- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-659-613/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- E. B., R. A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės Brigitos Tamkevičienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjų skundą, civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. B. ir R. A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, antstolė Brigita Tamkevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į antstolę Brigitą Tamkevičienę su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2017 m. liepos 12 d. patvarkymą dėl pareikštų prieštaravimų Nr. S-17010615 ir tenkinti 2017 m. liepos 10 d. skolininkų E. B. ir R. A. B. prieštaravimus dėl turto įkainojimo skiriant pakartotinę ekspertizę. Nurodė, kad antstolė netenkino pareiškėjų prieštaravimų dėl turto įkainojimo ir atsisakė skirti pakartotinę arba papildomą ekspertizę. Antstolės patvarkymas yra neteisėtas, kadangi priimtas neatsižvelgiant į prieštaravime išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjų žiniomis, nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė. Antstolė Brigita Tamkevičienė išnagrinėjo skundą ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. S-17017737 netenkino jo. Skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad pareiškėjų atstovo skundas nėra pagrįstas, kadangi skunde išdėstyti reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės ir prieštarauja vykdomojoje byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjų atstovas nenurodė nei vieno motyvo, kuris leistų suabejoti nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ parengto nekilnojamojo turto ekspertizės akto objektyvumu.Antstolė taip pat pateikė nuomonę dėl teismui pateiktų įrodymų, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Vestus Group“ turto vertinimo ataskaitos, kuria skolininkų turtas įvertintas 207 000 Eur. Antstolė mano, kad turto vertintojo UAB „Vestus Group“ turto vertinimo ataskaita parengta aplaidžiai ir atmestinai, kadangi turto vertintojo parinkti palyginamieji objektai nėra analogiški ar panašūs į vertinamą objektą. Be to, tiek vyraujančios analogiško turto pasiūlos kainos bei VĮ Registrų centro pateikiama kaina yra ženkliai mažesnė lyginant su turto vertintojo UAB „Vestus Group“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta ekspertizės objekto kaina, todėl remtis UAB „Vestus Group“ parengta 2017 m. rugpjūčio 4 d. turto vertinimo ataskaita ginčijant 2017 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. S-17-5-12252 dėl turto įkainojimo nėra tikslinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjų E. B. ir R. A. B. skundą tenkino, panaikino antstolės Brigitos Tamkevičienės 2017 m. liepos 12 d. patvarkymą dėl pareikštų prieštaravimų Nr. S-17016015 ir įpareigoti antstolę Brigitą Tamkevičienę skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę negyvenamajai patalpai – parduotuvei, kurios bendras plotas 124,58 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nekilnojamo turto nustatytos vertės skiriasi ženkliai, sprendė, kad būtų tikslinga skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti tikslią nekilnojamojo turto vertę, todėl pareiškėjų skundą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų E. B. ir R. A. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus 2017 m. liepos 31 d. skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. neįsigilino į šalių pateiktų įrodymų objektyvumą, neatsižvelgė į tai, kad panaikintas antstolės patvarkymas buvo priimtas dar iki turto vertintojo UAB „Vestus Group“ turto vertinimo ataskaitos parengimo. Antstolei priimant skundžiama teismo nutartimi panaikintą 2017 m. liepos 12 d. patvarkymą Nr. S-17016015 dėl pareikštų prieštaravimų nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti vykdymo procese nustatytos realizuotino turto kainos objektyvumu, todėl antstolė pagrįstai 2017 m. liepos 12 d. patvarkymu Nr. S-17016015 atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę.Pareiškėjų R. A. B. ir E. B. užsakymu turto vertintojo UAB „Vestus Group“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. parengta vertinimo ataskaita yra ydinga:Turto vertintojas naudodamas lyginamąjį turto vertės nustatymo metodą, turi pareigą vadovautis būtent analogiško arba panašaus turto sandoriais, o ne bet kokio turto. Palyginamasis objektas Nr. 3 nėra