėsi, administravimo išlaidas ieškovė skirsto pagal administratorių ir šias išlaidas sudaro: 83980,32 Eur dydžio administravimo išlaidos, patirtos P. P. administravimo paslaugų teikimo metu, 20835,41 Eur dydžio administravimo išlaidos, patirtos V. K. administravimo paslaugų teikimo metu iki įkeistos turto pardavimo (2020 m. gegužės 22 d.). 2023 m. birželio 29 d. ieškovės kreditorių susirinkime išspręstas administratoriaus P. P. laikotarpiu patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas, kreditoriai nutarė „Patvirtinti faktiškai patirtas 83942,20 Eur administravimo išlaidas už laikotarpį nuo bankroto procedūros pradžios iki 2020-01-29“, taip pat patvirtintos išlaidos, patirtos administruojant V. K., nutarta „Patvirtinti faktiškai patirtas 45949,76 Eur administravimo išlaidas už laikotarpį nuo 2020-01-30 iki 2023-03-27“.
Nurodytos administravimo išlaidos ieškovės yra apmokėtos. Kreditoriaus pareigą apmokėti administravimo išlaidas numato įstatymas, kadangi ieškovės bankroto procesas metu teisinis reglamentavimas keitėsi, tai tokią kreditoriaus pareigą numatė tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis, tiek šiuo metu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 98 straipsnio nuostatos. Įkeisto ir neįkeisto turto vertės proporcija baigiant ieškovės likvidavimo procesą yra aiški, t. y. atsakovei įkeisto turto vertė sudaro 30,9 procentus viso ieškovės turto, tokia proporcija atsakovė turėtų atlyginti ir administravimo išlaidas, atsiradusias iki įkeisto turto pardavimo. Patirtų administravimo išlaidų suma iki įkeisto turto pardavimo taip pat yra aiški 104785,73 Eur, todėl atsakovė proporcingai turėtų apmokėti 32378,79 Eur administravimo išlaidų. Šių išlaidų suma neviršija ir JANĮ 98 straipsnio dalyje nurodytos 15 procentų parduoto turto vertės dydžio.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodė:
Žemesnės instancijos teismas
Bankas yra buvęs ieškovo kreditorius, juos siejo paskoliniai ir lizingo teisiniai santykiai. Klaipėdos apygardos teismui ieškovui iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratoriumi buvo paskirtas P. P., kuris 2020 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atstatydintas iš nemokumo administratoriaus pareigų, o vietoje jo 2020 m. sausio 30 d. teismo nutartimi nemokumo administratoriumi paskirtas V. K.. 2023 m. kovo 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atstatydino ieškovo nemokumo administratorių V. K. ir paskyrė naują nemokumo administratorių MB „Renema“, įgaliotas asmuo J. S.
Banko pradinis finansinis reikalavimas 2731253,45 Eur sumai ieškovo atžvilgiu buvo patvirtintas 2019 m. sausio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, šis banko finansinis reikalavimas buvo užtikrintas ieškovo ir trečiųjų asmenų turto hipoteka ir įkeitimu. Ieškovo bankroto procese dalis bankui įkeisto turto - 2 žemės sklypai, esantys Juodikių kaime, Klaipėdos rajone, buvo realizuoti už 250000 Eur sumą, kuri bankui buvo pervesta 2020 m. rugsėjo 2 d. ir skirta hipoteka užtikrinto finansinio reikalavimo tenkinimui. Ieškovo nemokumo administratoriaus V. K. sprendimu bankui buvo pervesta visa parduoto turto suma, neatskaičius administravimo išlaidų, nes dar buvo likęs neparduotas didelės vertės turtas, įkeistas bankui, ir likusio pardavinėjamo įkeisto turto vertė buvo pakankama visos administravimo išlaidų sąmatos dengimui. Dėl tokio ieškovo nemokumo administratoriaus sprendimo jokių ginčų nebuvo – bankrutuojančios įmonės kreditoriai nebuvo pateikę skundų teismui, taip pat bet kokių reikalavimų bankui. Nemokumo administratoriaus sprendimas neprieštaravo ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatoms- įstatymas nenumatė prievolės pervedant kreditoriui dalį išieškotos sumos, iš šios sumos išskaičiuoti administravimo išlaidas. 