Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3335-929/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
1-3335-929/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46035-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Zigmas Benetis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3335-929/2018Proceso Nr. 1-01-1-46035-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Zigmui Benečiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2018 m. rugsėjo 23 d., 13.45 val. Vilniuje, P. Ž. g. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1.61 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis A. S., apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2018-09-23 dirbdamas picerijoje labai pavargo. Norėjo atsipalaiduoti, todėl išgėrė keturis bokalus alaus. Išgėręs sėdo prie vairo. Vairavo „City bee“ automobilį. „City bee“ paslaugomis dažnai naudojasi, kad parvažiuotų namo, nes savo automobilio neturi. Nuvažiavo apie 5 km. ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Su jam nustatytu apsvaigimo nuo alkoholio laipsniu sutinka. Gailisi dėl savo elgesio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. V. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinėje. 2018-09-23 dirbo kartu su vyr. patruliu N. P.. Apie 13.45 val. Fabijoniškių gatvėje pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Citybee. Automobilis keletą kartų užgeso vėl užsivedė. P. Ž. gatvėje ties pastatu Nr. 1 minėtą automobilį sustabdė patikrinimui. Kolega N. P. patikrino vairuotojo blaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0210. Vairuotojui A. S. buvo nustatytas 1.54 prom. girtumas. Automobilis paliktas P. Žadeikos g. 1, Vilniuje namo kieme, vairuotojas pristatytas į RPLC kraujo mėginio paėmimui. A. S. automobilyje buvo vienas (b. l. 29).

A. S. vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio N. P. 2018-09-23 tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Alkotesterio "Draeger Alcotest 7510" parodymais (patikros sertifikatas Nr. 0843568) A. S. 2018-09-23 13.48 val. nustatytas 1,54 prom. girtumas (b. l. 6-7).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9498/2018(01) nustatyta, kad A. S. kraujyje 2018-09-23 14.10 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,61 promilės etilo alkoholio (b. l. 34).

VĮ "Regitra" duomenimis automobilis " Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB "Swedbank Lizingas", automobilio valdytojas - UAB ""Cytibee Solutions " (b. l. 8).

VšĮ "Emprekis" duomenimis, automobilio IAT 500 1.2 Pop vidutinė kaina Lietuvoje yra 7640 eurų su PVM (b.l.10).

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. S. veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. S. kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2018-09-23 vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo „City bee“ automobilį. Be visiško A. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojos A. V. parodymais, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, Alkotesterio "Draeger Alcotest 7510" parodymais, VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. veika atitinka BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Laiduotoja A. S. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarąjį jos atsakomybei.

BK 40 str. 2 d. išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. S. BK 40 str. 2 d. nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo. Be to, kaltinamasis dirba UAB „Čili pica“ padavėju, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, kaip sąžiningas, pareigingas, paslaugus. Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro (b. l. 32-33), nustatyta, kad A. S. administracine tvarka baustas keturis kartus, tačiau už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas. Išdėstytų aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje A. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teismo posėdyje apklausta A. S. paaiškino, kad sutinka laiduoti už A. S.. Ji yra kaltinamojo motina, sūnus gyvena su ja, jų santykiai geri, sūnus jos klauso, visada jai padeda. Kalbėjosi su sūnumi apie jo įvykdytą nusikaltimą. Ji gali daryti teigiamą poveikį A. S..

Teismas nustatė, kad laiduotoja A. S. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba UAB (duomenys neskelbtini) mašinų operatorės pareigose. Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos charakteristika, jos bei A. S. tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad A. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 str. numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą motinai A. S.. Laidavimas taikytinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 str. 2 d. be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

A. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas viršijo vidutinio neblaivumo ribą (1,5 prom.). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiantį tai, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2018-09-24, t. y. nuo karomosios priemonės – dokumento (A. S. vairuotojo pažymėjimo) paėmimo dienos (b. l. 20).

Be to, BK 40 str. numatytiems tikslams pasiekti kaltinamajam A. S. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė –10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, gali būti skiriama ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

A. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę " Fiat 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, priklauso UAB "Swedbank Lizingas", o jos valdytojas - UAB ""Cytibee Solutions" Pagal BK 72 str. 4 d., kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad lizingo bendrovė ar šios transporto priemonės valdytojas turėjo ir galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti.

BK 72 str. 5 d. įvirtinta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamu atveju svarstydamas BK 72 str. 5 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į A. S. asmenybę – kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, neteistas, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, jam nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis tik nežymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, jam paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, automobilio " Fiat 500“ vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso, padaryto nusikaltimo pavojingumo ir A. S. asmenybės. Todėl BK 72 str. 5 d. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – A. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. S., gim. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., A. S. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018-09-24.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str., A. S. paskirti 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

piniginė į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7, 8 d.).

Išaiškinti laiduotojai, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė