- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-1039-232/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29568-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Diagnostika“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Norfos mažmena“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Diagnostika“, 327-ajai Garažų statybos ir ekspoatavimo bendrijai, UAB „Diglita“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovų UAB „Diagnostika“, 327-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir UAB „Diglita“ ieškovo AB solidariai 10 136 Eur žalos atlyginimą, 6 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 228 Eur žyminio mokesčio.Nurodė, kad 2012-08-26 prie K. g., Vilnius esančio pastato degant padangoms, nuo suodžių, dūmų bei kitų nuodingų medžiagų sugadintos pastate esančios UAB „Norfos mažmena“ prekės. UAB „Norios mažmena“ prekės apdraustos AB „Lietuvos draudimas“, draudimo sutarties sudarymą patvirtina verslo draudimo liudijimas Nr. 195697329. Kompensuodama dėl prekių sugadinimo padarytą žalą AB “Lietuvos draudimas” išmokėjo UAB „Norfos mažmena“ 101 367,01 EUR dydžio draudimo išmoką. Išmokėjusi išmoką AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis CK 6.1015 str.Padangas uždegęs asmuo nenustatytas. Žalos atsiradimą ir žalos dydį sąlygojo ne tik asmens, kuris uždegė padangas, veiksmai. Žalos atsiradimui ir žalos dydžiui turėjo įtakos netinkamas padangų laikymas, padangos buvo laikomos pažeidžiant priešgaisrinės saugos teisės normų ir atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus. Netinkamai laikomos padangos kėlė padidintą pavojų. Naudotos padangos buvo laikomos prie pat K. g. pastato sienos.Už minėtų teisės aktų pažeidimus atsakingi žemės sklypo K. g. valdytojai. K. g žemės sklypo valdytojai savo neteisėtais veiksmais netiesiogiai įtakojo žalos atsiradimą ir žalos dydį. Nenustatyta, kad padangas atsakovų valdomame žemės sklype laikė tretieji asmenys.Valstybei priklausančio žemės sklypo 0,0546 ha dalis 2001-02-01 išnuomota UAB „Diagnostika“, o 0,9254 ha dalis 2000-07-19 išnuomota 327-ąjai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai. Žemės sklypo valdytojų naudojimosi ribos bendrame žemės sklype nunustatytos.UAB „Diagnostika“ 2012-09-19 raštu informavo, kad K. g., Vilnius patalpas išnuomojo. Vienas iš nuomininkų yra UAB „Diglita“, kuri K. g. vykdė padangų montavimo ir pardavimo komercinę ūkinę veiklą. 327-ąjai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovai teigė, kad sklype padangų laikymą organizavo UAB „Diglita“. Šiuo atveju sklypo dalies, kuriame buvo laikomos padangos, faktinis valdytojas būtų UAB „Diglita“. Žemės sklypą ir padangas valdžiusių asmenų atsakomybė solidari, kadangi jie bendrais veiksmais (neveikimu) sudarė sąlygas žalai atsirasti.
