Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-12-02 · Civilinė byla Nr. e2-1288-881/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
e2-1288-881/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00509-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
G. A., S. M., K. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1288-881/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00509-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių G. A. ir S. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria tenkinti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nanoprojektai“ nemokumo administratoriaus prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nanoprojektai“ ieškinį atsakovams G. A., S. M. ir K. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtino ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nanoprojektai“ ir atsakovių G. A. bei S. M. 2021 m. liepos 2 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).

Šalies argumentai

2. Ieškovės nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas 2021 m. liepos 12 d. nutarties pagrindu išduoti ieškovei vykdomuosius raštus dėl 3 000 Eur skolos bei 0,05 proc. delspinigių pagal Taikos sutarties 4 punktą išieškojimo iš atsakovių G. A. ir S. M.. Prašymuose nurodė, kad pagal Taikos sutarties 2 punktą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės solidariai privalėjo ieškovei sumokėti dalį skolos – 300 Eur, tačiau to nepadarė. Pagal Taikos sutarties 4 punktą, jeigu atsakovės laiku neįvykdo bent vienos Taikos sutarties 2 punkto sąlygos, t. y. jeigu laiku nesumoka ar sumoka tik dalį nustatytos sumos per nustatytą terminą, atsakovės įsipareigoja mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti su ieškove dieną nuo laiku nesumokėtos sumos įstatymų nustatyta tvarka, o ieškovė įgyja teisę reikalauti visos likusios mokėti skolos sumos, t. y. 3 000 Eur, apmokėjimo bei šio Taikos sutarties punkto pagrindu turi teisę gauti iš teismo vykdomąjį raštą išieškojimui per antstolį vykdyti.

3. Atsakovės prašė vykdomojo rašto neišduoti, atnaujinti procesą civilinėje byloje, kreiptis į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo. Nurodė, kad atsakovės Taikos sutarties nepasirašė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkino nemokumo administratoriaus prašymus – išdavė ieškovei vykdomuosius raštus pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-726-775/2021 patvirtintos 2021 m. liepos 2 d. taikos sutarties 4 punktą dėl 3 000 Eur skolos ir 0,05 proc. dydžio delspinigių solidaraus išieškojimo iš atsakovių G. A. ir S. M. ieškovei BUAB „Nanoprojektai“.

5. Teismas nustatė, kad iki ieškovės nemokumo administratoriaus kreipimosi į teismą su prašymais dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos, pagal Taikos sutarties 2 punktą, atsakovės ieškovei privalėjo sumokėti 300 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovių ieškovei sumokėtas 300 Eur pinigines lėšas pagal Taikos sutarties 2 punktą. Teismas nurodė, kad atsakovių prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-726-775/2021, grindžiamo galimu Taikos sutarties suklastojimu, pateikimas savaime nedaro Taikos sutarties negaliojančia ir neatleidžia atsakovių nuo pareigų pagal Taikos sutartį vykdymo. Nustatytu pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovės prievolių ieškovei pagal Taikos sutartį nevykdo, todėl ieškovei išduotinas vykdomasis raštas dėl skolos ir delspinigių išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovės G. A. ir S. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Taikos sutarties nepasirašė, apie taikos sutartį nieko nežino. S. M. yra akla, turi regėjimo negalią (visiškai nemato), todėl taikos sutarties nepasirašė, o jei ir pasirašė, tai dokumentas buvo pateiktas pasirašyti apgaulės būdu. G. A. (S. M. dukra) taikos sutarties taip pat nepasirašė ir apie bylą nieko nežino.

6.2. Galbūt su ieškovės nemokumo administratoriumi bendravo ir taikos sutartį pasirašė G. A. sutuoktinis H. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini) o po jo mirties pradėjo aiškėti aplinkybės dėl dokumentų ir parašų klastojimo. Dėl dokumento klastojimo (taikos sutarties klastojimo) atsakovės kreipėsi į policiją, prašydamos pradėti ikiteisminį tyrimą. Nemokumo administratorius Marius Kesminas su atsakovėmis nebendravo, nebuvo susitikęs, o parašai po taikos sutarties tekstu yra ne atsakovių. Po H. A. mirties rasta taikos sutartis tik patvirtina faktą, kad dokumentas suklastotas ir atsakovės apie šį dokumentą nieko nežino.

6.3. Kadangi paaiškėjo aplinkybės dėl taikos sutartyje esančių parašų klastojimo fakto, o atsakovės nežino jokių aplinkybių kaip, kodėl ir kieno buvo parengta sutartis, todėl ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą atmestinas. Atsakovės atskiru prašymu kreipsis dėl proceso atnaujinimo tuomet, kai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vykdomojo rašto išdavimas šioje stadijoje yra nepagrįstas. Tikėtina, kad bankroto administratoriui yra žinomos aplinkybės apie tai, kas pasirašė taikos sutartį, su kuo pastarasis bendravo dėl taikos sutarties sąlygų suderinimo. Priverstinis vykdymas sukeltų atsakovėms didelių nuostolių, todėl teismo nutartį būtina panaikinti.

Atsiliepimas

7. Ieškovė BUAB „Nanoprojektai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovių argumentai, jog jos kreipėsi į policiją dėl galimo dokumentų klastojimo, savaime nedaro Taikos sutarties negaliojančia ir neatleidžia atsakovių nuo pareigų pagal Taikos sutartį vykdymo. Taikos sutartis nėra panaikinta, o 2021 m. liepos 12 d. nutartis dėl jos patvirtinimo yra įsiteisėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkinti nemokumo administratoriaus prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

11. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

12. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).

13. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantės neginčija aplinkybės, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis pagal joje nustatytas sąlygas nėra vykdoma, o tvirtina, kad taikos sutarties nepasirašė, apie ją nieko nežino ir dėl dokumento (taikos sutarties) klastojimo kreipėsi į policiją, prašydamos pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl vykdomojo rašto išdavimas šioje stadijoje, anot apeliančių, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas šių apeliančių argumentų nepripažįsta teisiškai pagrįstais.

15. Pirmiausia apeliantės nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju paaiškėjo aplinkybės dėl taikos sutartyje esančių parašų klastojimo. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad taikos sutarties nepasirašė, o joje esantys apeliančių parašai yra suklastoti, apeliantės nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantės tik nurodė, kad dėl galimo dokumento klastojimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau vien tokio kreipimosi faktas, taip pat ir galimas ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nepatvirtina (nepatvirtintų) parašų klastojimo fakto.

16. Antra, kaip teisingai pažymi ieškovė, teismo nutartis, kuria patvirtinta ginčijama taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, galiojanti, nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl vien apeliančių ketinimas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nėra pagrindas, nustačius Taikos sutarties nevykdymo faktą, atsisakyti išduoti ieškovei vykdomąjį raštą. Apeliančių teiginys, kad priverstinis vykdymas sukeltų joms didelių nuostolių, nėra tinkamai motyvuotas, todėl taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

17. Atkreipiamas apeliančių dėmesys į tai, kad net ir atmetus ieškovės (jai atstovaujančio nemokumo administratoriaus) prašymą (-us) dėl vykdomojo rašto išdavimo, toks procesinis sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių Taikos sutarčiai – pastaroji vis tiek liktų galioti, turėtų res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir todėl toliau įpareigotų apeliantes pagal joje nustatytas sąlygas.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nemokumo administratoriaus prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė