- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- ATP-433-417/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00224-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- J. K.
- Advokatai
- Viktoras Gecas
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. advokato Viktoro Geco apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo, kuria J. K. pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį paskirta 300 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
n u statė:
J. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012-06-03, apie 21 val. 27 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, prie mažamečių vaikų elgėsi įžūliai, nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo atidaryti duris, nepateikė, policijos pareigūnams paprašius, asmens dokumentų.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. advokatas Viktoras Gecas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nutarimą ir priimti naują procesinį sprendimą – J. K. administracinę bylą nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties. Nurodo, kad teismas nutarime aiškiai neišdėstė, už ką J. K. buvo nubausta. 2012-06-04 ATP protokole net nėra nurodyta, ko konkretus policijos pareigūnas iš J. K. teisėtai reikalavo arba kokį teisėtą nurodymą jai pateikė, nėra nurodyta, koks konkretus policijos pareigūnas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, kokius nurodymus ar reikalavimus jai pateikė. Pažymi, kad policijos pareigūnas J. K. tariamą pažeidimą užfiksavo įvykus 2012-06-03 21 val. 27 min., tai yra ne nakties metas, todėl akivaizdu, kad jai nepadarius jokio teisės pažeidimo, policininkui nebuvo jokio teisėto pagrindo reikalauti atidaryti buto duris, nes jokio teisės pažeidimo nebuvo, o turtinių ginčų policija nesprendžia, nes tam neturi kompetencijos.
Pasak advokato, J. K. girtumas buvo nustatytas tik 23 val. 27 min., todėl nenustačius tokios aplinkybės įvykio vietoje 21val. 27 min. nebuvo policijai pagrindo teigti, kad ji padarė pažeidimą būdama bute. Be to, be pagrindo J. K. buvo pristatyta į policijos komisariatą, nebuvo surašytas asmens sulaikymo protokolas, policija neužtikrino J. K. prižiūrimų vaikų ir jų turto saugumo, o vaikus perduoti kitiems asmenims taip pat nebuvo jokio pagrindo. Todėl J. K. atskyrimas nuo mažamečių vaikų ir jos pristatymas į policijos komisariatą buvo negrįsti ir neteisėti policijos veiksmai, nes ji nepadarė jokio pažeidimo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie kaimynų skundą policijai dėl J. K. neteisėtų veiksmų, todėl yra abejotini policijos pareigūnų tikslai ir jų veiksmų teisėtumas atvykus į įvykio vietą siekiant patekti pro užrakintas duris į buto vidų. Be to, policijos pareigūnas A. T. teisme nurodė, kad jo akivaizdoje kitas bylos liudytojas R. S. demontavo buto durų spyną, kad patektų į butą. Darytina išvada, kad policijos pareigūnas stebėjo neteisėtą R. S. veiksmą ir tam neprieštaravo, o tai, advokato nuomone, reiškia, kad policijos pareigūnas į butą pateko prievarta nesant tam jokio teisinio pagrindo ir vėliau visus kitus veiksmus taip pat vykdė be jokio teisėto pagrindo.
Teismas 2013-04-23 nutarime R. S. ir jo sutuoktinę S. S. įvardijo kaip buto savininkus, tačiau tokia teismo išvada nėra patvirtinta jokia rašytine bylos medžiaga. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti R. S. veiksmus, t. y. tuo atveju, jeigu jis J. K. dukrai S. S. subnuomojo butą, tai tokiu atveju buto nuomos laikotarpiu R. S. neturėjo teisės patekti į išnuomotą butą, kuris yra perduotas subnuomininko žiniai ir naudojimui.
J. K. asmens dokumentų nepateikimas policininkui negalėjo būti vertinamas kaip teisės pažeidimas, nes ji jokio kito teisės pažeidimo nepadarė, todėl policininko reikalavimas pateikti jos asmens dokumentus nebuvo teisėtas. Be to, byloje yra nutylima, kad J. K. buvo pristatyta į policijos komisariatą, kad buvo nustatytas jos girtumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o tokie faktai akivaizdžiai įrodo, kad ji savo asmens dokumentus pateikė, nes kitaip policininkai nebūtų nustatę jos asmens tapatybės ir nebūtų nustatę jos girtumo bei surašę ATP protokolą, kuriame yra J. K. visi asmens duomenys.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2012-06-04 ATP protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nėra įrašyta konkretaus policininko pavardė, vardas, pareigos, policininko teisėto reikalavimo ir/ar nurodymo turinys, tačiau teismas 2013-04-23 nutarime šio protokolo turinį išplėtė ir jį išdėstė pagal kitą policijos dokumentą, t. y. pagal policijos tarnybinį pranešimą ir liudytojų parodymus. Teismas, kuris plečiamai išdėstydamas įvykį, t. y. plačiau nei yra nurodyta policijos ATP protokole, tapo šališku, nes pats teismas ėmė įrodinėti J. K. kaltę, nors teismo pareiga yra tik įvertinti policijos pateiktus įrodymus ir priimti vienokio ar kitokio turinio nutarimą, kuris turi visiškai atitikti ATP protokole išdėstytas faktines įvykio aplinkybes.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK viršininkas A. Katkauskas pateiktame atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. advokato Viktoro Geco apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų J. K. kaltei, padarius jai inkriminuotą pažeidimą, pagrįsti. Ir šių motyvų apelianto skundo argumentai nepaneigia.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nors pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas tikina teismą, kad policijos pareigūnai padarė nemažai pažeidimų, kurie, anot apelianto, rodo, kad realiai J. K. nepadarė jokio pažeidimo, tačiau su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
Apygardos teismas pažymi, kad preziumuojama, jog policijos pareigūnų reikalavimai, kol nėra įrodyta kitaip, yra teisėti ir jie yra privalomi kiekvienam asmeniui, kuriam šie yra skiriami. Ir šiuo konkrečiu atveju, jei J. K. įsitikinimu, jai nebuvo privalomi policijos pareigūnų reikalavimai, nes, anot apelianto, pastaroji nesuprato, kodėl policijos pareigūnai yra atvykę, ji neturėjo teisės atsisakyti vykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų – atidaryti duris, pateikti asmens dokumentus bei paaiškinti, kodėl ji yra R. ir S. S. nuomojamame bute su trimis mažamečiais vaikais. Galiausiai J. K. turėjo visas galimybes po atliktų pareigūnų veiksmų kreiptis kad ir į šių pareigūnų vadovus, pareikšdama pretenzijas dėl, J. K. įsitikinimu, jos neteisėto sulaikymo. Tačiau, kaip matyti iš nustatytų objektyvių bylos duomenų, J. K. būtent dėl apsvaigimo nuo alkoholio pasirinko aktyvaus priešinimosi taktiką, taip priversdama pareigūnus imti specialių priemonių ir veiksmų, ir vėliau juos kaltinant neteisėtais veiksmai. Tačiau apygardos teismas tokią J. K. poziciją vertina kaip pasirinktą gynybos pozicija, suvokus, kad atsakomybės išvengti nepavyks.
Abejoti tiek policijos pareigūno A. T., tiek teisėtų buto valdytojų ir naudotojų R. ir S. S. duotų parodymų tikrumu, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų apeliacinės instancijos teismui manyti, kad J. K. policijos pareigūno bei buto nuomininkų buvo apkalbėta nepagrįstai, siekiant kažkokių savanaudiškų tikslų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje yra duomenų, kad panašaus pobūdžio pažeidimai, kai J. K. apsvaigusi nuo alkoholio daro administracinės teisės pažeidimus, nėra atsitiktiniai, pavieniai reiškiniai. Ir tai apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad alkoholio vartojimas J. K. daro itin neigiamą poveikį jos neadekvačiai reakcijai, net ir esant teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra išsamiai ir objektyviai ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios leidžia konstatuoti, kad J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., ir šių išvadų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia. Skundžiamą nutarimą naikinti administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. advokato Viktoro Geco apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. advokato Viktoro Geco apeliacinio skundo netenkinti.