- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-2-856/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01021-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Tikra Teisėja, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pažeidėjas
- G. A.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, sekretoriaujant Aušrai Arlauskaitei,
institucijos, surašiusios protokolą, Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A. 2014 m. rugpjūčio 21 d., 11 val., (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairuodamas sunkvežimį Mercedes Benz Actros 2541, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai yra saugu, bei nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, turto saugumui, atsitrenkė į elektros stulpą, taip jį apgadindamas. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas elektros stulpas. Tokiu būdu G. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
Taip pat Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK VPS Patrulių būrio patrulis 2014 m. rugpjūčio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, jog G. A. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, taip pažeisdamas KET reikalavimus bei padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu G. A. savo kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, išgirdo kažkokį krebždėjimą, sustojo, išlipo iš automobilio. Mano, jog prie to stulpo nebuvo net prisilietęs, jis jau buvo pakrypęs, bet to ir neneigia, tačiau ant stulpo bei automobilio jokių šviežių įbrėžimų žymių nebuvo, pagalvojo, kad kibirkščiavo stulpo laidai ar girgždėjo automobilis, nes buvo pilnai pakrautas. Į minėtą aikštelę važiavo pasižiūrėti automobilio. Jo automobilis, kaip minėjo, buvo pilnai pakrautas, jo svoris buvo virš 20 tonų, tai jei jis būtų į tą stulpą atsitrenkęs, stulpas būtų nulenktas į kitą pusę, pagal automobilio judėjimo atbuline eiga kryptį. Automobilio gale yra liftas, kuris jau anksčiau buvo apibraižytas, naujų įbrėžimų nepastebėjo. Išlipus iš automobilio elektros laidai nekibirkščiavo. Aikštelėje užtruko apie 20 minučių, apžiūrinėjo automobilius, per tą laiką niekas prie jo nebuvo priėjęs. Jeigu ir padarė pažeidimą, tai dėl to labai gailisi. Tikslo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nes automobilis yra draustas, visi dokumentai buvo tvarkingi.
Liudytojas O. D. parodė, kad yra AB Lesto darbuotojas, gavo pranešimą iš dispečerio apie numuštą stulpo atramą. Tai įvyko pernai, tiksliau datos negali nurodyti, nuvykus į vietą, esančią Š. kaime, pamatė, kad buvo atsitrenkta į elektros stulpą, buvo pažeista stulpo atrama, laidai nukritę ant stulpo viršaus, sudegę visi trys saugikliai, pranešė apie situaciją dispečeriui, kuris liepė laukti policijos pareigūnų. Kas pranešė apie gedimą nežino, tik atsimena, kad gavo pranešimą, jog žmonėms dingo elektra. Elektra pagal gedimo pobūdį turėjo dingti iš karto. Tą pačią dieną ryte, maždaug už 100 metrų, šalino kitą gedimą, tas stulpas buvo tvarkingas. Smūgis į atramą turėjo būti stiprus, tačiau jeigu į jį atsitrenkė krovininis automobilis, tai vairuotojas galėjo nieko ir nepajusti. Abu gedimai tą dieną Š. kaime buvo atskiri ir tarpusavyje nesusiję. Stulpo atrama buvo pažeista maždaug vieno metro aukštyje. Pakeitus saugiklius daugiau į tą vietą iškvietimų nebuvo, saugikliai gavo trumpą jungimą dėl laidų susilietimo.
Liudytojas L. K. parodė, kad yra AB Lesto darbuotojas, gavo iš dispečerio pranešimą, kad Š. kaime nėra elektros. Gedimo šalinti vyko kartu su O. D.. Tą dieną jau buvo antras iškvietimas į Š. kaimą. Nuvykę į vietą pamatė, kad buvo pastumta atrama ir kybojo elektros laidai, kurie buvo numušti nuo izoliatoriaus, nes pajudinus atramą laidai susilietė ir įvyko trumpas jungimas. Pirmas iškvietimas tą dieną buvo gautas apie 9 val. ryte, pastotėje buvo sudegę saugikliai, antrą kartą vyko tą pačią dieną, valandos tiksliai nepasakys, bet mano, kad tai galėjo būti apie 15 val. Aiškiai matėsi, kad buvo kliudytas stulpas, matėsi įbrėžimo žymė. Kliudžius atramą įvyko gedimas. Pirmas gedimas nebuvo susijęs su antru. Pamena, kad laukė, kol atvyko policijos pareigūnai. Susilietus laidams sudega saugikliai, dingsta elektros energija, tokiu atveju yra pranešama policijai.
Liudytojas I. Š. parodė, kad apie įvykį žino, nes tuo metu dirbo UAB „T.“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Matė, kad sunkvežimis važiavo atbuline eiga. Vairuotojas gal nematė, bet jis nesmarkiai atsitrenkė į stulpą, pavažiavo šiek tiek į priekį, vėl važiavo atbuline eiga, ir vėl atsitrenkė. Kiek pamena, tas stulpas jau iš ankščiau buvo pasviręs, tik po atsitrenkimo palinko į tą pačią pusę dar didesniu kampu. Kai vairuotojas atsitrenkė į stulpą, sukibirkščiavo laidai, bet jokio didelio garso nebuvo. Automobilio numerio nepamena, tik pamena, kad ant jo buvo užrašas „S. v.“. Jų įmonėje elektros energijos tiekimas nebuvo nutrūkęs. Žino, kad elektra dingo pas kaimyną. Vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo stulpą. Mano, kad vairuotojas pats suprato, kas įvyko, nes šiek tiek keikėsi. Automobilio markės neįsidėmėjo. Taip pat nurodė, jog nemano, kad vairuotojas norėjo pabėgti iš eismo įvykio vietos, nes po to buvo atėjęs į įmonės aikštelę, apžiūrinėjo automobilius. Kaimynas regis po kokių 20 minučių buvo atėjęs į aikštelę, skundėsi, jog pas jį dingo elektra, tas vairuotojas dar nebuvo išvažiavęs, tačiau jis šio pokalbio negirdėjo. Jokio pokalbio su vairuotoju apie elektros dingimą nebuvo, jis pats vairuotojui dėl dingusios elektros nieko nesakė. Tuo keliu važinėja labai daug krovininių automobilių.
Liudytojas E. B. parodė, kad dirba AB Lesto dispečeriu. Gauna pranešimus iš centrinio pulto V., registruoja gedimus, išsiunčia brigadas. Apie gedimus Š. kaime pamena, 2014-08-21 tame kaime buvo gedimas ryte, o apie 14 val. gavo antrą pranešimą apie gedimą. Tokiu atveju į vietą siunčia brigadą gedimui nustatyti. Tiek ryte, tiek dienos metu buvo pranešimai apie elektros įtampos dingimą. Dėl antro gedimo buvo pranešta policijai. Šalinti šio gedimo vyko O. D. ir L. K.. Ką jam pranešė brigada, tą jis pranešė ir policijai. Ryte šalintas gedimas nebuvo susijęs su antru, tik tiek, kad gedimai įvyko tame pačiame kaime. Kada buvo gautas pranešimas tiksliai pasakyti negali, bet po 14 val., mano, kad dokumentuose klaidingai užfiksuotas laikas.
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje G. A. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo yra įrodyta: 1) liudytojo O. D. parodymais, kuris nurodė, jog yra AB Lesto darbuotojas ir, gavęs iš dispečerio pranešimą apie numuštą stulpo atramą ir dingusią elektrą Š. kaime, vyko šalinti gedimo, o atvykęs į įvykio vietą pamatė, jog buvo atsitrenkta į stulpą, ko pasekoje nukrito elektros tiekimo laidai ir sudegė trys saugikliai, be to, tos pačios dienos ryte jau buvo dėl kito elektros tiekimo gedimo Š. kaime ir matė, jog tas stulpas buvo tvarkingas; 2) liudytojo L. K. parodymais, kuris analogiškai kaip ir liudytojas O. D. nurodė, jog yra AB Lesto darbuotojas ir, gavęs iš dispečerio pranešimą apie numuštą stulpo atramą ir dingusią elektrą Š. kaime, dieną, maždaug apie 15 val., vyko kartu su O. D. šalinti gedimo, o nuvykę rado užkliudytą stulpo atramą ir nutrūkusius elektros tiekimo laidus, kurie buvo numušti nuo izoliatoriaus; 3) liudytojo E. B. parodymais, kuris nurodė, kad dirba AB Lesto dispečeriu ir, 2014-08-21, apie 14 val., gavęs pranešimą apie elektros tiekimo gedimą Š. kaime, išsiuntė O. D. ir L. K. šalinti gedimo, o vėliau išsiuntė pranešimą policijai apie numuštą stulpo atramą; 4) liudytojo I. Š. parodymais, kuris matė, kad G. A. vairuojamas sunkvežimis važiavo atbuline eiga ir vairuotojas nesmarkiai atsitrenkė į stulpą, po to pavažiavo šiek tiek į priekį, vėl važiavo atbuline eiga, ir vėl atsitrenkė, o vairuotojui atsitrenkus į stulpą, tik sukibirkščiavo laidai, bet jokio didelio garso negirdėjo; 5) administracinio teisės pažeidimo byloje esančiu Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog 2014-08-21 dieną, apie 14 val. 14 min., buvo gautas pranešimas, jog Š. kaime, K. gatvėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas elektros stulpas, matėsi, jog į jį atsitrenkta, jis pasviręs, nutraukti elektros laidai (b.l. 3); 6) fotonuotraukomis bei transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurių matyti apgadinimų mastas (b.l. 11-15, 19); 7) iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. A. parodymais, kuris pripažino, jog važiuodamas atbuline eiga išgirdo kažkokį krebžtelėjimą ar girgždėjimą, tačiau tiksliai nesuprato, kad atsitrenkė, nes sunkvežimis buvo pilnai pakrautas ir tuo momentu