- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- A2.11.-421-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-19024-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- T. K.
- Kategorijos
- 2.12.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 187² straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-14048-957/2015 būdamas liudytojas ir būdamas pasirašytinai teismo įspėtas dėl administracinės atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, 2015-10-01 vykusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje tyčia davė melagingus parodymus, nurodydamas, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.40 val., jis vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo parduotuvės „Rimi“, esančios Vilniuje, Vydūno g. 4, iki teritorijos, esančios Vilniuje, Piliakalnio g. 19, o ne administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį patrauktas S. Č., tuo jis savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187² straipsnyje.
T. K. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis iš tikrųjų S. Č. 2015-08-28 d. apie 16:00 val. vežė automobiliu prie parduotuvės „Rimi“. S. Č. tvarkė jam automobilį lentpjūvės teritorijoje, todėl paprašytas pavežti S. iki parduotuvės neatsisakė. Pats jis vairuoti negalėjo, nes buvo neblaivus. Iš parduotuvės išėjo su baltu maišeliu. Ką ten pirko, nežiūrėjo, bet girdėjo, kad skambėjo buteliai. Po to parvežė atgal į lentpjūvę ir paliko jį prie mašinos. Pats nuėjo į savo darbo vietą, o po 10-15 minučių atvažiavo policija. Nelabai tuo metu suprato, kas vyksta, matė, kad S. Č. buvo uždėti antrankiai, tačiau su pareigūnais nebendravo. Pareigūnai turėjo S. Č. pretenzijų, kad vairavo neblaivus. Važiuojant jam su S. Č. prisimena, kad iš paskos sekė automobilis, kuris po to apsisukęs nuvažiavo ir grįžo jau su pareigūnais. Kad S. Č. tą pačią dieną pats dar kartą važiavo prie tos pačios parduotuvės, jis duodamas parodymus teisme nežinojo. Jis paliko parvežęs jį prie mašinos lentpjūvės kieme ir nuėjo. Tą jam S. Č. pasakė vėliau, jau po to, kai jam už melagingus parodymus buvo iškelta byla. Eidamas liudyti į teismą apie tos dienos įvykius, šito nežinojo. Paliudijo taip, kaip jo įsitikinimu buvo, ir kiek žinojo pats, tuo metu tikrai manydamas, kad S. Č. dėl vairavimo girtam nekaltas, nes automobilio nevairavo. Ko S. Č. į parduotuvę važiavo antrą kartą, nežino.
Liudytoju apklaustas S. Č. parodė, kad rugpjūčio pabaigoje T. K. paprašė jį pavežti iki parduotuvės „Rimi“ Pilaitėje automobiliu Audi A6, priklausančiu L. S.. Šis pavežė, tuomet paleido jį prie parduotuvės, paliko mašiną ir nuvažiavo savais reikalais su draugu, kuris atvažiavo jo pasiimti, o vėliau liudytojas su palikta mašina pats grįžo atgal į lentpjūvę. Atkreipus dėmesį, kad jo nurodomos aplinkybės neatitinka nei S. Č. parodymų jo paties byloje, nei paties T. K. šiuo metu duodamų parodymų, nurodė, kad gali būti, jog atgal vairavo taip pat T. K.. Parduotuvėje pirko maistą, alkoholio nepirko. Nešėsi pirkinius baltame maišelyje. Antrą kartą į parduotuvę vairavo jau pats. Antrą kartą pirkosi tik cigarečių.
Liudytojas V. M. parodė, kad atpažįsta automobilio vairuotoją S. Č.. Prie parduotuvės „Rimi“ pastebėjęs neblaivų vairuotoją ėmė jį sekti iš paskos. Sekdamas paskambino bendrajam pagalbos centrui, o šis sujungė su policija. Sekė vairuotoją, kol šis privažiavo prie lentpjūvės teritorijos. Nebuvo paleidęs jo iš akių. Automobilyje visą laiką buvo tik vienas žmogus. Lipdamas į automobilį prie parduotuvės jis dar apsižodžiavo su kažkokiomis moteriškėmis. Pareigūnai atvyko po kokių 5 minučių po to, kai S. Č. sustojo įvažiavęs į lentpjūvės teritoriją. Iš teritorijos daugiau automobilis neišvažiavo. V. M. užėjo su pareigūnais į teritoriją. S. Č. pasitiko juos prie vartų, paklausė kas atsitiko. Iš pradžių S. Č. neneigė, kad jis vairavo neblaivus. Po to, kol laukė kelių policijos pareigūnų, parodymus pakeitė. Aiškinantis su S. Č., matė netoliese stovintį T. K.. Šis nieko nesakė pareigūnams, kad vairavo jis.
Motyvuojamoji dalis
LR ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-01 posėdžio protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-14048-957/2015 matyti, kad T. K. buvo pasirašytinai įspėtas pagal LR ATPK 187² str. už žinomai melagingą parodymų davimą ir paaiškino, kad S. Č. 2015 m. rugpjūčio 28 d. paprašė pavežti jį iki parduotuvės, su automobiliu „Audi A6“ T. K. jį nuvežė į parduotuvę „Rimi“, esančią Vilniuje, Vydūno g. 4, t. y. pats atsisėdo į mašiną už vairo, o S. Č. atsisėdo į priekį keleivio vietoje. T. K. laukė automobilyje, nėjo į parduotuvę, o S. Č. atėjo su maišeliu, jame kažkas skambėjo, suprato, kad buteliai. S. Č. buvo išgėręs, jautė, nes buvo kvapas. Grįžo atgal į lentpjūvės teritoriją ir kažkur už 10 min. atvažiavo policija, buvo du pareigūnai, paskui atvažiavo dar pareigūnų. S. Č. tuo metu krapštėsi mašinoje, o jis nuėjo uždaryti patalpų, ir tada pamatė, kaip ateina pareigūnai į teritoriją. Pareigūnai uždėjo antrankius ir nusivedė S. Č. į mašiną. Matė liudininką V. M., jis išvažiavo, o paskui grįžo su policijos pareigūnais. Šiek tiek girdėjo, ką jie šnekėjo, klausė pareigūnai, ar vairavo, S. Č. sakė, kad nevairavo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-23 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-14048-957/2015, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas konstatavo, kad S. Č. 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.40 val., Vilniuje, Piliakalnio g. 19, būdamas anksčiau baustas administracine tvarka pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus, t.y. 2,58 promilių neblaivumo laipsnis, kai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikas pasibaigęs, tačiau neįvykdęs įstatymų numatytų papildomų reikalavimų pažymėjimui atgauti, t. y. neturėdamas teisės vairuoti ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Vertindamas liudytojo T. K. parodymus, teismas liudytojo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti atsakomybės.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. neigė kaltę, nurodydamas, kad jam duodant parodymus byloje, kurioje S. Č. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130² straipsnį, įvyko nesusipratimas, kadangi jis duodamas parodymus kalbėjo apie pirmąjį jųdviejų su S. Č. važiavimą į parduotuvę Rimi, kuomet jis tikrai vežė S. Č. į parduotuvę ir atgal į lentpjūvę automobiliu, tuo tarpu jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už antrąjį važiavimą į parduotuvę, kuomet T. K. grįžus prie savo reikalų S. Č. vėl sėdo į tą patį automobilį ir nuvažiavo jau vienas pats į tą pačią parduotuvę, pastarąjį vairavimą ir užfiksavo liudytojas V. M., teismas įvertinęs liudytojo V. M. duotus parodymus tiek S. Č. byloje, tiek šioje byloje, atsižvelgdamas į paties T. K. ir S. Č. parodymų prieštaravimus šioje byloje, bei jų duotus parodymus S. Č. byloje, kitą rašytinę bylos medžiagą, šią T. K. versiją laiko jo gynybine pozicija, neatitinkančia tikrovės.
Liudytojas V. M. nuosekliai abiejose administracinių teisės pažeidimų bylose nurodė, kad prie parduotuvės RIMI pastebėjo galimai neblaivų vairuotoją, kuris vienas sėdo į automobilį, ir vairuodamas jį važiavo, sekė jį iki lentpjūvės, detaliai atpasakojo vairuotojo veiksmus: jo trumpą konfliktą su moterimis automobilių aikštelėje, sustojimą pakeliui prie namo, po to važiavimą iki lentpjūvės, įvažiavimą į jos teritoriją, laukimą policijos, vairuotojo veiksmus lentpjūvės teritorijoje (darbą prie priekabos), policijos pareigūnų atvykimą po 5-6 minučių nuo vairuotojo sustojimo lentpjūvėje, girdėtą jo prisipažinimą atvykusiems policijos pareigūnams, kad jis vairavo automobilį ir vėlesnį paneigimą sulaukus kelių policijos ekipažo. Jis nurodė, kad yra visiškai įsitikinęs, kad S. Č. automobilyje buvo vienas, automobilio langai buvo atidaryti, salonas aiškiai matomas. Liudytojo parodymai buvo nuoseklūs ir nekito abiejų procesų metu. Jie atitiko parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kad automobilį vairavo būtent S. Č., kuris automobilyje buvo vienas. Be to liudytojas patvirtino, kad iš parduotuvės S. Č. išėjo su pirkinių maišeliu. Pats S. Č. tvirtino, kad maistą ir alkoholį jis pirko ir su maišeliu iš parduotuvės išėjo būtent pirmojo važiavimo į parduotuvę metu, jam antrino T. K. irgi pasakodamas apie S. Č. turėtą pirkinių maišelį su maistu ir alkoholiu, tuo tarpu S. Č. teigė antrą kartą į parduotuvę važiavęs tik cigarečių. V. M. nurodė, kad bendraujant S. Č. su pareigūnais vietoje jis matęs ir T. K.. Šios aplinkybės neneigė ir pats T. K., kuris nurodė, kad matęs atvykusius pareigūnus, girdėjęs jų pokalbį su S. Č., supratęs jog S. Č. reiškiamos pretenzijos dėl vairavimo išgėrus, jis net sulaikomas, jam dedami antrankiai. Tačiau T. K. nesikreipė į pareigūnus ir nenurodė jiems versijos, kad pretenzijos S. Č. reiškiamos nepagrįstai, nes automobilį vairavęs jis, o ne S. Č.. Pagal paties T. K. parodymus nei tuo metu, nei duodamas parodymus teisme, jis dar nežinojęs apie antrąjį S. Č. vairavimą, todėl būtų nesuprantamas jo nesikišimas į situaciją, kai jo akivaizdoje, T. K. manymu, nepagrįstai sulaikomas asmuo dėl vairavimo neblaiviam. Liudytojas V. M. taip pat teismui patvirtino, kad situaciją stebėjęs T. K. nieko pareigūnams nesakė apie tai, kad jis būtų vežęs iki parduotuvės S. Č.. Ši versija atsirado tik nagrinėjant S. Č. bylą teisme. Prieštaringi ir paties T. K. parodymai teismui: iš vienos pusės jis teigia, kad S. Č. byloje teismui jis nemelavęs, nes liudytojas tikriausiai matė antrąjį S. Č. nuvažiavimą prie parduotuvės, po to, kai jis nuėjo savo reikalais palikęs tiek S. Č., tiek automobilį, iš kitos pusės aiškina, jog matė, kaip jiems su S. Č. grįžtant iš parduotuvės į lentpjūvę, juos atsekė automobilis, kuris jiems įvažiavus į kiemą apsisuko ir grįžo jau su policija. Apie juos iki lentpjūvės atsekusį automobilį Škoda T. K. pasakojo ir duodamas parodymus S. Č. byloje (teismo pastaba - V. M. vairavo būtent Škoda Octavia). Tuomet jis salėje atpažino liudytoją V. M., kaip asmenį, atsekusį juos ir vėliau grįžusį su pareigūnais. Šios jo nurodomos detalės prieštarauja jo keliamai versijai, kad V. M. tikriausiai matęs tik antrąjį savarankišką S. Č. pasivažinėjimą automobiliu. V. M. nuosekliai tvirtino, kad iki lentpjūvės atsektas automobilis daugiau iš jos iki policijos atvykimo pajudėjęs nebuvo, todėl tikint T. K. versija, jis važiuodamas su S. Č. nebūtų galėjęs