2020 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas patikslintas banko finansinis reikalavimas, jį sumažinant bankui pervesta realizuoto turto suma. Tokiu būdu, ir Klaipėdos apygardos teismas nematė nieko ydingo tame, kad bankui buvo pervesta visa suma, gauta už realizuotą turtą, neatskaičius administravimo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. gruodžio 9 d. bankas ir UAB „Taurus fondas” sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria bankas perleido visas savo kaip kreditoriaus į bankrutuojantį ieškovą turimas reikalavimo teises, kylančias iš finansavimo sutarčių, įskaitant teises į užtikrinimo priemones, t. y., į bankui įkeistą turtą. 2021 m. sausio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patenkintas nemokumo administratoriaus V. K. prašymas patikslinti ieškovo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, iš ieškovo kreditorių sąrašo buvo išbrauktas bankas su 1 572942,11 Eur kreditoriniu reikalavimu, o į ieškovo kreditorių sąrašą įtraukta UAB „Taurus fondas“ su 1 572942,11 Eur kreditoriniu reikalavimu. Išbraukiant banką iš ieškovo kreditorių sąrašo, klausimas dėl nesumokėtų administravimo išlaidų keliamas nebuvo ir nesukėlė jokių abejonių nei teismui, nei nemokumo administratoriui ar ieškovo kreditoriams. 2021 m. sausio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Tokiu būdu, nuo 2020 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo naujajam kreditoriui bankas nebeteko savo kaip kreditoriaus teisių į ieškovą, nebedalyvavo ieškovo bankroto procese, kreditorių susirinkimuose, neturėjo galimybės įtakoti ir pasisakyti dėl bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos ir jos dengimo tvarkos, taip pat kitais bankroto procedūrų klausimais.
Nežiūrint į tai, kad bankas savo kreditoriaus teises ir įsipareigojimus buvo perleidęs naujajam kreditoriui, o įkeitimu užtikrintas kreditorinis reikalavimas sudarė net 1 506897,28 Eur, bankas gavo ieškovo nemokumo administratoriaus prašymą grąžinti permoką, nes neva pardavus dalį bankui įkeisto turto, visos gautos lėšos buvo pervestos bankui ir bankas neprisidėjo prie sąmatos apmokėjimo. Bankas sumokėti tariamai bankui tenkančią administravimo išlaidų dalį atsisakė, kadangi be bankui pervestos sumos bankroto procese už bankui buvusį įkeistą turtą vėliau buvo gautos lėšos, iš kurių nemokumo administratorius turėjo galimybę pasidengti išlaidas.
2023 m. birželio 29 d. vykusio ieškovo kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas patvirtinti faktines administravimo išlaidas bei patvirtini administravimo išlaidų sąmatos už laikotarpį nuo bankroto procedūros pradžios iki 2023-03-27 paskirstymo įkeistoms ir neįkeistoms lėšoms tvarką. Pagal kreditorių susirinkimo sprendimą patvirtinta 33584,44 Eur administravimo išlaidų dalis, kuri turi būti išskaityta iš lėšų, gautų už parduotą bankui įkeistą turtą.
Nurodytas kreditorių sprendimas buvo priimtas bankui nebebūnant ieškovo kreditoriumi, nepranešus apie susirinkimą ir bankui nedalyvaujant, neturint galimybės balsuoti susirinkimo darbotvarkės klausimais ar apskųsti susirinkimo nutarimo. Banko nuomone, ieškovo kreditorių susirinkimas viršijo savo kompetenciją, kadangi nusprendė dėl banko pareigų, nors bankas su ieškovu nebėra susijęs jokiais teisiniais santykiais.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. gruodžio 9 d. tarp banko ir UAB „Taurus fondas“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3.7 p. numatė, kad naujajam kreditoriui perleidžiamos banko kaip kreditoriaus, išieškotojo turtinės ir neturtinės teisės, susijusios su perleidžiamu reikalavimu (įskaitant, bet neapsiribojant visų išieškojimo išlaidų, atsiradusių iki reikalavimo perleidimo ir po reikalavimo perleidimo, dengimą) ir kitas su reikalavimu neatsiejamai susijusias teises ir pareigas. Taigi, naujasis kreditorius, įgydamas reikalavimo teises, įsipareigojo padengti visas išlaidas, jei tokios būtų kilusios iki reikalavimo teisės perleidimo. Reikalavimo teisė naujajam kreditoriui buvo perleista su likusiu įkeistu turtu, kurio vertė buvo virš 1,2 milijono eurų, naujasis kreditorius žinojo, kad administravimo išlaidų sąmata iki reikalavimo perleidimo nebuvo dengiama, todėl gali iškilti būtinybė proporcingai prisidėti prie administravimo išlaidų sąmatos. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo kaina paskaičiuota, darant prielaidą, kad naujajam kreditoriui gali tekti prisidėti prie administravimo išlaidų sąmatos.
Ieškovo nemokumo administratorius ignoravo banko reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui su visomis banko teisėmis ir įsipareigojimais, neatsižvelgė į perleistą itin didelės vertės įkeistą turtą, kurį realizavęs, galėjo padengti administravimo išlaidas. Administravimo išlaidas apskaičiuoja nemokumo administratorius. Nemokumo administratorius V. K. pervedė visą sumą (250000 Eur) bankui, kuris šio administratoriaus sprendimo neturėjo galimybės įtakoti.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad bankas nėra ieškovo kreditorius ir neprivalo dengti ieškovo administravimo išlaidų, ieškovo ieškinys bankui turėtų būti atmestas.
4. Dublike ieškovė nurodė:
Ginčo teisingam sureguliavimui nėra teisiškai reikšmingos atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog atsakovė nepatenkinto reikalavimo dalį yra perleidusi kitiems asmenis. Perleistų teisių įgijėjai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai savo prievoles apmokėti administravimo išlaidas įvykdė (įvykdys) atskirai nuo atsakovės. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog už atsakovei tenkančia administravimo išlaidų dalį apmokėjo kiti asmenys. Tai, kad šiuo metu atsakovė nebėra ieškovės kreditoriumi, atsakovės neatleidžia nuo prievolės apmokėti ieškovės administravimo išlaidų dalį. Kreditoriaus pareigą apmokėti administravimo išlaidas numato įstatymas - Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalis ir 36 straipsnis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 98 straipsnis.
Administravimo išlaidų dalis, tenkanti atsakovei, apskaičiuota laikantis kasacinio teismo suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, jog iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų gali būti apmokamos tik tos administravimo išlaidos, kurios buvo patirtos iki turto pardavimo dienos, tokios išlaidos nustatomos atsižvelgiant į įkeisto ir neįkeisto turto vertės proporciją. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas dėl administravimo išlaidų apmokėjimo, yra pažymėjęs, kad hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas.
Atsakovės argumentai, jog administravimo išlaidos galėjo būti apmokėtos iš kito įkeisto turto yra teisiškai nepagrįsti, prieštarauja proporcingumo principui ir pažeidžia kitų kreditorių interesus, nes atsakovė, gavusi reikalavimo patenkinimą, nebūtų prisidėjusi prie administravimo išlaidų apmokėjimo. Atsakovei neneigiant aplinkybių, jog ieškovė savo bankroto procese atsiskaitė su atsakove iš įkeisto turto vertės, atsakovei patvirtinant, jog ji neprisidėjo prie ieškovės administravimo išlaidų apmokėjimo, atsakovė neįvykdė savo prievolės apmokėti administravimo išlaidas.
5. Triplike atsakovė nurodė:
Bankui esant ieškovo kreditoriumi jokių pretenzijų dėl tariamai nesumokėtų administravimo išlaidų nebuvo keliama – priešingu atveju, jei ieškovas būtų laikęs banką neįvykdžiusiu įsipareigojimų, būtų pareikalauta šiuos įsipareigojimus padengti, taip pat nebūtų tenkinamas banko prašymas pašalinti jį iš bankroto proceso. Pašalinus banką iš ieškovo kreditorių sąrašo, bankas nebeteko kreditoriaus statuso ir bankui buvo užkirstos bet kokios galimybės dalyvauti kreditorių susirinkimuose, įtakoti sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos ir jos dengimo tvarkos. Sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį įvyko universalus teisių ir pareigų perėmimas ir tęstinumas bankroto procese - vietoje banko kaip ieškovo kreditoriaus į procesą įstojo naujas kreditorius UAB „Taurus fondas“, kuris savo reikalavimo teises perleido UAB „Tudosa“, taigi, į šias įmones ir turėtų būti nukreiptas administravimo išlaidų dengimas.
