- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- 2YT-4452-527/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-0019-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., O. G., N. A., M. B., Jonavos rajono 4-asis notaro biuras, VĮ Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – R. S., O. G., N. A., M. B., Jonavos rajono 4-asis notaro biuras, VĮ Turto bankas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-01-09 teisme priimtas pareiškėjos pareiškimas (reg. Nr. CBP-178), kuriame vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 1.138 straipsniu, 5.11 straipsnio 1 d. 2 p., 5.13 straipsniu, 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi, CPK 5 straipsnio 1 dalimi, 83 straipsnio 14 punktu, 111 straipsniu, 442 straipsniu, 443 straipsniu, 444 straipsniu, 445 straipsniu ir 446 straipsniu, prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2017-10-08, savo faktiniais veiksmais, t. y. toliau faktiškai valdydamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, priėmė savo sutuoktinės (pareiškėjos mamos) M. B., mirusios 2007-04-15, palikimą: ½ žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ½ pastato - gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rajono savivaldybės teritorijoje, 1/2 pagalbinio ūkio pastato - viralinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato - malkinės, unikalus daikto nuneris (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato - tvarto, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato - pirties, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato - svirno, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato - daržinės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), bei dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rajono savivaldybės teritorijoje. Tėvai santuoką sudarė 1950-01-23), 2007-04-15 mirė sutuoktinė (pareiškėjos motina) M. B., o 2017-10-08 mirė sutuoktinis (pareiškėjos tėvas) J. B.. Nei motina, nei tėvas kaip palikėjai testamento nebuvo surašę (sudarę) ir po mirties jokia forma savosios valios išraiškos nepaliko. Pareiškėja yra bendra M. ir J. B. dukra ir palikimo, likusio po abiejų tėvų mirties, įstatyminė pirmosios eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), todėl turi teisę pagal įstatymą į palikimo paveldėjimą. Kitokia tvarka šiuo metu ji nebegali įgyvendinti savųjų interesų, t. y., kad įrodytų, jog po motinos mirties kaip įstatyminis įpėdinis palikimą paveldėjo M. B. sutuoktinis, jos tėvas J. B.. Notaras nebegali iki galo užbaigti patenkinti jos pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir duoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes kliudo tai, jog nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie toliau po sutuoktinės M. B. mirties ten pat gyvenusio sutuoktinio J. B. faktinio valdymo būdu palikimo iš sutuoktinės priėmimą. Pagal 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą ir tuo atveju, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Matomai dėl nepakankamo teisinio išprusimo garbių metų tėvas, motinai mirus, nesusivokė susidariusiose aplinkybėse, todėl savaip įsivaizdavo galvodamas, kad susiklosčiusi faktinė situacija gyvenimišku būdu jau yra savaime išsisprendusi ir kad palikimą jau yra priėmęs, kadangi paliktą turtą toliau faktiškai valdė; manė, kad papildomi formalumai kaip ir nebereikalingi ir kokiems tai dokumentams nėra jokios būtinybės. Atsiradus būtinumui notarine tvarka iki galo susitvarkyti palikimo priėmimo reikalus, prisieina ruošti tam reikalingus dokumentus. Palikimo priėmimui reikiamus duomenis betvarkant paaiškėjo, jog faktą, kad po sutuoktinės M. B. mirties sutuoktinis J. B. sutuoktinės palikimą priėmė faktinio valdymo būdu, dabar reikalinga nustatinėti teismine tvarka. Mirus tėvui J. B. 2017-10-08, Jonavos rajono 4-ajame notaro biure 2017-10-25 pareiškimo pagrindu užvesta ir pradėta paveldėjimo bylą Nr.202/2017, laikantis įstatymo nustatytų terminų palikimui priimti. Tačiau susidariusi iki galo neišspręsta situacija trukdo pareiškėjai kaip teisėtai paveldėtojai pilnai užbaigti palikimo priėmimo procedūrą. Pareiškėjos biologiniai artimieji seserys ir brolis dėl paveldimo turto pretenzijų nereiškia.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjos mama mirė po ligos gyvendama pas suinteresuotą asmenį (dukrą) N. Jonavoje. Iki ligos (insulto) mama gyveno kartu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini),.., kur liko ir jų bendras nekilnojamasis turtas – namas su statiniais, kuris buvo pirktas 1966 m. iš fizinio asmens, tačiau kurio nuosavybės dokumentai 2011-06-15 seniūno pažymėjimo pagrindu buvo sutvarkyti tik po mamos mirties tėvo J. B. vardu. Po mamos mirties tėvas liko gyventi jų nuosavybės teise priklausomame sodyboje, liko naudotis namuose likusiais visais buities daiktais.
Suinteresuoti asmenys pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos pareiškimą.
Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys R. S., O. G., N. A. ir M. B. patvirtino pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, kad po mamos mirties likusiu visu jos turtu rūpinosi ir naudojosi likęs jų namuose gyventi tėvukas. Mamai esant gyvai namo ir žemės nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti, vaikai padėjo tėvui sutvarkyti turto dokumentus, o kadangi jis liko gyventi šioje sodyboje, dėl to ir visas turtas buvo registruotas tėvo vardu. Seniūno rašte buvo akcentuota, jog J. B. nuosavybės teise buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą 1966 m., šis raštas buvo išsiųstas į Registrų centrą, dėl ko nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išraše ir atsispindi nuosavybės įregistravimo pagrindas 2011-06-15 apylinkės (seniūnijos)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010). Pagal LAT praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 straipsnio 1 dalyje.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos tėvai J. B. ir M. G. (B) susituokė 1951-01-23 (b. l. 7), santuokoje jiems gimė 5 vaikai (suinteresuoti asmenys): (duomenys neskelbtini), – J. B. (dabar K) (pareiškėja) (b. l. 5-6), (duomenys neskelbtini), – M. B., (duomenys neskelbtini), – O. B. (dabar G), (duomenys neskelbtini), – R. B. (dabar S) ir (duomenys neskelbtini), – N. B. (dabar A) (b. l. 11). Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, jog jų tėvai M. B. ir J. B. nuo 1966 m. iš fizinio asmens įgijo nekilnojamąjį turtą – 1936 m. statybos gyvenamąjį namą su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), – kuris tik dėl sutuoktiniams žinomų aplinkybių liko neįregistruotas jų vardu ir tik po M. B., mirusios 2007-04-15 (b. l. 8), mirties 2011-06-15 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. GP-51 (b. l. 14-16) pagrindu J. B. vardu buvo įregistruotas visas pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini),, adresu (duomenys neskelbtini), rajono savivaldybės teritorijoje, pastatas - viralinė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini),, pastatas - malkinė, unikalus daikto nuneris (duomenys neskelbtini),, pastatas - tvartas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini),, pastatas - pirtis, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini),, bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rajono savivaldybės teritorijoje. Kaip matyti iš 2017-12-14 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pastatas - svirnas, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatas - daržinė, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini),, pradėti statyti 1990 metais ir pabaigti 2006 metais, 2006-08-03 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu nuo 2006-08-07 nuosavybės teise yra įregistruoti J. B. vardu. 2017-10-08 mirė J. B.. 2017-10-25 Jonavos r. 4-ojo notaro biuro liudijime nurodyta, jog po J. B. mirties Jonavos r. 4-ajame notaro biure yra pradėta paveldėjimo byla Nr. 202/2017, kurioje palikimą priėmė mirusiojo vaikai - pareiškėja J. K. bei suinteresuoti asmenys R. S., O. G., N. A. ir M. B. (b. l. 11).
Jonavos r. 4-ojo notaro biuro liudijime nurodyta, jog notaro biure nėra gauta pareiškimų apie priėmimą palikimo, likusį po M. B. mirties (b. l. 10). Byloje nėra ginčo dėl to, jog po savo sutuoktinės mirties J. B. vienintelis iš šeimos narių ir toliau liko gyventi šiame gyvenamajame name, naudojosi visais tame name ir priklausiniuose likusiais baldais ir buities daiktais bei pastatu - svirnu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatu - daržine, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini),, kurie buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Kadangi likęs bendras sutuoktinių nekilnojamasis turtas, registruotas J. B. vardu, ir kitas kilnojamasis turtas, likęs adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos su M. B. metu, laikytina, jog M. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 1/2 šio turto dalis, kurią po jos mirties pagal įstatymą galėjo paveldėti ir pareiškėja bei suinteresuoti asmenys, kaip jos pirmos eilės įpėdiniai, ir jos sutuoktinis J. B.., tačiau kaip palikimą faktiniu valdymu priėmė vien tik sutuoktinis.
Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas J. B. iš karto po savo sutuoktinės mirties, t. y. nepraleisdamas CK įtvirtinto 3 mėnesių termino palikimui priimti, sutuoktinės palikimą priėmė faktiškai pradėdamas (toliau nenutrūkstamai tęsdamas) jai priklausiusią turto dalį (nekilnojamąjį turtą, buities daiktus) valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tvarkėsi kitus likusius nesutvarkytus dokumentus t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškė savo valią įgyti mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą, o kiti palikėjos įpėdiniai (sūnus ir dukros) tam neprieštaravo, kitu būdu palikimo nepriėmė.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LAT 2009-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).
CPK 446 straipsnis nustato, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjų gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimas paduodamas atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Kadangi nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini),, todėl šis pareiškimas nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, t. y. pagal palikimo turto buvimo vietą.
Teismo nuomone, šios bylos įrodymų visuma, taip pat tai, jog suinteresuoti asmenys neginčijo pareiškime nurodytų aplinkybių, duoda pagrindą išvadai, jog pareiškėjų tėvas po sutuoktinės mirties, nepraleisdamas CK įtvirtinto 3 mėnesių termino palikimui priimti, faktiniu valdymu priėmė sutuoktinės palikimą, aktyviais veiksmais faktiškai jį valdęs, prižiūrėjęs ir juo rūpinęsis kaip savo turtu.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų civilinėje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2007-04-15, mirties atsiradusį jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.