Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo J. K. nubausta pagal ATPK 187 str. 2 d. 300 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2012-06-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012-06-03 21.27 val. būdama neblaivi - 1,94 promilių girtumo, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams paprašius nepateikė asmens dokumentų, elgėsi įžūliai, nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo atidaryti duris. Tokiais savo veiksmais J. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Jos asmens dokumentų nepateikimas policininkui negalėjo būti vertinamas kaip teisės pažeidimas, nes ji jokio kito teisės pažeidimo nepadarė, todėl policininko reikalavimas pateikti asmens dokumentus nebuvo teisėtas. Be to, byloje yra nutylima, kad ji buvo pristatyta į policijos komisariatą, kad buvo nustatytas jos girtumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o tokie faktai akivaizdžiai įrodo, kad ji savo asmens dokumentus pateikė, nes kitaip policininkai nebūtų nustatę jos asmens tapatybės ir nebūtų nustatę jos girtumo bei surašę ATP protokolą, kuriame yra jos visi asmens duomenys.

2012-06-04 ATP protokolo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nėra įrašyta konkretaus policininko pavardė, vardas, pareigos, policininko teisėto reikalavimo ir/ar nurodymo turinys, tačiau teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutarime šio protokolo turinį išplėtė ir jį išdėstė pagal kitą policijos dokumentą, t.y. pagal policijos tarnybinį pranešimą. Teismas, kuris plečiamai išdėstė įvykį, t.y. plačiau nei yra nurodyta policijos ATP protokole, tapo šališku, nes pats teismas ėmė įrodinėti jos kaltę, nors teismo pareiga yra tik įvertinti policijos pateiktus įrodymus ir priimti vienokio ar kitokio turinio nutarimą, kuris turi visiškai atitikti ATP protokole išdėstytas faktines įvykio aplinkybes. Policijos tarnybinis pranešimas yra vienašališkai policijos surašomas dokumentas, kuris yra surašomas paties baudėjo - policijos pareigūno, kuris siekia pažeidėjo atsakomybės, todėl policijos tarnybinis pranešimas nėra visapusiškas, objektyvus ir neginčijamas įrodymas administracinėje byloje, jeigu tokiame pranešime parašyti duomenys iš esmės skiriasi nuo ATP protokolo turinio. Pažymi, kad policininko tarnybinis parnešimas jai nebuvo pateiktas, jai taip pat nebuvo policijos pranešta, kad administracinė byla yra perduodama į teismą, todėl jai buvo suvaržytos teisės, numatytos ATPK 272 str., kadangi ji turėjo teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, gauti bylos dokumentų kopijas, turėti advokatą, tačiau tokių teisių jai taip pat neišaiškino nei policija, nei teismas.

Teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutarime nurodė, kad skiriant baudą atsižvelgė į tai, kad pažeidimas buvo padarytas jai esant neblaiviai, kad ji neturi galiojančių nuobaudų, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jai skirtina minimali bauda. Tokia teismo išvada yra niekinė, nes jos neblaivumas turėjo būti pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau teismas, priešingai, jai paskyrė minimalią baudą. Tai reiškia, kad policijai ir teismui nėra svarbu šioje byloje auklėjamasis poveikis jos atžvilgiu, tačiau yra svarbu su teismo nutarimu įteisinti neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus dėl buto durų spynos išlaužimo ir jos anūkų bei jų šeimos turto neteisėto išgabenimo. Šioje bylos dalyje teismas visiškai netinkamai taikė ATPK 31 str. ir 32 str., nes jos neblaivumo nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tokiu būdu paskyrė pernelyg švelnią nuobaudą, o tam nebuvo jokio teisinio pagrindo tuo atveju, jeigu jos tariamas administracinis pažeidimas buvo 2012-06-03 įvykdytas ir tikrai buvo tinkamai nustatytas bei įrodytas. Šioje bylos dalyje verta pastebėti, kad tariamas jos pažeidimas policijos buvo užfiksuotas 2012-06-03 21 val. 27 min., t.y. ne nakties metu, tačiau jos girtumas buvo nustatytas 2012-06-03 23 val. 27 min. 37 sek. Kyla klausimas, kokiais teisėtais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad įvykio metu 2012-06-03 21 val. 27 min. ji buvo neblaivi. Teismas nutarime net neaptarė šių policijos atliktų veiksmų neatitikimo laike, tačiau neginčytinai konstatavo, kad ji įvykio metu buvo neblaivi, bet tokia aplinkybė tik palengvino jos teisinę atsakomybę. Vadinasi, jos girtumas tariamam teisės pažeidimui jokios įtakos neturėjo, o taip pat tariamas jos asmens dokumentų nepateikimas taip pat neturėjo jokios įtakos policijos pareigūnų pareigoms atlikti, nes policininkai nežinodami jos asmenybės teisėtai išlaužė buto duris, teisėtai surašė visus teisinius dokumentus, kuriuose yra visi išsamūs jos asmens duomenys.

