- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 2-630-934/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16175-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „PET recycling“
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Advokatai
- Aleksander Višnevski
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovo UAB „PET recycling“ atstovui R. B., atsakovui S. P., jo atstovui advokatui Aleksander Višnevski, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M., A. B., trečiojo asmens A. B. atstovui advokatui G. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „PET recycling“ ieškinį atsakovui S. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. M., A. B. dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „PET recycling“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 528,66 Lt skolą, 3,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 108-110). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
1) UAB „PET recycling“ direktoriumi laikotarpyje nuo 2008-04-07 iki 2010-03-22 buvo A. B., o nuo 2010-03-22 iki 2010-05-10 direktoriumi buvo išrinktas S. P. Nuo 2010-05-10 iki 2011-05-26 įmonės direktoriumi buvo išrinktas A. M. Pagal UAB „PET recycling“ balansą įmonės kasoje turėjo būti 12 528,66 Lt suma, kuri iki šiol administratoriui neperduota.
2) Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 12528,66 Lt sumos priteisimo iš A. B., tačiau teismas šioje dalyje ieškinį atmetė (civ. byla Nr. 2-1476-833/2012). Teismas konstatavo, kad „Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-03-25 perdavimo – priėmimo konstatuota, kad atsakovas A. B. perdavė, o S. P. perėmė bendrovės kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą 2013-03-25 dienai (buvo sutikrinta faktiniai duomenys su kasos knygoje užregistruotu likučiu). Teismo vertinimu, šis perdavimo priėmimo aktas yra reikšmingas rašytinis įrodymas, pagrindžiantis, kad atsakovas (A. B.), atleidžiant jį iš darbo buvo perdavęs ieškovo (UAB „PET recycling“) administracijai kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, o ieškovo (UAB „PET recycling“) sudaryta komisija pinigus priėmė“.
Žemesnės instancijos teismas
3) Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs S. P. apeliacini skundą dėl 12528,66 Lt, paliko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-09 sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad „perdavimo – priėmimo aktas yra teisės aktuose įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie reikšmingas aplinkybes, t.y. šiuo atveju yra fiksuota ką šiuo aktu perdavė iš direktoriaus pareigų atleistas A. B. naujai paskirtam įmonės direktoriui S. P. . Kaip matyti, 6 punktu yra perduoti bendrovės kasoje apskaityti grynieji pinigai pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą 2010-03-25 dienai (sutikrinama faktiniai duomenys su kasos knygoje užregistruotu likučiu). Iš šio punkto formuluotės galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog kasoje apskaityti grynieji pinigai buvo perduoti pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą, sudarytą 2010-03-25 dienai. Ši formuluotė jokiu būdu nereiškia, jog buvo susitarta, kad grynieji pinigai bus priimti vėliau nei pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą“.
4) Civilinėje byloje nereikia įrodinėti fakto, kuriuo šalis remiasi ir kuris teismo jau nustatytas anksčiau nagrinėtoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisino sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys teismo nustatytų faktų nebegali ginčyti. Šiuo atveju byloje dalyvauja tie patys asmenys, kurie dalyvavo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1476-833/2012 dėl 12 528,66 Lt sumos priteisimo iš A. B. ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nurodytoje išnagrinėtoje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad A. B., atleidžiant jį iš darbo, yra perdavęs bendrovės kasoje apskaitytus grynuosius pinigus UAB „PET recyciing“ administracijai, o UAB „PET recycling“ sudaryta komisija pinigus priėmė. Ši reikšminga teisinė aplinkybė nustatyta pagal 2010-03-25 perdavimo – priėmimo aktą, kurį pasirašė S. P. .
