Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis) (el. b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 14 d. atsakovė ir pradinė kreditorė BAB „Snoras“ sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. KV20111109V994643, pagal kurią BAB Snoras suteikė atsakovui 30 000 Lt (8688,60 Eur) dydžio vartojimo paskolą (ieškinio priedas). Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad sąskaita, kurioje registruojamas paskolos lėšų išmokėjimas, taip pat skirta palūkanų ir paskolos mokėjimams pagal Sutartį atlikti: LT820075800504730836. Sutarties 2.5 punkte nustatyta 13 proc. metinė palūkanų norma. Sutartyje nustatyta tokia paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarka: paskola grąžinama anuiteto metodu; kiekvieno mėnesio 25 d. paskolos gavėjas Bankui moka lygias 682,59 Lt dydžio išmokas, kurias sudaro gražinama paskolos dalis ir apskaičiuotų palūkanų dalis; galutinė paskolos grąžinimo data - 2016 m. lapkričio 14 d. (Sutarties 2.6 punktas). Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą specialioje dalyje nustatyta tvarka (S. B. dalies 8.1 punktas).

8. Sutarties 2.8 punkte nurodyti susiję papildomi mokesčiai: 300 Lt (vienkartinis), 2.3 punkte nurodytos mokėjimo sąskaitos tvarkymo (ketvirtinis) mokestis. Bendra paskolos gavėjo mokama suma – 40 964,06 Lt (Sutarties 2.9 punktas). Bendra paskolos kainos metinė norma – 13,8 proc. (Sutarties 2.10 punktas); delspinigių norma – 0,05 proc. (Sutarties 2.11 punktas). Pagal Sutarties 2.13 punktą iš visų paskolos gavėjo įmokėtų pagal Sutartį sumų pirmiausia padengiamos mokėtinos palūkanos, po to – grąžintina paskolos suma, po to – kitos mokėtinos pagal Sutartį sumos, galiausiai – priskaičiuoti delspinigiai.

9. S. B. dalies 1.1 punkte išaiškinta, kad anuiteto metodas – tai paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo būdas, kai paskolos gavėjas Bankui moka lygias įmokas palūkanų fiksavimo laikotarpiu nustatytu specialioje dalyje, kurias sudaro grąžinama paskolos dalis ir apskaičiuotų palūkanų dalis. S. B. dalies 5.1 punkte nurodyta, kad Bankas išmoka paskolą jos gavėjui pervesdamas paskolos lėšas į sąskaitą; kai paskolos lėšos įskaitomos į sąskaitą, laikoma, kad Bankas suteikė paskolą. Bankas nurašo Sutarties sudarymo mokestį iš sąskaitos iš karto po paskolos suteikimo (S. B. dalies 5.3 punktas).

10. Pagal S. B. dalies 6.1 punktą paskolos palūkanų norma yra fiksuota. S. B. dalies 6.3 punkte įtvirtinta, kad Bankas turi teisę keisti palūkanų normą, didinant ją 2 proc. visam Sutarties galiojimo laikui, kai paskolos gavėjas nesumoka įmokų ir tokia padėtis tęsiasi: i) ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų iš eilės; ii) ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės ir tokių atvejų buvo ne mažiau kaip du per 12 mėn. laikotarpį, pradedama skaičiuoti nuo pirmo uždelsimo mokėti pirmos dienos - palūkanų norma keičiama be išankstinio pranešimo.

11. Palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną kalendorinę dieną nuo išmokėtos ir negrąžintos paskolos sumos ir mokamos specialioje dalyje nurodytais terminais. Apskaičiuota palūkanų suma apvalinama iki piniginio vieneto šimtųjų dalių (dviejų skaičių po kablelio) (S. B. dalies 6.4 punktas). Paskolos gavėjui laiku nesumokėjus Bankui bet kokių pagal Sutartį mokėtinų sumų (išskyrus delspinigius) paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti Bankui specialioje dalyje nurodyto dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos pradelstos sumos. Priskaičiuoti delspinigiai nurašomi 9 punkte nustatyta tvarka.

12. S. B. dalies 9.1 punktu atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad sąskaitoje mokėjimo dienomis būtų pakankamas lėšų likutis mokėtinoms sumoms sumokėti; Bankas neprivalo informuoti paskolos gavėjo apie tai, kad sąskaitos ar kitų paskolos gavėjo sąskaitų likučio nepakanka mokėtinoms sumoms sumokėti. Pagal S. B. dalies 9.3 punktą mokėjimo dieną Bankas paskolos gavėjo mokėtinas sumas be atskiro įspėjimo nurašo iš sąskaitos.

13. Iš byloje esančio paskolos grąžinimo grafiko matyti, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti Bankui 2011 m. gruodžio 25 d. 853,55 Lt, o laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2016 m. spalio 25 d. kas mėnesį po 682,59 Lt, 2016 m. lapkričio 9 d. – 687,35 Lt. Grafike nurodyta kas mėnesį grąžintina paskolos suma ir mokėtinos palūkanos.

14. Kredito sąskaitos Nr. LT820075800504730836 išrašo už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. (2020-06-29 rašytinių paaiškinimų priedai) duomenimis atsakovui Banko suteikta paskola buvo pervesta į nurodytą sąskaitą 2011 m. lapkričio 14 d. 2011 m. lapkričio 16 d. atsakovas pervedė į savo sąskaitą AB SEB banke iš kredito sąskaitos 15 000 Lt. Likusi kredito suma (15 000 Lt) buvo panaudota komisiniams mokesčiams, palūkanoms už trumpalaikį kreditą nurašymui; kredito padengimui iš sąskaitos, skirtos kredito padengimui, į kredito sąskaitą; delspinigių už kreditus iš kliento nurašymui; įsiskolinimams pagal kreditinę kortelę padengimui Sut. Nr. EM090708V990004. Ieškovės paaiškinimais paskolintos atsakovui lėšos kredito sąskaitoje pasibaigė 2013 m. birželio 25 d.

15. Lietuvos Banko 2011 m. lapkričio 18 d. informaciniu pranešimu „Dėl akcinės bendrovės banko Snoras veiklos apribojimo (moratoriumo)“ pranešta, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos banko įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatomis, Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti AB Snoras veiklos apribojimą (moratoriumą) ir banko laikinuoju administratoriumi paskirti S. V. Freakley. Vilniaus apygardos teismas 2012 d. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažino BAB „Snoras“ bankrutavusia, pradėta likvidavimo procedūra (teismo informacinės sistemos LITEKO duomenys Vilniaus apygardos teismo bankroto byloje Nr. B2-1713-614/2020).

16. Iš AB SEB banko pažymos už 2011 m. lapkričio 9 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 27 d. pervedė į kredito sąskaitą Nr. LT820075800504730836 bendrą 12 954,98 Lt (3752,02 Eur) sumą, mokėdamas kas mėnesį po 686,54 Lt (198,84 Eur) (atsiliepimo į ieškinį priedas). Mokėjimai paprastai buvo atliekami po 25 d., 2013 m. lapkričio 27 d. atliktas 4029,96 Lt (1167,16 Eur) mokėjimas.

17. Atsakovo į bylą pateikto jo sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašo duomenys už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. pervedė į kredito sąskaitą Nr. LT820075800504730836 bendrą 1590,72 Eur sumą, mokėdamas beveik kas mėnesį po 198,84 Eur (atsiliepimo į ieškinį priedas). Mokėjimai paprastai buvo atliekami po 25 d., liepos mėn. pervedimų iš atsakovo sąskaitos AB „SEB banke“ nebuvo, rugpjūčio mėn. atlikti du mokėjimai (2015 m. rugpjūčio 4 ir 29 d. d.).

18. 2015 m. liepos 31 d. BAB „Snoras“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje susitarė, kad BAB „Snoras“ parduoda, o UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perka žemiau nurodytus reikalavimus, teises ir turtą (toliau – Turtas) už sutartyje numatytomis sąlygomis nustatytą pirkimo kainą visas pardavėjos teises, interesus ir naudą pagal Turto sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal Turto sutartis suteiktų paskolų pagrindinę sumą, įskaitant, kai taikytina, bet kokį jų padidėjimą ir sukauptas palūkanas, delspinigius, netesybas, baudas arba panašius mokesčius. Prie šios pirkimo-pardavimo sutarties išrašo pridėtas išrašas, kuriame nurodytas atsakovo asmens kodas, jo vardas, pavardė, Sutarties numeris KV20111109V994643 (ieškinio priedas).