pagalvojo, jog dėl to galėjo girgždėti automobilis, buvo išlipęs iš automobilio apsižiūrėti, ar kur nors neatsitrenkė, tačiau nei ant stulpo, nei ant automobilio šviežių apgadinimų nepastebėjo. Taigi, dėl paminėto teismas konstatuoja, jog yra surinkta pakankamai duomenų, iš kurių darytina išvada, kad G. A. 2014 m. rugpjūčio 21 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairuodamas sunkvežimį Mercedes Benz Actros 2541, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai yra saugu, bei nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, turto saugumui, atsitrenkė į elektros stulpą, taip jį apgadindamas, ir tokiais savo veiksmais pažeidė ATPK 127 str. 2 d.
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d.
Vadovaudamasis ATPK 257 str., teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Tokiu būdu šios minėtos kodekso nuostatos įpareigoja nustatyti ne tik administracinio teisės pažeidimo faktą, bet ir išsiaiškinti, ar yra šio pažeidimo sudėtis.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taigi, G. A. veiksmai – nepranešęs policijos pareigūnams pasišalino iš eismo įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau tam, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d., pažeidėjas turi veikti tiesiogine tyčia, todėl baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, jog jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą – pasišalinti iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai, o šiuo atveju, tokių duomenų byloje nėra. Visų pirma, G. A., atsitrenkęs į stulpą, išlipo iš krovininio automobilio, jį ir stulpą apžiūrėjo, tačiau pats nesupratęs, kas įvyko, nuėjo į toje pačioje aikštelėje esančią įmonę „T.“ apžiūrėti ten buvusių parduodamų automobilių, juos apžiūrinėjo apie 20 minučių, kalbėjosi su žmonėmis, ką patvirtina liudytojo I. Š. parodymai teismo posėdžio metu bei atliekant tyrimą. G. A. neskubėjo kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu likti nepastebėtu. Antra, kaip nurodė liudytojas I. Š. teismo posėdžio metu, G. A., būdamas aikštelėje ir apžiūrinėdamas automobilius, negirdėjo liudytojo ir kaimyno, pas kurį buvo dingusi elektra, pokalbio, o pats liudytojas I. Š., sužinojęs iš kaimyno, kad pas jį dingo elektra, G. A. apie elektros dingimą nieko nesakė, kas iš dalies patvirtina G. A. parodymus, jog jis nesuprato, kad atsitrenkė į stulpą, ko pasekoje nutrūko elektros tiekimo laidai, perdegė saugikliai ir dingo elektra. Trečia, automobilis buvo draustas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo blaivus, todėl G. A. pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti galimų pinigine prasme pasekmių ar specialiosios teisės tam tikram terminui atėmimo, nebuvo jokios būtinybės.
Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, jog G. A. vairavo krovininę transporto priemonę Mercedes-Benz Actros 2541, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurios gabaritų nežymaus smūgio galėjo ir nepajusti, ką nurodė ir liudytojas O. D., teismas daro išvadą, jog išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos G. A. nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir taip sąžiningai klydo. Taigi, nagrinėjamu atveju G. A. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. G. A. atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).
Dėl nuobaudos paskyrimo
Kaip minėta, ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas G. A. nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies (KET) teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Taigi, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, visas nurodytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, G. A. skirtina bauda, artima straipsnio sankcijoje už ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą nustatytam baudos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 280-284 str., 286-288 str., teismas
nutaria:
G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jam 40 EUR (keturiasdešimt eurų 00 ct) dydžio baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. A. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB bankas „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 6030, sąskaitos Nr. LT 247300010112394300) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo gavimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo skundo atmetimo dienos.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.