analogiškas ar panašus į vertinamą skolininkams priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kadangi nustatant vertinamos parduotuvės rinkos kainą apskaičiuojamas palyginamųjų objektų verčių aritmetinis vidurkis, palyginamojo objekto Nr. 3 pardavimo kaina net dvigubai didesnė nei likusių lyginamų objektų, šis objektas iškreipia turto vertės rinkos nustatymo skaičiavimus, o ši aplinkybė turto vertinimo ataskaitą daro neobjektyvia ir neteisinga.Ne tik palyginamasis objektas Nr. 3, bet ir likę palyginamieji objektai turto vertintojo UAB „Vestus Group“ parinkti netinkamai. Turto vertintojas UAB „Vestus Group“ nustatydamas parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, naudodamas lyginamąjį turto vertės nustatymo metodą, nepagrįstai rėmėsi įvykusiais sandoriais patalpų, kurios yra naujos statybos ar renovuotuose pastatuose, taip iškreipdamas realią vertinamo turto rinkos vertę.Vertinant UAB „Vestus Group“ turto vertinimo ataskaitos pagrįstumą, būtina atsižvelgti į šiuo metu vyraujančias analogiško turto pasiūlos kainas. Apžvelgus populiariausių nekilnojamojo turto skelbimų internetines svetaines (www.aruodas.lt, www.skelbiu.lt), nustatyta, kad analogiškų patalpų pasiūlos kainos svyruoja nuo 603 Eur iki 1071 Eur už 1 m².Pažymėjo, kad atlikus vidutinę rinkos vertės paiešką VĮ Registrų centro tinklalapyje, pagal parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalų numerį nustatyta, kad VĮ Registrų centras naudodamas masinio vertinimo metodą, minėtą parduotuvę vertina 138 000,00 Eur, t. y. vos 5,8 proc. daugiau nei nustatė antstolė priimdama 2017 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. S-17-5-12252 dėl turto įkainojimo. Tuo tarpu UAB „Vestus Group“ šią parduotuvę vertina net 33,3 proc. didesne suma, nei šio turto vertę nustatė VĮ Registrų centras.Mano, kad pareiškėjai, pasinaudodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta teise, gali nevaržomai pasiūlyti savo pirkėją, kuris sutiks už minėtą sutartine hipoteka apsunkintą parduotuvę mokėti didesnę piniginių lėšų sumą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas sutinka su atskiruoju skundu, prašo jį tenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundą atmesti. Taip pat prašo pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigojimą įvertinti UAB „Vestus Group“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. vertinimo ataskaitos Nr. 170804/VS1023 atitiktį Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas nutartį priėmė motyvuodamas tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. vertinimo ataskaita pagrindžia pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumą, tačiau visiškai nevertino to fakto, kad ginčijamo patvarkymo priėmimo momentu nebuvo jokio pagrindo abejoti nustatytai vertei. Taigi antstolio patvarkymo, kuris priimtas teisėtai ir pagrįstai, panaikinimas sukuria ydingą praktiką kuri sąlygoja nesąžiningą skolininkų elgesį ateityje. Negali būti patvarkymas naikinamas, kai jis priimtas teisėtai ir pagrįstai, nesant rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų prieštaravimų pagrįstumą.Teismas nutartyje įpareigojo antstolę skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau pareiškėjų neįpareigojo į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą, kas akivaizdžiai pažeidžia teisės normas reglamentuojančias pakartotinės ekspertizės skyrimo tvarką.Teismas iš esmės nesigilino į vertinimo atskaitos turinį, netyrė bylos rašytinių įrodymų išsamiai, todėl padarė nepagrįstas ir skubotas išvadas.Mano, kad naudojant lyginamąjį metodą parinkti lyginimui objektai netinkamai arba netinkamai taikyti pataisos koeficientai, kas daro vertinimo ataskaitą neatitinkančią Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus, dėl to vertinamo objekto kaina nurodoma nepagrįstai didelė bei iškreipia ginčo situaciją. Juo labiau, kad vertinant abiejų vertintojų nustatytą turto kainą pagal pajamų metodą jų skirtumas nėra toks didelis kaip lyginamuoju metodu.Nepagrįstai didelė areštuojamo turto kaina gali būti priežastimi ilgam išieškojimo procesui. Nepagrįstai didelė kaina lemia tai, kad nebus galimybės realizuoti turtą per teisės aktų nustatytus terminus, kadangi toks turtas nesudomins potencialių pirkėjų ir antstoliui teks skelbti ne vienas varžytines dėl ko didės tieks skolininko, tiek kreditoriaus nuostoliai. Taigi tokia situacija nesuderinama su vykdomojo proceso principais ir tikslais.Pažymėjo, kad pareiškėjai turi teisę patys surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už bet kokią didesnę nei antstolio nustatytą pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 704 straipsnis), tačiau nėra jokių duomenų, kad būtų nors vienas suinteresuotas asmuo pirkti turtą už kainą nurodytą pateiktoje vertinimo ataskaitoje.