6. Teisme šalių atstovai jų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus palaikė, ieškovės atstovas ieškinį prašė patenkinti, atsakovės atstovė – ieškinį atmesti.
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
7. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Edrija“ iškelta bankroto byla, kurioje atsakovė akcinė bendrovė Šiaulių bankas pateikė 2731253,45 Eur finansinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Edrija“ pripažinta bankrutavusia. Atsakovės finansinis reikalavimas buvo užtikrintas turto hipoteka ir įkeitimu, tame tarpe ir dviejų žemės sklypų, esančių Juodikių kaime, Klaipėdos rajone, maksimaliąja hipoteka. Vykdant bankroto procedūrą, šie žemės sklypai 2020 m. gegužės 22 d. buvo parduoti už 250000 Eur sumą. 2020 m. rugsėjo 2 d. visa 250000 Eur suma, skirta hipoteka užtikrinto finansinio reikalavimo tenkinimui, pervesta atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
8. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patikslintas atsakovės kreditinis reikalavimas 1578550,52 Eur suma. 2020 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovė perleido uždarajai akcinei bendrovei „Taurus fondas“ visas savo kaip kreditorės reikalavimo teises į bankrutavusią ieškovę. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi iš bankrutavusios ieškovės kreditorių sąrašo atsakovė išbraukta, į bankrutavusios ieškovės kreditorių sąrašą įtraukta uždaroji akcinė bendrovė „Taurus fondas“ su 1572942,11 Eur kreditoriniu reikalavimu.
9. Bankroto byla ieškovei iškelta iki įsigaliojant Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) (2018 m. spalio 12 d.). JANĮ 155 straipsnyje, įtvirtinančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos JANĮ įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus JANĮ nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) priskiria kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarką, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimo apimties bankroto byloje, pradėtoje iki JANĮ, todėl turi būti taikomos ĮBĮ nuostatos.
10. Tiek pagal ĮBĮ 31 straipsnio 3 punktą, tiek pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 12 punktą, tenkinti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, yra nemokumo administratoriaus pareiga. Įstatymas (o ne kreditorių susirinkimas) taip pat nustato reikalavimų tenkinimo eiles bei tvarką.
11. Pagal ĮBĮ 34 straipsnį, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą arba perduodant įkeistą turtą. Tačiau ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).
12. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje (ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis). JANĮ 93 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina, jog kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nuostatos nurodo prioritetinį administravimo išlaidų atlyginimą kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu – kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Asmenys, turintys teisę gauti administravimo išlaidų atlyginimą iš bankrutuojančios įmonės, plačiąja prasme taip pat laikytini bankrutuojančios įmonės kreditoriais (CK 6.1 straipsnis), kurie, be kita ko, turi pirmumo teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įkaito turėtojas dengia administravimo išlaidas proporcingai nuo gautų lėšų pardavus įkeistą ir neįkeistą turtą, nes ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės turto dalis yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų taip pat konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas. Hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-313-690/2017, 3K-3-299-943/2021).
16. Taigi, tiek paminėtos ĮBĮ nuostatos, tiek teismų praktika aiškiai nustato, jog su hipotekos kreditoriumi gali būti atsiskaityta tik atskaičius jam tenkančią administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą.
17. Ginčo dėl to, kad atsakovė, hipotekinė kreditorė, gavo finansinio reikalavimo dalį – 250000 Eur, bankroto proceso metu pardavus dalį įkeisto turto, nėra. Visą sumą, gautą už parduotą įkeistą turtą, bankroto administratorius pervedė hipotekiniam kreditoriui – atsakovei. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktikos išaiškinimus, darytina išvada, kad bankroto administratorius, pervesdamas visą už parduotą turtą gautą sumą atsakovei, neatskaičius bankroto administravimo išlaidų, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Kadangi atsakovė nesutiko sumokėti administravimo išlaidų, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas jas priteisti.