20. Trečiasis asmuo ir ieškovė 2018 m. rugsėjo 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (ieškinio priedas), kurioje susitarė, kad šiomis sutarties sąlygomis pardavėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sutinka perduoti, o pirkėja UAB „Intrum Lietuva“ sutinka priimti perduotą skolų portfelį, kurį, remiantis pardavėjos iš pirminio kreditoriaus gautais duomenimis, sudaro nuosavybės teisė į reikalavimo teises, nurodytas šios sutarties priede Nr. 1 (ieškinio priedas). Prie šios sutarties pridėtas išrašas, kuriame nurodyta Sutartis Nr. KV20111109V994643, skaičiai 2723,46 ir 750,05. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad šie skaičiai žymi trečiojo asmens perleistų ieškovei reikalavimų, kylančių iš Sutarties, dydį.

21. Ieškovė pateikė byloje 2018 m. spalio 4 d. pranešimą apie reikalavimo perleidimą (ieškinio priedas). Šiame pranešime nurodytas atsakovo adresas: Pelenių k. 17, K. S. 3 Dormagen Kauno r. sav.

23. Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu, nurodydamas, kad Bankas dėl paskelbto moratoriumo nesuteikė jam galimybės pasinaudoti suteiktos paskolos dalimi (t. y. 15 000 Lt). Pasak atsakovo, Bankas įskaitė savo įsipareigojimą suteikti 15 000 Lt paskolą atsakovui su įšaldyta atsakovo banko sąskaitoje 15 000 Lt suma, ir atsakovas liko skolingas Bankui tik 15 000 Lt su palūkanomis, kuriuos grąžino. Bankas, jo teisių perėmėjai nereiškė reikalavimų atsakovui po jo paskutinio 2015 m. rugpjūčio 29 d. atlikto mokėjimo. Ieškovė ir trečiasis asmuo pagal Vartojimo kredito įstatymą neturėjo teisės perimti iš Banko reikalavimus į atsakovą, nes jie neįrašyti į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, o Sutartis vis dar galioja. Bankas, nurašydamas lėšas nuo atsakovo sąskaitos per mažai lėšų skyrė kredito grąžinimui ir per daug palūkanoms, dėl to buvo skaičiuojami ir didesni delspinigiai.

24. Teismas, susipažinęs su šalių procesinių dokumentų argumentais, daro išvadą, kad šioje byloje turi būti atsakyta į klausimą, ar atsakovas gavo ir pasinaudojo Banko suteikta paskola; kokio dydžio palūkanos turėjo būti sumokėtos pagal Sutartį ir kiek buvo sumokėta; ar įmokos buvo mokamos laiku. Be to, byloje turi būti atsakyta į klausimą, ar trečiasis asmuo ir ieškovė teisėtai perėmė reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį.

Dėl Banko įsipareigojimų įvykdymo pagal Sutartį, pasirašytą su atsakovu

25. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku. Nuo daiktų perdavimo momento paskolos gavėjui tenka daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika (CK 6.870 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

26. Teismas, vadovaudamasis CK 6.870 straipsnio 2 dalimi bei S. B. dalies 5.3 punktu, sprendžia, kad Bankui pervedus į atsakovo sąskaitą 30 000 Lt 2011 m. lapkričio 14 d., atsakovas tapo pervestos sumos savininku nuo tos sumos pervedimo momento, o Bankas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas turėjo galimybę disponuoti šia suma savo nuožiūra nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. Dėl paskelbto Banko moratoriumo atsakovas negalėjo disponuoti jo sąskaitoje esančiomis lėšomis laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. sausio 16 d. (sprendimo 15 punktas).

27. Iš ieškovės pateiktų atsakovo kredito sąskaitos Nr. LT820075800504730836 išrašų už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. matyti, kad finansinės operacijos su šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis vyko laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. bei nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Nurodytais laikotarpiais, kai moratoriumo sąlygos negaliojo, atsakovo sąskaitoje Nr. LT820075800504730836 buvusios lėšos buvo naudojamos net tik paimtos pagal Sutartį paskolai ir palūkanoms grąžinti, bet ir įsiskolinimui pagal kreditinę kortelę padengti (pvz. 2012 m. kovo 2, 8 d.). Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad pirmą įmoką, pervesdamas lėšas į kredito sąskaitą, jis padarė tik 2013 m. lapkričio 27 d. (sprendimo 16 punktas).