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjų E. B. ir R. A. atstovas advokatas Henrikas Mackevičius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjų prieštaravimai antstolei dėl netinkamos vertės nustatymo buvo nemotyvuoti ir nepagrįsti, kadangi pareiškėjai, teikdami prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, antstolei pateikė 2008 metais atliktą to paties šio turto vertinimą, kurio metu nustatyta turto vertė buvo net 1 200 000,00 Lt, kas atitinka 347 544,02 Eur. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma šio turto vidutinė rinkos vertė yra 169 944,00 Eur, o Nekilnojamojo turto registro nurodoma turto vertė, nustatyta masinio vertinimo metodu – 136 000,00 Eur, ko pakako išvadai, kad tikslinga atlikti pakartotinį turto vertinimą.Jeigu antstolės pozicija būtų pripažinta pagrįsta, skolininkai prarastų galimybę teikti realius prieštaravimus dėl turto vertės, nes tam jiems suteikiamas trumpas tik 3 darbo dienų procesinis terminas, per kurį praktiškai neįmanoma pateikti kito turto vertintojo atliktą ginčo turto vertinimo ataskaitą, ir tokiu būdu papildomai pagrįsti prieštaravimus dėl turto vertės.Pažymėjo, kad pareiškėjai, teikdami skundą dėl antstolės veiksmų, kartu pateikė vieną skundo egzempliorių Klaipėdos miesto apylinkės teismui, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmus, kol bus išnagrinėtas šis skundas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-12949-639/2017 tenkino pareiškėjų prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Į minėtą civilinę bylą būtent ir buvo pateikta UAB „Vestus Group“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. parengta turto vertinimo ataskaita, kuri buvo grąžinta 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi kaip pateikta į netinkamą bylą, teismui išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetus pareiškėjų skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad pačios antstolės „principinga“ pozicija atsisakant atlikti pakartotinį turto vertinimą vertintina kaip veikimas prieš operatyvų vykdymo procesą. Neatlikus pakartotinio turto vertinimo išliks akivaizdžios abejonės dėl turto pardavimo kainos, kas gali padaryti skolininkams didelių nuostolių, nes iš ginčo turto turi būti tenkinami išieškotojo kreditoriniai reikalavimai, kurie tikrai nebus patenkinti pardavus turtą už antstolės nustatytą vertę. Antstolės ir išieškotojo argumentai, susiję su UAB „Vestus Group“ ginčo turto vertinimo ataskaitos turiniu ir turto vertintojo kompetencija, yra nepagrįsti įstatymo leidžiamais įrodymais ir vertintini kritiškai, tik kaip suinteresuotų asmenų nuomonė. Nei antstolė, nei išieškotoja nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad jie turi specialių žinių turto vertinimo srityje, ir kad jie yra kompetentingi teikti tokio turinio pastabas bei vertinti turto vertintojų darbo rezultatus ir kompetenciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/17/00873 nustatytą, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2017 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2498 dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų E. B. ir R. A. B. išieškotojos AB SEB banko naudai. Antstolė 2017 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-17-5-10884 paskyrė negyvenamajai patalpai – parduotuvei, kurios bendras plotas 124,58 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“. 