Teismas nekreipė jokio dėmesio, kad byloje nėra jos paaiškinimo dėl įvykio, tačiau taip pat nelaikė būtinu ją išgirsti teisme, todėl teismui nepavyko atskleisti įvykio esmės, kurios paseka buvo tik neinformatyvaus ATP protokolo surašymas ir netinkamo teismo nutarimo priėmimas. Teismo nutarime nėra visiškai nustatyta ATPK 187 str. 2 d. reglamentuoto pažeidimo sudėtis, nes teismas nenustatė konkretaus policininko vardo ir pavardės, kuris būtų tariamai pažeidėjai pateikęs konkretų teisėtą reikalavimą ir/ar nurodymą. Teismas net nesvarstė policijos pareigūno veiksmų teisėtumo, nes teismas nenustatė jokių priežasčių, kurios būtų pareiga policininkui reikalauti atidaryti buto duris ir reikalauti iš jos pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgtina į tai, kad ji nepadarė jokio kito teisės pažeidimo, todėl kokia policijos teisė reikalauti iš jos pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą?

Mano, kad policijos pareigūnai, surašydami 2012-06-04 ATP protokolą, siekia paslėpti savo kitą neteisėtą veiksmą - policijos pareigūnų įsiveržimą nakties metu į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jos, jos mažamečių anūkų ir visų jų daiktų neteisėtą iškeldinimą iš šio buto nakties metu. Jeigu tikėti policininko G. R. 2012-06-04 ATP protokolu, tai jeigu ji neatidarė buto durų, tai kokiu būdu policijos pareigūnai pateko į šį butą, kaip jie surado ją, kokiu teisiniu pagrindu jie jos ieškojo šiame bute ir kaip ATP protokole surašė jos visus asmens duomenis, jeigu patys policininkai traktuoja, kad ji atsisakė pateikti savo asmenybę patvirtinančius dokumentus bei atsisakė atidaryti buto duris. Galų gale, kaip teismas priėmė teisėtą nutarimą jos atžvilgiu, jeigu pagal policijos pareigūnų paaiškinimą ji atsisakė jiems pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tai kaip policija nustatė jos asmens tapatybę ir teismui tapo žinoma, kad ji yra ta pati pažeidėja, kuri policijai nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau 2012-06-04 ATP protokole yra nurodyti visi jos asmens tapatybę patvirtinantys duomenys ir, pažymėtina, kad jie yra teisingi, tačiau kyla pagrįstas klausimas, ar teisingi policininkai jos atžvilgiu sukūrė beprasmišką ATP bylą, ar teisingas teismas, kuris ją apkaltino administracinio teisės pažeidimo įvykdymu, nors yra akivaizdu, kad toks pažeidimas jokiomis priemonėmis nėra įrodytas ir/ar patvirtintas leistinais įrodymais, kurių vieną teismas labiausiai išaukštino ir įvertino kaip tinkamą jos kaltės įrodymą, tai yra policijos tarnybinis pranešimas. Teismas nurodė, kad jos paaiškinimai atitinka bylos rašytinės medžiagos duomenis, tačiau konkrečiai neįvardijo faktinių aplinkybių atitikimo.

Teismas nekreipė atitinkamo dėmesio į tai, kad mažamečiai vaikai 2012-06-03 neteisėtai nakties metu buvo išgabenti nežinoma kryptimi, kad ji tariamai nepateikė savo asmens dokumentų, tačiau įvykio vietoje be jos asmens dokumentų policijos pareigūnai sugebėjo nustatyti jos dukros S. S. sutuoktinio tėvus, juos surasti ir perduoti jos anūkus, kurių asmenybės turbūt irgi policininkams nebuvo žinomos, nes policininkai nežinojo ir jos asmenybės. Taip pat teismas niekaip nevertino aplinkybės, kad ji neteisėtai buvo policijos sulaikyta, pristatyta į policijos komisariatą, buvo policijos fotografuojama, kad byloje yra apstu kitų asmenų asmens duomenų, kurie neturi jokio ryšio su jos tariamai padarytu teisės pažeidimu. Kadangi ji 2012-06-03 nepadarė jokio teisės pažeidimo, todėl policijos pareigūno reikalavimas pateikti jos asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus buvo neteisėtas, o tariamas jos dokumentų nepateikimas negali būti vertinamas kaip teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymas, nes reikalauti jos asmens dokumentų nebuvo jokio pagrindo. Policijos atvykimas 2012-06-03 buvo galimai R. S., kaip policijos pažįstamo asmens, pageidavimų tenkinimo išraiška. Policininkai negali rūpintis asmenų turtiniais reikalais, jeigu nėra pažeidžiama viešoji tvarka, todėl teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimo išvada, kad policija vykdė nuosavybės teisės gynimą savininko prašymu, yra niekinė, nes tokia išvada nėra pagrįsta jokiais teisėtais policijos veiksmais ir/ar įrodymais šioje administracinėje byloje.