18. Pagal kasacinio teismo praktiką, iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų gali būti apmokamos tik tos administravimo išlaidos, kurios buvo patirtos iki turto pardavimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). 2023 m. birželio 29 d. ieškovės kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtintos faktiškai patirtos administravimo išlaidos: 83942,20 Eur už laikotarpį nuo bankroto procedūros pradžios iki 2020 m. sausio 29 d. ir 45949,76 Eur administravimo išlaidos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Iš ieškovės pateiktų priedų prie 2023 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkimo (Faktiškai patirtų administravimo išlaidų už laikotarpį nuo bankroto procedūros pradžios iki 2023 m. kovo 27 d. paskirstymo įkeistoms ir neįkeistoms lėšoms tvarka) matyti, kad iki atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ įkeisto turto pardavimo dienos (2020 m. gegužės 22 d.) susidarė 104785,73 Eur administravimo išlaidų, bankroto proceso pajamos iki 2023 m. kovo 27 d. 780017,04 Eur. Kaip matyti, iš ieškovės pateiktų duomenų, ieškovė turi neparduoto kilnojamojo turto – 28925,62 Eur vertės sunkųjį vikšrinį traktorių (pardavinėjamas už 35000 Eur), todėl bendra bankroto procese gaunamų lėšų suma susidarys 808942,66 Eur. Administravimo išlaidų, susidariusių iki jos naudai parduoto turto pardavimo dienos (104785,73 Eur), dalis, tenkanti atsakovei, yra proporcinga jos bankroto proceso metu gautoms lėšoms (250000 Eur). Atsakovės gautos lėšos sudaro 30,9 procento visų bankroto metu gautų lėšų (808942,66 Eur), todėl iš jos priteistina administravimo išlaidų dalis yra 32378,79 Eur (104785,73 x 30,9 %).
19. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovė perleido kitai įmonei neišieškotą 1568898,50 Eur kreditinį reikalavimą į ieškovę. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad šios sutarties objektas – visos kreditoriaus (Šiaulių banko) į skolininką (uždarąją akcinę bendrovę „Edrija“) turimos reikalavimo teisės, kylančios iš finansavimo sutarčių, kurias kreditorius turi į skolininką reikalavimo teisių perleidimo naujajam kreditoriui momentu, bei reikalavimo teisės į sutarties priede Nr. 1 išvardintas užtikrinimo priemones, kurios reikalavimo teisių perleidimo naujajam kreditoriui momentu dar nebus realizuotos ir panaudotos skolos, susidariusios kreditavimo ir lizingo sutarčių pagrindu, mažinimui. Taigi atsakovė perleido sutarties sudarymo momentu turimą kreditinį reikalavimą į bankrutavusią ieškovę ir reikalavimo teises į užtikrinimo priemones, kurios nebuvo realizuotos iki perleidimo sutarties sudarymo. Nepagrįstas įstatymu ir neteisėtas atsakovės tvirtinimas, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui atiteko pareiga atlyginti bankroto proceso metu iki perleidimo sutarties susidariusias administravimo išlaidas už pirminio kreditoriaus (atsakovės) naudai išieškotas, parduodant dalį įkeisto turto, lėšas.
20. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurių paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji prievolės mokėti administravimo išlaidas nevykdė geruoju ir ieškovė dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas (šiuo atveju atsakovė) naudojasi kreditoriaus (šiuo atveju ieškovės) lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kadangi abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės atstovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius susidariusias 1700 Eur atstovavimo išlaidas – paaiškinimą apie suteiktas teisines paslaugas ir išlaidų apmokėjimo dokumentus. Patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jos apmokėtos, išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį patenkinus, šios atstovavimo išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.
22. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė šioje byloje atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), priteistinas iš atsakovės, t. y. 711 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Edrija“, juridinio asmens kodas 141844491, 32378,79 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 79 centų) administravimo išlaidas, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. rugsėjo 26 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254) valstybei 711 Eur (septynių šimtų vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.