Žemesnės instancijos teismas
5) UAB „PET recycling“ direktoriumi nuo 2010-03-22 iki 2010-05-10 buvo išrinktas S. P. , t.y. 2010-03-25 pasirašydamas perdavimo – priėmimo aktą atsakovas žinojo ir/ar turėjo žinoti, kam atleistas iš direktoriaus pareigų A. B. perdavė įmonės kasoje apskaitytus grynuosius pinigus. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo imtis priemonių, kad A. B. perduoti kasoje apskaityti grynieji pinigai būtų išsaugoti ir galima būtų nustatyti, kuris asmuo atsakingas UAB „PET recycling“ už 12528,66 Lt sumą. Atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, sąžiningai ir protingai, ko pasėkoje UAB „PET recycling“ patyrė 12 528,66 Lt nuostolių, kurie susiję su atsakovo neveikimo rezultatu. Atsakovas yra kaltas, nes nebuvo tiek rūpestingas, atidus ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir jo neveikimas rūpestingai, atidžiai yra pakankama 12 528,66 Lt nuostolių atsiradimo priežastis. S. P., būdamas išrinktas UAB „PET recycling“ direktoriumi, privalėjo tvarkyti įmonės turtą ir dokumentus taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie UAB „PET recycling“ turtines teises į 12 528,66 Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 118-121). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais:
1) Ieškovas cituoja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis, kurios jam naudingos ir pateikia jas kaip prejudicinę reikšmę turinčius faktus, kai tuo tarpu taip nėra. S. P. nepriėmė grynųjų pinigų pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą, nes toks aktas nebuvo surašytas. Be kita ko, teismas minėtame sprendime nurodė, kad „Vienok, 2010-05-05 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktu konstatuota, kad kasoje trūksta 12 528,66 Lt <...> Teismas daro išvadą kad dėl grynųjų pinigų trūkumo kasoje galimai yra kaltas kitas asmuo, bet ne atsakovas“. Tuo tarpu ieškovės pateikta apeliacinės instancijos teismo sprendimo citata, taip pat neįrodo, kad dėl 12528,66 Lt trūkumo yra atsakingas atsakovas S. P. Ieškovo padarytos, neva prejudicinę reikšmę turinčios išvados, neturi jokio ryšio su teismų minėtais pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, nes nei vienas teismas kategoriškai nepasisakė, kad dėl 12528,66 Lt trūkumo bendrovės kasoje yra atsakingas būtent atsakovas S. P.
2) Perimant patalpas, inventorių, įrangą ir kitą turtą iš tuometinio direktoriaus A. B. procesas buvo ilgalaikis ir įtemptas. A. B. nebendradarbiavo, todėl perimti patalpas, inventorių, įrangą ir kitą turtą naujajam direktoriui buvo sudėtinga. Tai patvirtino UAB „PET recycling“ akcininkas (51 proc.) A. M., kuris tik su antstolio pagalba sugebėjo išsireikalauti finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus iš A. B. Dėl nepateiktos informacijos apie bendrovės finansinę ekonominę padėtį ir nepateiktų finansinės atskaitomybės ir kt. dokumentų A. M. kreipėsi į antstolį V. M. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo.
3) 2010-03-25 perdavimo – priėmimo aktas buvo įformintas pagal faktinę būklę. Kadangi įmonės kasoje grynųjų pinigų nebuvo, jokios grynųjų pinigų sumos į 2010-03-25 perdavimo –priėmimo aktą įrašytos nebuvo, tačiau padaryta atžyma, kad grynieji pinigai bus priimami pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą vėliau, patikrinus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus bei sutikrinus kasos likučius.
4) Atsakovui tapus vadovu, teko atstatinėti buhalterinius registrus ir tvarkyti buhalterinę apskaitą. S. P. perėmus buhalterinės apskaitos dokumentus ir kartu su buhaltere D. R. pradėjus tvarkyti buhalterinės apskaitos registrus, ūkinės operacijos buvo užregistruotos apskaitos registruose ir pagal 2010-03-25 perdavimo – priėmimo aktą realizavus nuostatą, kad grynieji pinigai perimami, pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą, atlikus grynųjų pinigų ir apskaitos dokumentų patikrinimą (inventorizaciją), 2010-05-05 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktu konstatuota, kad bendrovės kasoje trūksta 12 528,66 Lt. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad grynieji pinigai atsakovui buvo perduoti pagal atskirą pinigų priėmimo perdavimo aktą, nes joks aktas j bylą nepateiktas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 124-126). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 9 d. sprendime civilinėje ryloje Nr. 2-1476-833/2012 nustatė šias aplinkybes: „2010-03-25 perdavimo-priėmimo aktu konstatuota, kad atsakovas A. B. perdavė, o S. P. perėmė Bendrovės kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą 2010-03-25 dienai (buvo sutikrinta faktiniai duomenys su kasos knygoje užregistruotu likučiu. Teismo vertinimu, šis perdavimo-priėmimo aktas yra reikšmingas rašytinis įrodymas, pagrindžiantis, kad atsakovas, atleidžiant jį iš darbo, buvo perdavęs ieškovo administracijai kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, o ieškovo sudaryta komisija pinigus priėmė“. Minėtame sprendime teismas taip pat pažymėjo, kad „grynųjų pinigų trūkumas kasoje nustatytas praėjus daugiau kaip mėnesiui po atsakovo atleidimo, be to, jau po to, kai pats ieškovas konstatavo, kad atsakovas, išeidamas iš darbo, perdavė visus apskaitytus kasoje grynuosius pinigus“. Kadangi minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nėra pagrindo nesivadovauti šiame teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir jų iš naujo nustatinėti nereikia.
2) Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad 2010-05-05 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas buvo surašytas daugiau nei po mėnesio nuo trečiojo asmens atsistatydinimo iš pareigų, t. y. darbo sutartis su trečiuoju asmeniu buvo nutraukta 2012-03-22, o aktas surašytas 2010-05-05. Be to, šis aktas buvo surašytas trečiajam asmeniui nedalyvaujant, todėl neaišku kokie dokumentai buvo vertinami, taip pat ar visi pirminiai apskaitos dokumentai, įskaitant išlaidas pagrindžiančius dokumentus, buvo įvertinti. Trečiojo asmens manymu, grynųjų lėšų trūkumo kasoje galimai apskritai nebuvo, kadangi galėjo būti įvertinti ne visi išlaidas pagrindžiantys pirminiai apskaitos dokumentai. Todėl trečiasis asmuo negali paaiškinti kaip atsirado ieškovo nurodomas pinigų trūkumas ir ar jis yra realus.
3) Atsakovas teigia, kad trečiasis asmuo „nebendradarbiavo, todėl perimti patalpas, inventorių, įrangą ir kitą turtą naujajam direktoriui buvo sudėtinga“. Ši Atsakovo nurodyta aplinkybė yra klaidinga ir neatitinka tikrovės, kadangi, pirma, nuo 2010 m. sausio mėn. UAB „PET recycling“ faktiškai vadovavo A. M., kuris tuo metu ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas; antra, A. M. turėjo didžiosios akcininko BUAB Prekybos namai „Lina“ kontrolę, kuriam priklauso 51 proc. bendrovės akcijų, todėl faktiškai valdė UAB „PET recycling“; trečia, trečiasis asmuo buvo atšauktas iš UAB „PET recycling“ direktoriaus pareigų savo iniciatyva. Šios aplinkybės, trečio asmens įsitikinimu, pagrindžia, kad jam nebuvo jokio pagrindo vengti perduoti bendrovės turtą, kadangi jis iš direktoriaus pareigų atsistatydino savo iniciatyva.
4) Administratorius R. B. civilinėje byloje Nr. 2-1476-833/2012 pripažino, kad jis negali pateikti dokumento, pagrindžiančio UAB „PET recycling“ dokumentų perdavimą iš A. M. administratoriui R. B. , kadangi joks dokumentų perdavimo aktas nebuvo surašytas. Todėl manome, kad administratorius, nerūpestingai įvykdęs pareigą perimti dokumentus iš A. M., nepagrindę savo reikalavimų ir neįrodė, remiantis kokiais pirminiais apskaitos dokumentais jis remiasi reikšdamas šį ieškinį. Pažymėjo, jog R. B. yra seniai pažįstamas su bendrovės direktoriumi A. M. (kartu mokėsi) ir administratoriumi buvo pasiūlytas jo iniciatyva.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei jas pakartojo (b. l. 78-89, 175).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas iš esmės palaikė atsiliepimą nurodytas aplinkybes bei jas pakartojo. Papildomai atsakovas paaiškino, jog ieškovo reikalaujamos priteisti pinigų sumos iš A. B. negavo (b. l. 78-89, 175).
Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. B. ir jo atstovas palaikė atsiliepimą, atkartojo atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Trečiasis asmuo papildomai paaiškino, jog pasirašant 2010-03-25 aktą, atsakovui buvo perduota ieškovo reikalaujama suma. Pinigų likutį nustatė pagal kasos knygą. Atsakovas nei telefonu, nei el. paštu neinformavo apie kokį nors trūkumą, o tik vėliau buvo gauta pretenzija. D. R. nedalyvavo dokumentų perdavime. Paaiškino, jog kabinete dar buvo J. K. ir N. M. . A. M. nebuvo patalpose, kuriuose buvo perduodami dokumentai ir pinigai (b. l. 78-89, 146, 175).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. M. paaiškino, kad buvo įmonės pagrindinis akcininkas, turėjo 21 proc. akcijų, kitiems padalino po 24 proc. A. B. buvo paskirtas įmonės direktoriumi, prasidėjo nesutarimai, akcininkų susirinkimo sprendimu direktoriumi buvo paskirtas S. P. . Atsakovas pasirašė aktą tik dėl to, kad greičiau perduotų įmonės dokumentaciją. Dokumentų perdavimas buvo konfliktinis, jame dalyvavo, tačiau grynųjų pinigų perdavimo nematė (b. l. 67-68).
Atsakovo kviesta liudytoja J. K. parodė, kad nuo 2008 m. iki 2011 m. sausio UAB „PET recycling“, projektų vadovės pareigose. Dalyvavo 2010-03-25 priėmimo – perdavimo akto surašymo komisijoje. Tiksliai priėmimo perdavimo procedūros nepamena, nes tai buvo seniai, senasis vadovas perdavė, naujasis priėmė, abu pasirašė, buvo perduoti dokumentai, perdavimas vyko sklandžiai. Su grynaisiais pinigais UAB „PET recycling“ dirbo labai mažai, tačiau jos nuomone grynėji pinigai nebuvo perduoti, nes pinigų kasoje nebuvo. Priėmimas – perdavimas vyko įmonės buveinėje Lazdyno g. 21, patalpoje buvo 4-5 žmonės: S. P., ji, A. M. , A. B. ir A. M. Toje patalpoje nebuvo laikomi pinigai, abejoja, kad pinigai buvo laikomi seife, nes jų nuolat trūko. Ji nebuvo atsakinga už pinigus, įmonės buhalteriją, tačiau įmonės finansinę situaciją žinojo. Buhalterė A. M. perėmusi UAB „PET recycling“ dokumentus pastebėjo, kad trūksta pinigų kasoje. Atėjus naujam direktoriui nieko negirdėjo apie pinigų neperdavimą (b. l. 83-85).
Atsakovo kviesta liudytoja A. M. parodė, kad nuo 2010 m. balandžio mėn. pabaigos dirbo UAB „PET group“, UAB „PET recycling“ buhaltere. 2010-05-05 gavusi buvusios buhalterės dokumentus pastebėjo, kad kasos knygoje buvo likutis 12 500 Lt, tačiau tokių grynų pinigų nebuvo, pasakė apie tai vadovui ir surašė grynųjų pinigų aktą. Nepamena, ar vadovas norėjo šiuos pinigus išieškoti. Rašė raštus A. B. dėl kasos trūkumo. Trūkumą turėtų sumokėti A. B., o ne S. P., nes tai skola nuo kovo mėnesio, S. P. pasirašė net nesusipažinęs su dokumentais (b. l. 85-88).
Atsakovo kviesta liudytoja D. R. parodė, jog UAB „PET recycling“ dirbo buhaltere nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. pabaigos, į darbą atvykdavo tik vakarais, kadangi turėjo kitą pagrindinį darbą. Darbo vieta buvo patalpose, esančios Šiltnamių g. (Lazdynų rajone), Vilniuje. Nurodė, jog UAB „PET recycling“ grynųjų pinigų nematė, kadangi už juos buvo atsakingas įmonės direktorius. Darbo UAB „PET recycling“ laikotarpiu nebuvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas. 2010-03-25 nedalyvavo dokumentų bei pinigų perdavime, todėl nepasirašė 2010-03-25 perdavimo – priėmimo akto. Nurodė, jog 2010-03-25 pasirašius perdavimo – priėmimo aktą, turėjo būti perduota viskas, kas jame nurodyta. Nuo 2010-03-22 iki 2010-03-25 jokių operacijų nebuvo atlikta, todėl liudytojos pasirašytoje kasos knygoje nurodyta data iki 2010-03-22 (b. l. 157).