Teismas nelaikė būtinu apklausti byloje liudytojus, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-573-557/2012 konstatavo, jog šioje byloje yra būtina apklausti asmenis liudytojais, teismas konstatavo, kad šioje byloje kita teisėja priimdama 2012 m. birželio 14 d. nutarimą šioje byloje neapklausdama liudytojų nukrypo nuo teismų praktikos, nes nebuvo apklausti įvykį matę liudytojai. Mano, kad Palangos miesto apylinkės teismui priimant 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą buvo privaloma Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kurioje buvo konstatuoti atitinkami procesiniai teisės normų pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, anot jos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, teismas bylą išnagrinėjo neišklausęs jos paaiškinimų, nedalyvaujant jos atstovui bei neapklausęs įvykio liudytojų. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nustatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinis teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas J. K. procesines teises, o ginčijamo nutarimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Kadangi byla žodinio proceso tvarka iš naujo bus nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, bylą žodinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinės instancijos teisme netikslinga, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dėl šių aplinkybių apeliacinis teismas taip pat laiko netikslingu šiuo metu reikalauti iš Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato bei Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliantės prašomos medžiagos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.).

Apeliacinis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. K. kalta padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, todėl skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog J. K. savo kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepripažįsta. Tai skundžiamame nutarime pažymėjo ir apylinkės teismas. Teismas, pripažindamas J. K. kalta, rėmėsi policijos pareigūno A. T., kurio atžvilgiu J. K. galimai ir atliko neteisėtus veiksmus, tarnybiniu pranešimu, tačiau šio pareigūno teismo posėdyje neapklausė, laikydamas, kad tai daryti nėra tikslinga. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinis teismas sutikti negali. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog teisme taip pat nebuvo apklaustas galimą administracinį teisės pažeidimą betarpiškai stebėjęs R. S.. Iš policijos pareigūno A. T. tarnybinio pranešimo (b.l. 5) matyti, kad į įvykio vietą jis nuvyko ne vienas, tačiau teismas nesiėmė priemonių, kad pareigūnas, kuris kartu su pareigūnu A. T. vyko į įvykio vietą, būtų nustatytas ir apklaustas. Apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai galimą pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos. Tai Klaipėdos apygardos teismas jau buvo konstatavęs 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartyje (b.l. 26-29), tačiau apylinkės teismas nesiėmė priemonių šiems pažeidimams pašalinti.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta jos atstovui advokatui nedalyvaujant, nors ji teismo posėdžio metu ir prašė teismo bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi jos atstovas buvo užimtas kitoje byloje. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog J. K. sutiko, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės, jokių prašymų raštu ar žodžiu nepareiškė. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinis teismas šiuo atveju negali patikrinti, ar J. K. teismo posėdžio metu sutiko, kad jos byla būtų nagrinėjama jos atstovui nedalyvaujant, ar ji išreiškė pageidavimą, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas. Apeliacinis teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus, prašymus ir pan. Šiuo atveju teismo posėdžio protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, todėl nėra galimybės paneigti apeliantės argumentus, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu J. K. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kad teismo posėdyje galėtų dalyvauti ir jos atstovas, t.y. siekė pasinaudoti savo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisėmis bylą nagrinėjant teisme naudotis teisine advokato pagalba (ATPK 272 str. 1 d.), tačiau šios jos teisės įgyvendinimas nebuvo užtikrintas.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog „teismas nelaikė būtinu ją išgirsti teisme“. Kadangi J. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismo posėdžio metu ji prašė bylos nagrinėjimą atidėti, apeliacinis teismas laiko, jog byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama J. K. dalyvaujant (tai skundžiamame nutarime pažymėjo ir apylinkės teismas), tačiau, anot apeliantės, teismas „neišgirdo“ jos paaiškinimų. Kadangi, kaip jau aptarta, byloje nėra teismo posėdžio protokolo, apeliacinis teismas negali patikrinti, kokius paaiškinimus posėdžio metu davė apeliantė ir ar teismas visus juos tinkamai įvertino.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog negalima pripažinti, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą J. K. atžvilgiu išnagrinėjo ir byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės pažeisdamas J. K. procesines teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažįstamas neteisėtu, todėl naikinamas, o J. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi J. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jos kaltės klausimas padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsakomybę sunkinančių/lengvinančių aplinkybių nustatymo, nuobaudos individualizavimo klausimas šiuo metu nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.