28. Atsakovas nei šioje byloje, nei kitose bylose neginčijo Sutarties CK 6.875 straipsnio 1 dalies pagrindu, teigdamas, kad jis negavo pinigų (jų dalies) pagal Sutartį. Todėl darytina išvada, kad ieškovės byloje pateikti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės (sprendimo 14 punktas) patvirtina tai, jog atsakovui pervesta paskolos suma buvo jam perduota, panaudota jo interesais, t. y. jo prievoliniams įsipareigojimams pagal šioje byloje nagrinėjamą Sutartį įvykdyti ir skoloms pagal kreditinę kortelę padengti.

29. Atsakovui teigiant, kad Bankas nurašydavo nuo atsakovo didesnes palūkanas ir delspinigius, nei buvo numatyta Sutartyje, toliau sprendžiamas klausimas dėl to, ar Bankas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą nurašyti nuo atsakovo kredito sąskaitos ieškovės dokumentuose nurodytas palūkanas ir delspinigius.

Dėl iš atsakovo kredito sąskaitos nurašytų palūkanų ir delspinigių dydžio

30. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

32. Atsakovo teigimu, paskolos grąžinimo grafikas faktiškai keitėsi dėl banko veiksmų, moratoriumo ir bankroto. Teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovo argumentais, konstatuodamas, kad grafikas faktiškai keitėsi. Tačiau taip buvo ne tik dėl atsakovo nurodytų priežasčių, bet ir dėl to, kad atsakovas netinkamai (ne laiku) vykdė savo sutartines prievoles. Teismo vertinimu, pasibaigus paskelbtam moratoriumui, atsakovas privalėjo vykdyti Sutartį taip, kaip tai buvo nurodyta grafike, o tuo atveju, jei pageidavo grafiko pakeitimo – kreiptis į Banko bankroto administratorių. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas siekė pakeisti Sutartyje numatytą paskolos mokėjimo tvarką ir sąlygas. Jo teiginiai apie tai, kad jis kreipėsi į Banką, bet su juo nebuvo bendraujama ir bendradarbiaujama laikomi deklaratyviais ir neįrodytais (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

33. Byloje esančio grafiko duomenimis atsakovas turėjo pagal Sutartį pirmą mėnesį po paskolos suteikimo (t. y. 2011 m. gruodžio 25 d.) sumokėti 853,55 Lt (247,21 Eur), paskui kiekvieno mėn. 25 d. po 682,59 Lt (197,69 Eur) iki 2016 m. spalio 25 d., paskutinį paskolos grąžinimo mėnesį, t. y. 2016 m. lapkričio 9 d. – 687,35 Lt (199,07 Eur). Paskolos grąžinimo grafiko duomenimis, mokėtina pagal grafiką bendra palūkanų suma – 11 131,12 Lt (3223,80 Eur) už penkis metus. Numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 13,8 proc.

34. Iš paskolos grąžinimo grafiko matyti, kad kiekvieną mėnesį atsakovo įmoka paskirstoma taip, kad dalis jos skiriama grąžintinai paskolos sumai padengti, dalis – mokėtinoms palūkanoms. Nurodytų mokėjimų dydžiai kiekvieną mėnesį yra skirtingi, kadangi skolos grąžinimui šalys susitarė taikyti anuiteto metodą. Ieškovė teigia, kad atsakovo kredito sąskaitoje buvusios Banko paskolintos lėšos baigėsi 2013 m. birželio 25 d., kai buvo atliktas paskutinis nurašymas. Tai patvirtina ir kredito sąskaitos operacijų išrašas, kurio duomenimis atsakovas tęsė Sutarties vykdymą nuo 2013 m. lapkričio 28 d., pervesdamas į kredito sąskaitą periodiškai tam tikrą sumą, kuri pagal Sutarties sąlygas buvo paskirstoma iš pradžių palūkanoms, paskui – grąžintinos paskolos daliai, po to – kitoms mokėtinoms pagal Sutartį sumoms, galiausiai – delspinigiams (Sutarties 2.13 punktas).