Atsakovo kviesta liudytoja N. M. parodė, jog 2010 m. kovo mėnesį dirbo UAB „PET recycling“, nežinojo kur saugomi įmonės grynieji pinigai. Parodė, jog buvo kabinete, kuomet 2010-03-25 vyko dokumentų perdavimas, tačiau nematė, jog pinigai būtų perduoti ar jie būtų skaičiuojami, kadangi šio proceso nestebėjo (b. l. 157).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ginčo esmė. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas, pasirašydamas 2010-03-25 perdavimo – priėmimo aktą, galėjo ir turėjo žinoti, apie kasoje esančius grynuosius pinigus bei imtis priemonių juos išsaugoti, tačiau šios pareigos nevykdė, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovas įrodinėja, jog pinigų negavo, o teismo sprendimais nustatytos aplinkybės, neturi prejudicinės galios nagrinėjamojoje byloje.
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės bei jų vertinimas.
Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Šių sąlygų buvo įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 12528,66 Lt žalą iš esmės įrodinėja įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis.
Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės yra suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Tam, kad teismo sprendimui būtų pripažinta prejudicinė reikšmė, turi būti konstatuotas visetas reikšmingų prielaidų: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-173/2010 ir kt.).
Byloje nustatyta, jog A. B. ir S. P. 2010-03-25 pasirašė perdavimo – priėmimo aktą, kuriame, be kita ko, numatyta, kad „<...> A. B. perdavė, o S. P. perėmė: <...> 6. Bendrovės kasoje apskaityti grynieji pinigais, pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą, 2010-03-25 dienai (sutikrinama faktiniai duomenys su kasos knygoje užregistruotu likučiu);“ (b. l. 26). Iš kasos knygos matyti, jog nuo 2010-03-01 iki 2010-03-22 užfiksuotas grynųjų pinigų likutis 12528 Lt (b. l. 25). Taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1476-833/2012 pagal UAB „PET recycling“ ieškinį atsakovui A. B. (b. l. 10-12). Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, jog peržiūrint UAB „PET recycling“ dokumentus paaiškėjo, kad A. B. neperdavė kasoje 12528,66 Lt sumos S. P., todėl atsakovas skolingas ieškovui 12528,66 Lt sumą (prijungtos civ. bylos 2-1476-833/2012 t. 1, b. l. 2-4). Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme atmetė ieškinio reikalavimą dėl 12528,66 Lt skolos priteisimo, nurodydamas, jog 2010-03-25 perdavimo – priėmimo aktas yra reikšmingas rašytinis įrodymas, pagrindžiantis, kad atsakovas (A. B.), atleidžiant jį iš darbo, buvo perdavęs ieškovo (UAB „PET recycling“) administracijai kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, o ieškovo (UAB „PET recycling“) sudaryta komisija pinigus priėmė. Todėl teismas padarė išvadą, jog dėl grynųjų pinigų trūkumo kasoje galimai kaltas kitas asmuo, bet ne atsakovas (b. l. 10-12). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs S. P. apeliacini skundą, paliko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-09 sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog 2010-03-25 „perdavimo – priėmimo aktas yra teisės aktuose įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie reikšmingas aplinkybes, t.y. šiuo atveju yra fiksuota ką šiuo aktu perdavė iš direktoriaus pareigų atleistas A. B. naujai paskirtam įmonės direktoriui S. P. Kaip matyti, 6 punktu yra perduoti bendrovės kasoje apskaityti grynieji pinigai pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą 2010-03-25 dienai (sutikrinama faktiniai duomenys su kasos knygoje užregistruotu likučiu). Iš šio punkto formuluotės galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog kasoje apskaityti grynieji pinigai buvo perduoti pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą, sudarytą 2010-03-25 dienai. Ši formuluotė jokiu būdu nereiškia, jog buvo susitarta, kad grynieji pinigai bus priimti vėliau nei pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą.“ (b. l. 13-16).
Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra nustatytas visetas reikšmingų prielaidų, tam, kad teismo sprendimuose nustatytoms aplinkybėms būtų pripažinta prejudicinė reikšmė: pirma, tiek šioje byloje, tiek ir aukščiau minėtoje byloje dalyvaujantys asmenys tie patys; antra, iš ieškinio, adresuoto Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, matyti, kad ginčo dalykas – neperduoti 12528,66 Lt grynieji pinigai; trečia, įrodinėjimo dalykas abejose bylose taip pat sutampa – tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir kitoje civilinėje byloje šalys savo reikalavimus bei atsikirtimus iš esmės grindė 2010-03-25 perdavimo – priėmimo aktu (prijungtos civ. bylos 2-1476-833/2012 t. 1, b. l. 2-4, 38, 52-55, 118-122; b. l. 108-110). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, teismo nustatyta aplinkybė, jog kasoje apskaityti grynieji pinigai buvo perduoti pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą, sudarytą 2010-03-25 dienai, turi prejudicinę reikšmę, todėl ši įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybė neįrodinėtina ir negali būti šalių ginčijama (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, jog A. B. iš užimtų UAB „PET recycling“ direktoriaus pareigų atšauktas 2010-03-22 ir paskirtas naujas įmonės vadovas S. P., kuris pradėjo eiti direktoriaus pareigas nuo 2010-03-22, o iki tol ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas (b. l. 17-18, 21). Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Todėl pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą, kadangi įstatymas būtent bendrovės vadovui numato pareigą rūpintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, buhalterinių dokumentų ir turto išsaugojimu.
Byloje nustatyta, kad tarp A. B. ir S. P. 2010-03-25 buvo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas, kuriame be kita ko, numatyta, kad „<...> A. B. perdavė, o S. P. perėmė: <...> 6. Bendrovės kasoje apskaityti grynieji pinigais, pagal atskirą grynųjų pinigų apyrašą ir aktą, 2010-03-25 dienai (sutikrinama faktiniai duomenys su kasos knygoje užregistruotu likučiu);“ (b. l. 26). Pažymėtina tai, kad tiek Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 nutartyje, teismai konstatavo, jog 2010-03-25 perdavimo – priėmimo aktas yra reikšmingas rašytinis įrodymas pagrindžiantys, kad atsakovas (A. B.), atleidžiant jį iš darbo buvo perdavęs ieškovo (UAB „PET recycling“) administracijai kasoje apskaitytus grynuosius pinigus, o ieškovo (UAB „PET recycling“) sudaryta komisija pinigus priėmė, be to, pažymėjo, jog 2010-03-25 perdavimo – priėmimo akto 6 punkto formuluotė jokiu būdu nereiškia, jog buvo susitarta, kad grynieji pinigai bus priimti vėliau nei pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas pagal atskirą grynųjų pinigų aprašą ir aktą (b. l. 10-16). Teismo vertinimu, remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog pasirašant perdavimo – priėmimo aktą įmonės administracija ar atsakovas šio akto pasirašymo dieną negavo grynųjų pinigų likučio, nurodyto kasos knygoje ar, kad jų faktiškai nebuvo įmonės kasoje (b. l. 25). Be to, 2010-03-25 perdavimo – priėmimo akto 6 punkto formuluotė, jog sutikrinami faktiniai duomenys su kasos knygoje užregistruotu likučiu, įrodo, jog atsakovui buvo žinomas ar turėjo būti žinomas grynųjų pinigų likutis, kadangi kaip jau minėta, perdavimo – priėmimo akte nedviprasmiškai nurodyta, jog jį pasirašant buvo sutikrinami faktiniai duomenys su kasos knygoje užregistruotu likučiu, kuris 2010-03-22 sudarė 12528,66 Lt (b. l. 25). Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog šalys buvo susitarusios ateityje sudaryti grynųjų pinigų apyrašą ir aktą, atsakovas nepateikė, o apsiribojo tik subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu, kuris savaime nepaneigia paties atsakovo pasirašytame perdavimo – priėmimo akte užfiksuotų aplinkybių. Pažymėtina tai, kad perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dieną atsakovas ėjo įmonės vadovo pareigas, todėl, perimdamas bendrovės turtą iš buvusio vadovo, turėjo elgtis protingai, atidžiai ir rūpestingai, to nedarydamas, prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką. Todėl iškilus ginčui ir atsakovui nepaneigus perdavimo – priėmimo akte nurodytų aplinkybių, jam tenka pareiga atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius.
Papildomai teismas pažymi, jo atsakovo nurodyta aplinkybė, jog byloje nėra atskiro grynųjų pinigų apyrašo ir akto, o tai įrodo, jog grynieji pinigai nebuvo perimti, nagrinėjamu atveju savaime neįrodo grynųjų pinigų neperdavimo ar jų nebuvo įmonės kasoje fakto, kadangi kaip jau minėta, paties atsakovo pasirašytame perdavimo – priėmimo akte nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovas priėmė bendrovės kasoje apskaitytus grynuosius pinigus 2010-03-25 dienai, o įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Atsakovo kviestų liudytojų parodymai taip pat nepaneigia paties atsakovo perdavimo – priėmimo akte užfiksuotų aplinkybių. Tiek J. K., tiek D. R., duodamos parodymus nurodė, jog už grynuosius pinigus buvo atsakingas įmonės vadovas, o ne jos. Todėl J. K. pateikta subjektyvi nuomonė, jog pinigai nebuvo perduoti, kadangi kasoje jų nebuvo, neįrodo grynųjų pinigų kasoje nebuvo fakto, kadangi kaip ji pati nurodė, liudytoja nebuvo atsakinga už grynuosius pinigus. Be to, D. R. parodė, jog jos darbo laikotarpiu (nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. pabaigos) nebuvo nustatytas grynųjų pinigų trūkumas, o A. M. nuo 2010 m. balandžio mėn. pabaigos pradėjus dirbti UAB „PET recycling“ buhaltere, pagal kasos knygą buvo nustatytas grynųjų pinigų likutis ~12 500 Lt, tačiau tokių grynų pinigų faktiškai nebuvo. N. M. parodė, jog nežinojo kur saugomi įmonės grynieji pinigai. Parodė, jog buvo kabinete, kuomet 2010-03-25 vyko dokumentų perdavimas, tačiau jo nestebėjo. Įvertinęs liudytų pateiktų parodymų visumą, teismas sprendžia, jog jų parodymai neįrodo nei grynųjų pinigų įmonės kasoje nebuvo fakto, nei grynųjų pinigų neperdavimo fakto. Liudytojai duodami parodymus iš esmės pateikė subjektyvų susidariusios situacijos vertinimą, kuris nepagrindžia atsakovo nurodytų aplinkybių.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui, pasirašius perdavimo – priėmimo aktą, patvirtinantį, jog atsakovas perėmė įmonės kasoje apskaitytus grynuosius pinigus 2010-03-25 dienai, ir nepateikus įrodymų, paneigiančių paties atsakovo perdavimo – priėmimo akte užfiksuotų aplinkybių, darytina išvada, jog atsakovas kaip įmonės vadovas nesiėmė priemonių turto išsaugojimui ir teisingo jo apskaitos vedimo, todėl pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė neprotingai, nerūpestingai ir neatidžiai, tuo atlikdamas neteisėtus veiksmus.
Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, nurodė, jog pagal kasos knygą grynųjų pinigų likutis 2010-03-22 dienai sudarė 12528,66 Lt, tačiau šios grynųjų pinigų sumos atsakovas neperdavė. Byloje nustatyta, jog grynųjų pinigų likutis 2010-03-22 dienai sudarė 12528,66 Lt (b. l. 25). Ši neperduotų grynųjų pinigų suma ir sudaro įmonei padarytos žalos dydį, todėl ji priteisinta iš atsakovo (CK 6.249 straipsnis). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšis. Atsakovui nevykdant tinkamai savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, nebuvo išsaugotas įmonės turtas, įmonei buvo padaryta žala (CK 6.247 straipsnis).
Taigi, esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, kad atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos (12528,66 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Tenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas patyrė 3,55 Lt išlaidų, susijusių su pretenzijos siuntimu (b. l. 30). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 376 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 62,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12528,66 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (12528,66 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-05-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo BUAB „PET recycling“, juridinio asmens kodas 301563588, naudai.
Priteisti valstybei iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 62,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme bei 376 Lt žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.