- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- I-348-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01811-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui I. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. G. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 45000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 4-5) pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. spalio 10 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 –jame sektoriuje, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Gyvenamosios patalpos plotas buvo 40 kv.m., joje buvo 20 ir daugiau nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko vos po 2 kv.m. Gyvenimo kokybę apsunkino ir pareiškėjo liga, kurios metu pasireiškus skausmams, asmuo negali būti vienoje vietoje. Tvirtino, kad lovos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, jam skirta lova buvo antrame dviaukštės lovos aukšte, nebuvo kopėtėlių, todėl dėl ligos užlipti į lovą buvo sudėtinga. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė labai stiprius neigiamus išgyvenimus, fizinius skausmus, dvasines kančias, kurios pasireiškė pykčiu, liūdesiu, neviltimi, bejėgiškumu, nepatogumus, taip pat patyrė papildomą diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą, kankinimą, t.y. neturtinę žalą, kurią vertina 45 000 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 10-13) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kalėjo laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2014 m. spalio 13 d. 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurioje reglamentuota jam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad ne visuomet visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl kitiems nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Lovų išmatavimai teisės aktuose nėra reglamentuoti, lovos pritaikytos statistiniam Lietuvos piliečiui, dėl netinkamos lovos kokybės pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į būrio viršininką, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nusiskundimų, susijusių su kalinimo sąlygomis neužfiksuota, pareiškėjas per visą bausmės atlikimo laiką į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl pablogėjusios savijautos, nuolatinio streso ar nervinės įtampos, susijusios su netinkamomis gyvenimo sąlygomis, nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties institutą.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. spalio 10 d.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kalėjo laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. spalio 13 d. (b.l. 14-15). Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas šių duomenų neginčijo, todėl laikytina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK gyveno laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. spalio 13 d.
Pravieniškių PN-AK prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. spalio 13 d.
Motyvuojamoji dalis
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios. Skunde pareiškėjas nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautėsi kankinamas, patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių ir dvasinių kančių, nepatogumų, papildomą diskomfortą, garbės ir orumo pažeminimą. Teismo nuomone, jausdamas tokias pasekmes, pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į Pravieniškių PN-AK administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Pravieniškių PN-AK administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. spalio 13 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. rugsėjo 5 d. (b.l. 8), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. pareikšti.
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, pareiškėjas gavęs atsiliepimą į skundą (kuriame prašoma taikyti sutrumpintą ieškinio senatį) neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. spalio 13 d., jam kalint Pravieniškių PN-AK .
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kalėjo 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje (b.l. 32).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui.
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš atsakovo 2016 m. rugsėjo 20 d. pažymoje Nr. 63-2153 nurodyto šios gyvenamosios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 32).
Pravieniškių PN-AK 6 būrio 4 gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas yra 16 kv.m., joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,2 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 30,32).
Pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie 6 būrio 4 miegamojo dydį bei jame įrengtų miegamųjų vietų skaičių, nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių minėtus atsakovo atstovo pateiktus duomenis, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiame kontekste nenustatyta.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jo gyvenamoji vieta buvo paskirta lovos antrame aukšte, ant lovos nebuvo kopėtėlių, todėl pareiškėjui, sergančiam sunkia liga, buvo sudėtinga ja naudotis.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, jog vienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų. Jokių kitų reikalavimų (pvz. reikalavimo įrengti kopėtėles) pataisos namų bendrabučio patalpų lovoms nuteistųjų teisinę padėtį, jų buitinį aprūpinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta.
Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 2 d. pažyma Nr. 63-2511 (b.l. 38 ) patvirtina, kad Skirstymo į būrius komisijos posėdžio metu buvo atsižvelgta į pareiškėjo sveikatos būklę ir individualius pageidavimus, pareiškėjas bausmės atlikimo metu buvo paskirtas į miegamąją vietą, esančią lovos antrame aukšte.
Duomenų, jog nesutikdamas su Skirstymo į būrius komisijos sprendimu, pareiškėjas skundė jį Bausmių vykdymo kodekso 83 str. nustatyta tvarka, byloje nėra.
Pareiškėjas pateikė teismui VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Gydymo stacionare istorijos Nr. A-862036 išrašą, iš kurio matyti, jog jis 2011 m. lapkričio 2-10 d. buvo hospitalizuotas šioje gydymo įstaigoje dėl Friedreicho ataksijos pablogėjimo ir kitų ligų ( b.l. 7), tačiau pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą ginčui aktualiu, vertinamuoju laikotarpiu, o atsakovo atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros specialistus dėl kalinimo sąlygų sukeltų nepatogumų, fizinių ar psichinių nusiskundimų nesikreipė (b.l. 33-34).
Kita vertus, net jeigu pareiškėjas dėl sveikatos būklės negalėjo miegoti antrame lovos aukšte, jis dėl keliamų nepatogumų galėjo kreiptis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus. Duomenų, kad tokio pobūdžio prašymus pareiškėjas būtų teikęs, byloje nėra, taigi darytina išvada, jog gyvenimo sąlygos Pravieniškių PN-AK jį tenkino. Teismo nuomone, nesant konkrečių prašymų dėl galimai pažeidžiamų pareiškėjo teisių, tik abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų pagrindu šia skundo apimtimi negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmai ir neturtinės žalos egzistavimo faktas.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.