2017 m. birželio 29 d. ekspertizės aktu Nr. EKZ 2017 RVI KLAI parduotuvei, kurios bendras plotas 124,58 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė – 130 000 Eur. Antstolė 2017 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-17-5-12252, vadovaudamasi ekspertizės aktu negyvenamąją patalpą – parduotuvę, kurios bendras plotas 124,58 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), įkainojo 130 000 Eur. Pareiškėjai, nesutikdami su turto įkainojimu, pateikė prieštaravimus, nurodydami, kad turto vertė yra ženkliai didesnė. Antstolė 2017 m. liepos 12 d. patvarkymu Nr. S-17016015 netenkino prieštaravimų dėl turto įkainojimo, kaip nemotyvuotų. Pareiškėjai kreipėsi į antstolę Brigitą Tamkevičienę su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2017 m. liepos 12 d. patvarkymą dėl pareikštų prieštaravimų Nr. S-17010615 ir tenkinti 2017 m. liepos 10 d. skolininkų E. B. ir R. A. B. prieštaravimus dėl turto įkainojimo, skiriant pakartotinę ekspertizę. Antstolė Brigita Tamkevičienė išnagrinėjo skundą ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. S-17017737 netenkino jo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų, skundo netenkino. Pareiškėjai E. B. ir R. A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjų skundas buvo atmestas.Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas buvo atmestas, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi skundžiamą nutartį panaikino ir civilinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-12949-639/2017 tenkino pareiškėjų E. B. ir R. A. B. prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/00873 iki bus išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl 2017 m. liepos 12 d. patvarkymo dėl pareikštų prieštaravimų Nr. S-17010615 ir įsiteisės teismo sprendimas tuo klausimu. Pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 18 d. į civilinę bylą Nr. e2VP-12949-639/2017 pateikė prašymą prijungti papildomus dokumentus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo atsisakė priimti ir grąžino juos padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliantais, kad pateikti nauji įrodymai patvirtina, jog UAB „Vestus Group“ nustatyta turto vertė yra net 59% didesnė už nustatytą antstolės ir sprendė, jog tikėtina dėl techninės klaidos, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų E. B. ir R. A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, nedisponavo šiais aktualiais ginčui dokumentais, todėl skundžiamą nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui narinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).Taigi, antstolis vykdymo veiksmus, tarp jų ir turto įkainojimą, atlieka vadovaudamasis įstatymu (konkrečiomis teisės normomis), o teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamos apeliacinės bylos kontekste aktualus CPK 682 straipsnio normų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti aiškinimas ir taikymas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 682 straipsnio normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatyminėmis vykdomojo proceso taisyklėmis ir inter alia CPK 681 straipsniu, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Vykdymo procesas yra skirtas visų pirma patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis).Kaip jau minėta šioje nutartyje, antstolė Brigita Tamkevičienė pareiškėjų prieštaravimų ir skundo netenkino ir apeliacinį skundžia grindžia motyvuodama, jog pareiškėjai nepareiškė nei vieno motyvo, kuris leistų suabejoti nepriklausomo turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto parengto ekspertizės akto objektyvumu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis pareiškėjai grindė prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, nustatęs, jog į bylą pateikto UAB „Ober-Haus“ 2017 m. birželio 9 d. ekspertizės akte ir UAB „Vestus Group“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. turto vertinimo ataskaitoje nekilnojamojo turto nustatytos vertės skiriasi ženkliai, sprendė, kad pareiškėjai pagrindė, dėl ko turėtų būti skirta pakartotinė ekspertizė ir laikė pareiškėjų prašymą pagrįstu. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų argumentai dėl per mažos eksperto nustatytos vertės pagrįsti kito kvalifikuoto vertintojo išvada. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pareiškėjai nėra suinteresuoti operatyviu ginčo išsprendimu, nepateikė Klaipėdos apylinkės teismui, nagrinėjusiam pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų, įrodymų apie galimai kitokią hipoteka apsunkinto turto rinkos vertę, nors tokiais duomenimis disponavo, kaip nepagrįstus. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų, nustatė, jog tokie duomenys teismui buvo pateikti 2017 m. rugpjūčio 18 d., iki teismui priimant nutartį dėl antstolės veiksmų, tačiau į kitą civilinę bylą Nr. e2VP-12949-639/2017, nagrinėjamą pagal pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, antstolė, gavusi pareiškėjų prieštaravimus dėl nustatytos nekilnojamojo turto vertės, turėjo ir kitus pareiškėjų pateiktus duomenis dėl ginčo nekilnojamojo turto vertės, t. y. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2017 m. liepos 6 d. išrašą, kuriame turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo metodu, yra 169 944 Eur, VĮ Registrų centro 2017 m. liepos 6 d. išarą, kuriame nurodyta vidutinės rinkos vertė vykdant paiešką pagal unikalų numerį yra 136 000 Eur bei 2008 metais atliktą šio turto vertinimą, kuriame nustatyta turto vertė buvo 1 200 000 Lt – 347 544,02 Eur. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. liepos 4 d. Patvarkyme dėl turto įkainojimo Nr. S-17-5-12252 antstolė Brigita Tamkevičienė išaiškino vykdymo proceso šalims, jog prieštaravimai dėl išvaržomo turto įkainojimo turi būti pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų argumentais, kad per tokį trumpą laiką praktiškai neįmanoma pateikti kito turto vertintojo vertinimo ataskaitą ir tokiu būdu papildomai pagrįsti prieštaravimus dėl turto vertės. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami, paneigiant skolininko (įkeisto turto savininko) interesus. Hipotekos institutas, be aptartų principų, grindžiamas ir bendraisiais teisės principais, inter alia (be kita ko), proporcingumo ir tinkamos suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros. CK 4.1941 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra kreditoriaus pareiga išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau; kreditorius negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. Skolininko interesai priverstinio skolos išieškojimo procese užtikrinami visų pirma teisingai įkainojant įkeistą turtą ir siekiant realizuoti turtą įstatymų nustatyta tvarka už kainą, kuri maksimaliai artima komerciškai pagrįstai kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-687/2017). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pareiškėjų užsakymu turto vertintojo UAB „Vestus Group“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. parengta vertinimo ataskaita yra ydinga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nepateikti jokie įrodymai, leidžiantys abejoti pateikta turto vertintojo UAB „Vestus Group“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. parengta vertinimo ataskaita, teigti, kad vertinimo ataskaita akivaizdžiai yra netinkama, atlikta pažeidžiant teisės aktus, kelianti abejonių turto vertintojo kompetencija ir kvalifikacija. Sutiktina su pareiškėjų atstovo išsakyta pozicija, jog nei antstolė, nei išieškotoja nepateikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad jie turi specialių žinių turto vertinimo srityje ir kad jie yra kompetentingi teikti tokio turinio pastabas bei vertinti turto vertintojų darbo rezultatus ir kompetenciją. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytas specialus priežiūros subjektas, kuris nagrinėja skundus dėl turto ir verslo vertintojų veiklos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių dėl tinkamo skolininko turto įkainojimo nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Taigi, išieškotojas ar skolininkas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Apibendrinant išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prieštaravimus dėl jiems priklausančio turto vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjai pagrindė pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinumą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai prieštaravimuose dėl išvaržomo turto įkainojimo nurodė, jog įsipareigoja sumokėti pakartotinei ekspertizei atlikti reikalingą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas išieškotojo argumentas, kad teismas, nutartimi įpareigodamas antstolę skirti pakartotinę ekspertizę, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias pakartotinės ekspertizės skyrimo tvarką neįpareigojęs pareiškėjų į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą, kadangi ginčo dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo apmokėjimo nagrinėjamu atveju nėra. Be to, pažymėtina, kad CPK 682 straipsnis numato alternatyvių ekspertizės atlikimui būtinų sumų sumokėjimo sprendimo būdų, dėl kurių sprendžia antstolis.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vykdomąją bylą Nr. 0005/17/00873 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.