matyti, kaip juos atsekė automobilis, kuris vėliau grįžo su policija, nes V. M. sekė automobilį tuomet, kai jį vairavo tik T. K.. Pažymėtina, kad duodamas parodymus S. Č. byloje T. K. teigė, kad policija atvažiavo po 10 minučių, kai jie grįžo į lentpjūvę. V. M. nurodo, kad po – 5-6 minučių, kai sekamas automobilis sustojo lentpjūvėje. Tokiu būdu neįtikėtina, kad per 4-5 minučių skirtumą, S. Č. vėl būtų suvažinėjęs į parduotuvę ir atgal bei spėjęs apsipirkti parduotuvėje. Paties S. Č. parodymai apie jųdviejų neva pirmąjį važiavimą su T. K. prie parduotuvės itin nenuoseklūs ir prieštaringi. Jo paties bylos nagrinėjimo metu jis teigė, kad paprašė pavežti T. K. iki parduotuvės būdamas blaivus ir tik atvažiavus atgal į lentpjūvę išgėrė degtinės, kurios beje jam įpylė pats T. K.. Iki parduotuvės ir atgal vairavo T. K., kol jis buvo parduotuvėje, T. K. laukė jo automobilyje. Apie jokį antrą savarankišką važiavimą į parduotuvę kalbos iš viso nebuvo. Duodamas parodymus šiame procese aiškino, kad T. atvežė jį iki parduotuvės, tuomet paliko mašiną ir su privažiavusiu draugu išvažiavo savais reikalais, o jis grįžęs automobiliu pats, paskui pakeitė parodymus, tikslindamas kad T. K. grįžo, ir su juo vėl parvažiavo atgal į lentpjūvę. Tokie jo parodymai neatitinka T. K. parodymų apie jų pasivažinėjimo aplinkybes, nes T. K. nurodo prie parduotuvės laukęs jo automobilyje. Pirmojo proceso metu S. Č. aiškino, kad jį grįžus degtine pavaišino pats T. K., šio proceso metu – degtinės lentpjūvėje jam įpylė kiti asmenys. Tuo tarpu T. K. aiškino, kad jau prašydamas jį pavežti, S. Č. buvo neblaivus. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą darytina išvada, kad prie parduotuvės S. Č. važiavo tik vieną kartą, pats neblaivus vairuodamas automobilį, kas ir buvo nustatyta byloje Nr. A2.6.-14048-957/2015.
Atsižvelgdamas į T. K. ir S. Č. parodymų nepastovumą ir kaitą abiejų procesų metu, prieštaravimus vienas kito ir liudytojo V. M. parodymams, liudytojo V. M. parodymų nuoseklumą, šių parodymų patvirtinimą objektyviais bylos duomenimis – parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašu, pranešimo BPC garso įrašu, teismas konstatuoja, kad T. K. davė melagingus parodymus apie tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.40 val., vairavo automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo parduotuvės „Rimi“, esančios Vilniuje, Vydūno g. 4, iki teritorijos, esančios Vilniuje, Piliakalnio g. 19, o ne administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį patrauktas S. Č., o jo ir S. Č. šioje byloje keliama versija apie du S. Č. važiavimus į parduotuvę, neatitinka tikrovės. T. K., būdamas pasirašytinai įspėtas pagal LR ATPK 187² str., apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdžio metu davė žinomai melagingus parodymus. Jo veikimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 187² str.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. T. K. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jam skirtina bauda sankcijos ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 187² str., 224 str., 287 str., teismas,-
nutarė:
pripažintiT. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187² straipsnyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda - 350 € (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda.
Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 6400, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.