Atsakovas UAB „Diglita“ atsiliepime į ieškinį, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad asmenys įvykdę nusikaltimą yra nenustatyti, kai tuo tarpu gaisras įvyko dėl tyčinio padegimo. Kai žalos atsiradimo pagrindas yra nusikalstami veiksmai, draudikas, perėmęs iš draudėjo reikalavimo teises į už žalą atsakingą asmenį, turi teisę reikšti reikalavimą tik už nusikaltimo padarymą atsakingiems asmenims, kadangi būtent šiuo pagrindu kilusius nuostolius pats ir atlygino. Šioje byloje atsakovais įtraukti asmenys nėra nei vienas pripažinti padariusiais minėtą nusikaltimą, t. y padegusiais padangas, todėl ieškinys atmestinas.Ieškovas, norėdamas reikšti reikalavimus tuo pagrindu, jog pažeistos priešgaisrinės apsaugos bei atliekų tvarkymo normos, turėtų įrodyti, kad kuris nors iš atsakovų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tokių reikalavimų pažeidimą.Žemės sklypo valdytojų naudojimosi žemės sklypu ribos, kaip nurodo pats ieškovas, sklype nėra nustatytos, todėl vien tas faktas, kad nedidelė dalis sklypo buvo išnuomota ir UAB „Diagnostika“, neįrodo, jog ši įmonė ar iš šios įmonės patalpas nuomavusi UAB „Diglita“, valdė būtent tą žemės sklypo dalį, kurioje buvo minėtos padangos. Ši faktinė aplinkybė, t. y. faktinis tos žemės sklypo dalies, kurioje gulėjo padangos, valdytojas, yra itin svarbi, sprendžiant šioje byloje keliamą atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės klausimą.Ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo sudėtos ir padegtos padangos, nepriklauso atsakovui UAB „Diagnostika“. Atitinkamai ir atsakovas UAB „Diglita“ negali būti pripažintas tos sklypo dalies valdytoju, nes į žemės sklypo dalį, kuri buvo būtina atsakovo UAB „Diglita“ išsinuomotoms patalpoms naudoti pagal jų paskirtį, neįėjo sklypo dalis, esanti kitoje servitutinio kelio pusėje ir besiribojanti su atsakovo 327-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pastatu. Ieškovas pretenzijoje, rašytoje 2014-05-09 garažų bendrijai, pats pripažino tą faktą, jog faktinis sklypo, kurioje buvo padegtos padangos, valdytojas yra būtent garažų bendrija.Ieškovas neįrodė savo teiginio, jog padangų sandėliavimą gaisro vietoje organizavo ir vykdė atsakovas UAB „Diglita“. Nei iki gaisro, nei po jo tyrimo, UAB „Diglita“ nebuvo atsakingų institucijų (Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros ar kitų) pripažinta kokiu nors būdu savo veikloje pažeidusi priešgaisrinius reikalavimus ar aplinkosaugos reikalavimus nustatančius teisės aktus, ji nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tokių pažeidimų padarymą. Ieškovas reiškia reikalavimą peržengdamas subrogacijos pagrindu jam perėjusiu teisių ribas, be to, neįrodė visų būtinų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisė atsakovui UAB „Diagnostika“ 363 Eur, o atsakovui UAB „Diglita“ 650 Eur bylinėjimosi išlaidas.Teismas konstatavo, jog ieškovas nežino kas yra konkrečiai kaltas dėl žalos atlyginimo ir nukreipia išieškojimą į visus įmanomus asmenis – UAB „Diagnostika“, 327-ają garažų statybos į eksploatavimo bendriją, UAB „Diglita“, keldamas iš esmės klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo nustatyti teismo kaltus asmenis, t. y. konstatuoti, kad atsakovai yra padarę administracinius teisės pažeidimus, nes pažeidė priešgaisrinės saugos normas bei atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus.Teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo šioje civilinėje byloje nagrinėti administracinį teisės pažeidimą, nes tai yra dvi atskiros teisenos, nagrinėjamos pagal atskiras taisykles. Teismas pažymėjo, kad dar 2012 metais, po gaisro, kuomet trečiasis asmuo patyrė žalą, tiek ieškovas, tiek nukentėjęs asmuo privalėjo inicijuoti tyrimą kreipiantis į kompetentingas valstybės institucijas, kurios ištirtų, nustatytų ir skirtų baudą asmenims, pažeidusiems tiek priešgaisrinius teisės reikalavimus, tiek reikalavimus dėl netinkamų atliekų laikymo. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo tokio tyrimo neinicijavo, todėl praėjus keleriems metams po gaisro, nesant surinktos medžiagos reikšmingos bylai bei nesant kompetetingų institucijų išvados dėl galimų pažeidimų, civilinę bylą nagrinėjantis teismas negali peržengti savo kompetencijų ribos, kurias nustato Civilinio proceso kodeksas ir konstatuoti buvusį administracinį pažeidimą. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog norėdamas reikšti reikalavimus tuo pagrindu, kuriuo ieškovas reiškia šioje byloje, t. y. priešgaisrinės apsaugos reikalavimus bei atliekų tvarkymo reikalavimus nustatančių normų pažeidimo pagrindu, jis turėtų pateikti įrodymus, kad kuris nors iš atsakovų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tokių reikalavimų pažeidimą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą padarė išvadą, kad žalos atsiradimo pagrindas yra nusikalstami veiksmai – tyčinis padegimas. Teismas konstatavo, kad atsakovais nurodyti asmenys nėra pripažinti padariusiais veiką – tyčinį padegimą, todėl ieškovas neturi pagrindo jiems reikšti regresinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei vienas iš atsakovų nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn dėl priešgaisrinės saugos teisės normų ir atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta kas sukrovė padangas prie sienos, bei kas jas padegė. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo pripažinti atsakovus kaltais dėl žalos atsiradimo ir priteisti iš jų solidariai ieškovo nurodytą pinigų sumą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė ieškinį atsakovų UAB „Diagnostika“, 327-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atžvilgiu, bei priteisti iš UAB „Diagnostika“, 327-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai solidariai 10 136 Eur žalos atlyginimą, 6 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 456 Eur žyminio mokesčio. Taip pat prijungti papildomus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškinyje nurodytos aplinkybės, sudarančios ieškinio pagrindą, nebuvo pilnutinai išnagrinėtos ir dėl jų teismo sprendime nepasisakyta. Ieškovas prašė priteisti gaisro metu padarytos žalos dalį iš padangų valdytojų (asmenų, atsakingų už netinkamai laikomas padangas) tuo pagrindu, kad jie laikė padangas pažeisdami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau „PGT) ir kitų įstatymų reikalavimus, tuo keldami padidintą pavojų ir kad dėl to pastatui ir jame esančiam turtui buvo padaryta žala (tarp neteisėtos veikos ir padarytos žalos egzistuoja tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys).Ieškovas neprašė teismo ištirti, ar atsakovai yra kalti dėl administracinės teisės pažeidimo. Atsakovas UAB „Diagnostika“ klaidino teismą, kad priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo faktą galima nustatinėti tik administracinėje byloje. Tokia atsakovo nuomonė prieštarauja teismų praktikai. Šioje civilinėje byloje, pagal surinktus įrodymus turėjo būti nustatyta, ar PGT reikalavimai buvo pažeisti ar ne, ar dėl PGT ir kitų įstatymų reikalavimų pažeidimo padaryta žala, bei kas už tai atsakingas. Administracine tvarka už PGT pažeidimus gali būti baudžiamas tik fizinis asmuo, o šioje civilinėje byloje sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės klausimas. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016-01-18 raštas ir gaisro bei ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad Vilniaus PGT nesiaiškino, kam priklausė žemės sklypas, dėl to Vilniaus PGT neapklausė žemės sklypo valdytojo, kas jo sklype laikė padangas. Ieškinys negalėjo būti atmestas tuo motyvu, kad Vilniaus PGT nenustatinėjo asmens, sukrovusio ar laikiusio padangas, ši aplinkybė galėjo ir turėjo būti nustatinėjama civilinėje byloje. Ieškovas įrodinėjo, kad laikant padangas buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir kad atsakingi dėl netinkamai laikomų padangų yra valstybei priklausančio žemės sklypo nuomininkai, arba UAB „Diglita“, jei bus gauta pakankamai įrodymų, kad padangas laikė ši įmonė. Padangos buvo laikomos UAB „Diagnostika“, 327-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai išnuomotame žemės sklype. Be žemės sklypo valdytojų žinios niekas kitas neturėjo teisės naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuriame buvo laikomos padangos. Priešingai, nei įrodinėjo atsakovai, toje vietoje, kur laikomos padangos, servituto nebuvo. Servitutas yra tik asfaltuotame take (keliuke), kuriuo automobiliai ir pėstieji gali patekti prie pastatų įėjimų. Naudotos padangos buvo laikomos metaline tvora aptvertame ir rakinamame aptvare, pritvirtintame prie pastato sienos (tai patvirtina PGT pareigūno V. D. tarnybinis pranešimas, nuotraukos). Padangos buvo laikomos prie pat pastato, kuriame buvo Norfa parduotuvė, sienos, gaisro židinio vieta yra prie pastato sienos (ikiteisminio tyrimo medžiagos nuotraukoje pažymėta gaisro židinio vieta). Metalinė tvora pritvirtinta prie bendrijos valdomo pastato sienos. P. K. 206, kurio unikalus Nr. 1098-3004-6070, geodezinėje nuotraukoje nurodytas atstumas nuo pastato sienos iki žemės sklypo ribos. Gaisro vietoje atstumas nuo K. g. pastato iki K. g. sklypo ribos yra 2,29 metro, tai reiškia, kad toje vietoje, kurioje buvo laikomos padangos ir kurioje buvo draudžiama laikyti padangas, yra K. g. žemės sklypas.Bylos nagrinėjimo metu turėjo būti pilnutinai išnagrinėta ieškovo įrodinėjama aplinkybė, kad žala pastate esančiam turtui kilo ne tik dėl gaisrą sukėlusio asmens veiksmų, bet ir dėl PGT taisyklių pažeidimo. Jei padangų valdytojas būtų laikęsis PGT reikalavimų, degant padangoms žala būtų padaryta tik gamtai, bet ne pastatui. PGT taisyklės numato griežtus padangų laikymo reikalavimus, bei įstatymai numato atsakomybę ne tik padangas uždegusiam, bet ir jas netinkamai laikančiam asmeniui.Aplinkybę, kas laikė, krovė padangas atsakovų valdomame žemės sklype turėjo įrodyti šio sklypo valdytojai, nes įrodinėdami šias aplinkybes jie stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šie asmenys turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo turto dalyje tik jie gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jų dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamos, nuodugniai ir išsamiai pateikdamos visas detales, yra labiau pajėgūs atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą. UAB „Diglita“ po gaisro nenurodė, kur ji laikydavo iš klientų surinktas padangas. Nei UAB „Diglita“, nei 327-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nepateikė ieškovui atliekų apskaitos žurnalo, kuriame turi būti duomenys apie padangų ir kitų atliekų tvarkymą. Ieškovas prašė atsakovų pateikti šią informaciją prieš teismo posėdį ar teismo posėdžio metu, bei posėdžio metu atsakovams ketino užduoti klausimus apie padangų tvarkymo veiksmus (šių klausimų ieškovas negalėjo užduoti). Nenustatyta, kas po gaisro išvežė padangas. Atsakovai prieš gaisrą, po gaisro ir teismo posėdžio metu nieko nedarė, kad būtų nustatyta, kieno iniciatyva prie pastato sienos buvo kraunamos ir laikomos padangos.Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu neturėjo galimybės užduoti klausimus atsakovams - bendrijai ir UAB „Diglita“, bet tokią teisę turėjo atsakovai, kurie šią teise nepasinaudojo.Ieškovas neprašė priteisti žalos atlyginimą iš asmens, uždegusio padangas, dėl to bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama, kas ir kokiais veiksmais (tyčia ar dėl neatsargumo) uždegė padangas. Įrodinėjant šią aplinkybę būtų išeita už ieškinio reikalavimo ribų. Sprendžiant atsakovų atsakomybę ieškinyje nurodytais pagrindais, nėra svarbu, ar padangos buvo uždegtos tyčia, ar dėl neatsargumo, ar dėl žaibo.Padangų netinkamas laikymas K. g. sklype ne tik netiesiogiai įtakojo žalos atsiradimą, bet ir buvo vienintelė priežastis, dėl kurios degant padangoms buvo sugadintas pastate esantis turtas.
Atsakovas UAB „Diglita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą siekia perkelti atsakovams. Ne atsakovai, o ieškovas tiek prieš kreipdamasis į teismą, tiek ir pasirengimo stadijoje teisme turėjo pareigą ir galimybę visus reikiamus įrodymus pateikti, o jei pats kokių nors įrodymų gauti negali, pareikšti teismui atitinkamus prašymus. Klausimą dėl naujų įrodymų prijungimo pirmosios instancijos teismas jau išsprendė, atmesdamas tokį ieškovo prašymą, kaip nesavalaikį ir nepagrįstą.
Atsakovas 327-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad visos ieškinyje dėstytos aplinkybės, kurias ieškovas grindė tinkamais įrodymais, buvo nuodugniai ištirtos, bylos dalyviai dėl jų pasisakė, teismas jas vertino. nei atsakovo, nei kitų subjektų kaltės ieškovas neįrodė netinkamo padangų laikymo aspektu, neįrodė, kad atsakovas, veikdamas savarankiškai, ar su kažkokiu kitu subjektu, buvo padangų valdytoju. Taip pat neteikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad būtent atsakovas yra kažkokia apimtimi atsakingas dėl ieškovui kilusios žalos. Atsakovo nuomone, pats ieškovas netinkamai vadovavosi Draudimo įstatymo 96 str. 2d.-t.y. nesiekė ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms nustatyti, draudimo išmoką trečiajam asmeniui mokėjo negavęs visos informacijos, kuri ieškovui buvo reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio aplinkybes. Akivaizdu, kad ieškovas savo nerūpestingą ir atmestiną elgesį taikant Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalį bando pateisinti faktu, kad esą Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdyba ar ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nenustatė dėl tyčinio padegimo kalto asmens. Tačiau tokia situacija nesukuria jokio pagrindo ieškovui manyti, kad dėl ieškovui kilusios žalos turi atsakyti atsakovas.
Atsakovas UAB „Diagnostika“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, priteisti atsakovui iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme (kartu su 2015-11-30 lydraščiu teismui buvo pateikta atsakovo advokato SF Nr. 709 ir jos apmokėjimo dokumentas dėl 847 Eur; kartu su 2016-01-14 lydraščiu teismui buvo pateikta advokato SF Nr. 752 ir jos apmokėjimo dokumentas dėl 363 Eur). Jie buvo prijungti prie bylos; tik kaip rašymo apsirikimo klaidą galima vertinti faktą, kad 2016-02-05 teismo sprendime buvo pasisakyta, kad atsakovas UAB „Diagnostika“ patyrė 363 Eur išlaidas už atstovavimą byloje, kurias atlyginti privalo ieškovas). Dėl atstovavimo ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (Atsakovo advokato SF Nr. 772 ir jos apmokėjimo dokumentas dėl 181,50 Eur). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Pats ieškovas neteikė į bylą jokių įrodymų apie tai, kad būtent atsakovas ar kažkoks konkretus kitas subjektas būtų atsakingas už netinkamą padangų šalia pastato, kuriame veikė trečiasis asmuo. Akivaizdu, kad ieškovas draudimo išmoką sumokėjo trečiajam asmeniui galimai net netyręs, ar ne paties trečiojo asmens padangos ir buvo sukrautos šalia pastato, kuriame veikė trečiasis asmuo, ar be trečiojo asmens valios / sutikimo padangos buvo sukrautos šalia pastato, kuriame veikė trečiasis asmuo.Net apeliaciniame skunde ieškovas pripažįsta, kad savo pareigos pateikti į bylą jo poziciją pagrindžiančius įrodymus ieškovas nevykdė, kad ieškovas vis dar yra neapsisprendęs, kas gi yra tas subjektas, atsakingas dėl ieškovui kilusios žalos.Per visą iki šiol buvusį bylos nagrinėjimo procesą ieškovas taip ir nesuformulavo atsakovo atžvilgiu konkrečių kaltinimų / nenurodė kokiais konkrečiais veiksmais/ neveikimu atsakovas prisidėjo prie ieškovui kilusios žalos atsiradimo, nepateikė savo poziciją galinčių pagrįsti įrodymų.Ieškovo nurodyti kaip papildomai prijungtini dokumentai yra neturintys jokios įrodomosios reikšmės, jie nepatvirtina jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių, jų prijungimas būtų tik bylos „apsunkinimas“.
Trečiasis asmuo UAB „Norfos mažmena“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį tenkinti.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad draudikas reikalavimo teisę įgyvendina pagal CK 6.1015 str. numatytas taisykles – t. y. reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir atsakingo už padarytą žalą santykius. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalies nuostatos neperkelia draudikui pareigos aiškintis gaisro priežastis, nes šios aplinkybės neturi įtakos draudiminio įvykio faktui nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byloje kilęs ginčas tarp ieškovo kaip draudiko išmokėjusio trečiajam asmeniui draudimo išmoką žalai atsiradusiai dėl nenustatyto fizinio asmens tyčiniais veiksmais sukelto gaisro, valstybei priklausančiame sklype, kurį nuomos teisėmis, įvykio metu valdė atsakovai, atlyginti ir sklypo dalių valdytojų (nuomininkų ir subnuomininko) dėl dalies draudiko turėtų nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka remiantis CK 1015 nuostatomis priteisimo iš sklypo kuriame kilo gaisras valdytojų.Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad gaisro tiesiogine priežastimi buvo tyčiniai nenustatyto asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas sustabdytas veiksmai padegant padangas, sukrautas atsakovų bendrai valdomame sklype ir, kad sklypo naudojimosi tvarka tarp šių valdytojų nebuvo nustatyta ir išviešinta, nebuvo oficialiai nustatytos kiekvieno iš nuomininkų valdomų sklypo dalių ribos. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog ieškovas nežinodamas kas konkrečiai kaltas dėl žalos padarymo nukreipia išieškojimą į visus įmanomus asmenis, keldamas iš esmės klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo ir kad ieškovas prašė teismo nustatyti kaltus asmenis, konstatuoti, kad atsakovai yra padarę administracinius teisės pažeidimus, pažeisdami priešgaisrinės saugos ir atliekų tvarkymą reglamentuojančias teisės normas ir kad nėra pagrindo civilinėje byloje nagrinėti administracinį teisės pažeidimą, nes tai yra dvi atskiros teisenos, nagrinėjamos pagal atskiras taisykles, ir kad nenustačius, jog tokį administracinį teisės pažeidimą padarė atsakovai nėra pagrindo traukti jų ir civilinėn atsakomybėn. Ieškovas neprašė kaip sprendime nustatė teismas išnarinėti administracinį teisės pažeidimą ir kvalifikuoti atsakovų veiksmus kaip administracinį teisės pažeidimą. Ieškovas atsakovų civilinę atsakomybę kildina iš fakto, jog atsakovai yra sklypo, kuriame nesilaikant bendrųjų rūpestingumo, atidumo ir atsargumo bei bendrųjų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų, kurie atsakovams juridiniams asmenims turėjo būti žinomi, buvo laikomos degios medžiagos, bendrasavinkiai. Taip pat, svarbu pažymėti, kad tarp atsakovų nuomojusių arba subnuomojusių sklypo dalis nebuvo nustatyta naudojimosi sklypo dalimis tvarka arba bent jau tokia tvarka nebuvo išviešinta nekilnojamojo turto registre, kas matyti iš pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo. Todėl ieškovas negalėjo, neprivalėjo ir neturėjo galimybės nustatyti pats, kurio iš ieškovų naudojamojoje ir valdomoje sklypo dalyje buvo sukrautos padangos ir kas jas sukrovė. Todėl būtent atsakovai neišviešinę naudojimosi sklypu tvarkos neįgijo ir teises tokia tvarka gintis nuo pareikšto reikalavimo ir turi pareigą įrodinėti kieno padangos ir kurio iš atsakovų valdomoje ir naudojamoje sklypo dalyje buvo sukrautos, ir kas buvo atsakingas už jų saugų sandėliavimą. Kita vertus kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovas reikšdamas ieškinį subrogacijos tvarka savo ieškinyje turėjo išdėstyti faktines aplinkybes pagrindžiančias visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas; neteisėtus veiksmus atsakovų kaltę apibūdinančias aplinkybes (žalą, nuostolius) bei priežastinį ryšį tarp patirtų nuostolių ir ieškovų neteisėtų veiksmų (CK 6.245-249 straipsniai. Tik išdėsčius ieškinyje minėtas sąlygas pagrindžiančias aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl atsakovų civilinės atsakomybės, atlygintino žalos dydžio įvertinęs ar nėra pagrindo mažinti priteistiną žalos dydį. Todėl nustačius, jog ieškinyje tinkamai neįvardijamos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas ieškinys tikslintinas.Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pasisakęs dėl atsakovų patraukimo administracinėn atsakomybėn fakto, netyrė jokių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir dėl jų įrodomosios vertės nepasisakė, bei nepasisakė dėl gausios ieškinyje cituojamos kaip ginčui spręsti aktualios kasacinio teismo praktikos taikymo sprendžiant šalių ginčą. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl atsakovų deliktinės atsakomybės, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir atmesdamas ieškinį galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, neišspręstų ieškinio reikalavimų, yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas 329 straipsnio 1 dalies). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.