35. Teismas, palyginęs palūkanų mokėjimo grafiko duomenis apie Sutarties šalių sutartą atsakovo kas mėnesį mokėtiną grąžintino kredito dalį ir palūkanų dydį, bei atsakovo kredito sąskaitos išrašus, nustatė, kad Bankas po moratoriumo pabaigos nurašė nuo atsakovo sąskaitos už du mėnesius nesumokėtas kredito įmokas ir palūkanas, paskui nuo 2012 m. vasario 25 d. iki 2013 m. birželio 25 d. kas mėnesį nurašydavo Paskolos grąžinimo grafike nurodytą sumą – 682,58 Lt, paskirstydamas ją kaip palūkanas ir dalį kredito įmokos. Iš sąskaitos operacijų išrašų matyti, kad nuskaitomų palūkanų dydis mažėja, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad visą laiką buvo nurašomos palūkanos, skaičiuojamos nuo 30 000 Lt sumos. Iš kredito sąskaitos išrašo nustatyta, jog nors Banko nurašomos palūkanų sumos skiriasi nuo Paskolos grąžinimo grafike nurodytų kiekvieną mėnesį grąžinamo kredito dalies ir palūkanų sumų, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad Bankas nepagrįstai nurašydavo didesnę palūkanų sumą, nei galėjo nurašyti. Iš kredito sąskaitos operacijų išrašo matyti, kad Banko nurašomų palūkanų sumos būdavo ir didesnės, nei nurodyta Sutartyje, ir mažesnės, skirstant nurašytą sumą taip, kad būtų apmokėta didesnė paskolos dalis, nei nurodyta Grafike, kaip tai nurodo atsakovas atsiliepime. Be to, palūkanų ir paskolos sumos grąžinimo proporcijos galėjo keistis be atskiro atsakovo įspėjimo pagal Sutarties 6.3 punktą jam netinkamai vykdant Sutartį (sprendimo 10 punktas).

36. Teismas, ištyręs ieškovės pateiktus į bylą kredito sąskaitos operacijų išrašo duomenis, nustatė, kad iki 2015 m. rugsėjo 25 d. iš atsakovo kredito sąskaitos buvo nurašyta bendra 2983,67 Eur palūkanų suma. Pagal grafiką atsakovo mokėtiną palūkanų sumą sudarytų 3223,80 Eur palūkanų suma. Todėl daroma išvada, kad atsakovas nepermokėjo Sutartyje nustatytų palūkanų, juolab kad bylos duomenimis nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. įmokos apskirtai nebuvo daromos.

37. Byloje nustatyta, kad iki ir po moratoriumo (po 2012 m. sausio 16 d.) neatliko nei vieno mokėjimo pagal Sutartį, tuo metu kredito sąskaitoje 15 000 Lt suma jis negalėjo disponuoti, bet tai neatleido jo nuo prievolės vykdyti Sutartį po moratoriumo pabaigos. Todėl Bankas pagrįstai nurašė 6,76 Lt delspinigius nuo atsakovo sąskaitos po to, kai nustojo galioti moratoriumo sąlygos (CK 6.258 straipsnis, Sutarties 2.11 punktas). Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. jis neatliko jokių pervedimų į kredito sąskaitą. Todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės atsiskaityti pagal Sutartyje nustatytas sąlygas apie pusę metų. Todėl Bankas pagrįstai skaičiavo delspinigius už nepadengtą kredito ir palūkanų sumą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d. Atsakovas nesumokėjo minėtu laikotarpiu apie 3500 Lt kredito ir palūkanų, todėl teismas sprendžia, kad Bankas pagrįstai nurašydavo iš atsakovo sąskaitos ir delspinigius, nurodytus sąskaitos operacijų išrašuose. Teismas nenustatė, kad nurašytų delspinigių sumos apskaičiuotos netinkamai ir viršija Sutartyje nurodytą delspinigių dydį.

38. Ištyrus byloje pateiktą atsakovo kredito sąskaitos operacijų išrašą, nustatyta, kad po atsakovo atliktų lėšų įnašų į kredito sąskaitą nuo 2013 m. lapkričio 28 d. iš viso buvo padengta 5965,13 Eur paimto kredito. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog po 2015 m. rugsėjo 25 d. atlikto paskutinio nurašymo iš atsakovo kredito sąskaitos liko nepadengta 2723,46 Eur kredito suma (8688,60 Eur - 5965,13 Eur).

39. Teismas atmeta atsakovo prašymą sumažinti Sutartyje atsakovui nustatytą palūkanų normą taip, kad jam grąžintinų palūkanų suma atitiktų negrąžintą kredito sumą. Vadovaujantis, Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata, galiojusia sudarant Bankui ir atsakovui Sutartį, bei šiuo metu galiojančio Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, nėra pagrindo teigti, jog Banko ir atsakovo Sutartyje nustatyta 13 proc. metinių palūkanų norma yra akivaizdžiai per didelė. Įvertinus tai, kad suteikta paskola atsakovui buvo išduota penkiems metams, palūkanų norma neviršija 75 proc., o Sutarties sudarymo metu palūkanų norma buvo ženkliai mažesnė nei maksimali įstatymo leistina palūkanų norma, nėra pagrindo išvadai, kad 13 proc. metinės palūkanos neatitinka protingumo, sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia paskolos davėjo bei paskolos gavėjo interesų pusiausvyrą.

Dėl ieškovės teisės reikšti atsakovui reikalavimus, kylančius iš Vartojimo kredito sutarties

40. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

41. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

42. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje Nr. 3K-7-168/2010). Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

43. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

44. Vartojimo kredito įstatymo 22(1) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui. Ši įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 5 d.

45. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad jis negavo byloje pateiktų ieškovės pranešimų apie Banko reikalavimo teisių į atsakovą perleidimą UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir ieškovei, kad pranešimuose nurodytas neteisingas jo adresas. Be to, pasak atsakovo, abejotina, kad toks pranešimas buvo išsiųstas, nes pašto Interneto svetainėje nurodoma, kad tokio siuntos numerio nėra.

46. Teismas atmeta šiuos atsakovo ieškinio atmetimo argumentus, kadangi tuo atveju, jei ieškovas ir nežinojo apie reikalavimo teisių perleidimą, tai gavęs šios bylos procesinius dokumentus buvo tinkamai informuotas apie naują kreditorių. Jam buvo įteiktos reikalavimo perleidimo sutarčių kopijos ir išrašai, kuriuose nurodomi jo duomenys, sudarytos su Banku Sutarties numeris bei perleisto reikalavimo dydis (žr. sprendimo 18, 20 punktus). Byloje esantys duomenys apie reikalavimo perleidimą yra informatyvūs, ir teismas sprendžia, kad atsakovas kaip protingas asmuo suvokė, kad reikalavimas perleistas (sprendimo 42 punktas).

47. Atsakovo nuomone, teismas savo iniciatyva turi pripažinti byloje pateiktas reikalavimo perleidimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, kadangi nei ieškovė, nei trečiasis asmuo negalėjo pagal imperatyvias įstatymo nuostatas perimti Banko reikalavimo teisių į atsakovą.

48. Byloje nustatyta, kad Bankas perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę pagal Sutartį 2015 m. liepos mėn., kai Vartojimo kredito sutarties 22(1) straipsnio 1 dalies nuostata negaliojo. Todėl vadovaujantis principu lex retro non agit (liet. įstatymas atgal negalioja), negali būti daroma išvada, kad Bankas, perleisdamas trečiajam asmeniui reikalavimo teises į atsakovą, pažeidė imperatyvias teisės normas (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

49. Susipažinus su trečiojo asmens ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi (sprendimo 20 punktas), nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito spendimai“ perleido ieškovei ne teises ir pareigas pagal vartojimo kredito sutartį, bet piniginį reikalavimą į atsakovą. Todėl ir šiuo atveju nebuvo pažeista Vartojimo kredito įstatymo 22(1) straipsnio 1 dalis.

50. Teismas, apibendrindamas tai, kad pirmiau pasakyta, sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas negrąžino pagal Sutartį 2723,76 Eur jam suteikto kredito dalies. Trečiasis asmuo ir ieškovė turėjo teisę perimti reikalavimo teises į atsakovo skolą. Todėl, nesant pagrindo mažinti įskaitytas sutartines palūkanas, teismas tenkina ieškinį, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 2723,76 Eur negrąžintos skolos.

51. Byloje nustačius, kad atsakovas neįvykdė prievolės atsiskaityti pagal Sutartį laiku, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 2.11 punktu, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 245,11 Eur delspinigių, paskaičiuotų pritaikius 0,05 proc. delspinigių normą, už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. (2723,76 Eur×0,0005×180 d.)

52. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (2968,87 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo ieškovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisiama 67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmetamas.

54. Valstybė šioje byloje turėjo 1,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 5 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui K. S..

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, 2723,76 Eur skolą, 245,11 Eur delspinigius, iš viso – 2968,87 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 87 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2968,87 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 67 (šešiasdešimt septynių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.