Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-28 · Byla Nr. ATP-578-116/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
ATP-578-116/2014
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-01021-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Administracinė byla Nr. ATP-578-116/2014Teisminio proceso Nr. 4-35-3-01021-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.; 45.4.4.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, kuriuo G. A. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 100 Lt (vieno šimto litų) bauda, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, G. A. paskirta galutinė 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d., apie 11 val., vairuodamas sunkvežimį atbuline eiga, neįsitikino, kad tai saugu, bei, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, turto saugumui, atsitrenkė į elektros stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas elektros stulpas, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 234 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. A. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrių, kur parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 21 d., apie 11 val., automobiliu „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į įmonės „T.“ teritoriją. Iš įmonės teritorijos važiavo atbuline eiga. Manevruodamas išgirdo kažkokį krebždėjimą. Išlipęs iš automobilio pasižiūrėjo, ar kur nors neatsitrenkė. Šalia automobilio buvo stulpas (gelžbetoninė atrama). Apžiūrėjęs automobilį bei stulpą ir jokių apgadinimų nepastebėjęs, jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Apklaustas teisme jis patvirtino savo parodymus ir paaiškino, kad galbūt kontaktas su stulpu (gelžbetonine atrama) ir buvo, tačiau nei automobilis, nei stulpas apgadinti nebuvo. Šios aplinkybės nurodo neneigiantis.

G. A. teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. įvyko eismo įvykis. Pažymi, kad dabartinėje Kelių eismo taisyklių redakcijoje ir galiojančioje Kelių įstatymo redakcijoje nėra tokios sąvokos kaip „eismo įvykis“. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal tą straipsnį, jeigu buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginiu arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo nutarime nurodyta, jog jis apgadino stulpą, t. y. teismo nuomone, stulpas nuo kontakto su jo automobiliu buvo „kiek pasviręs“. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, galbūt rėmėsi 2014 m. rugpjūčio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu (19 b. l.), kuriame nurodoma, kad „...apgadinta automobilio galinė dalis „liftas“ ant kurio matomi skirtingose vietose 4 įlenkimai su nubrozdinimais“.

Skunde nurodoma, kad prie minėto 2014 m. rugpjūčio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto pridėtose nuotraukose (11-15 b. l.) užfiksuoti ant stulpo (gelžbetoninės atramos) esantys nubrozdinimai. Jų lokalizacija pagal atliktus matavimus yra nuo 0,05 m iki 0,76 m aukštyje. G. A. pažymi, kad pasinaudodamas savo teise teikti įrodymus, jis padarė keletą automobilio „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų. Automobilio nuotraukose, padarytose iš šono galinėje dalyje, matyti, kad labiausiai išsikišusios yra dvi automobilio detalės – pakeliamo mechanizmo (lifto) guoliai ir pakeliamo mechanizmo briaunos. Šios automobilio dalys yra 1,15 m - 1,31 m aukštyje nuo žemės. Tai, apelianto įsitikinimu, reiškia, kad kontaktas su stulpu galėjo būti tik nustatytame aukštyje (nuo 1,15 m iki 1,31 m), tačiau ant stulpo (gelžbetoninės atramos) tokių apgadinimų nenustatyta. G. A. teigimu, 2014 m. rugpjūčio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte ant pakeliamo „lifto“ apatinės dalies esantys nubrozdinimai atsirado automobilio eksploatacijos metu, t. y. kiekvieną kartą nuleidžiant ant žemės arba ant asfalto liftą iškrovimo-pakrovimo metu. Nurodo, kad automobilis įmonėje eksploatuojamas nuo 2012 m. liepos 23 d. ir tai patvirtina automobilio registracijos liudijimas.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, stulpas (gelžbetoninė atrama) buvo pakreiptas ne kontakto su jo automobiliu metu. Atkreipia dėmesį, kad liudytojai I. Š. ir A. L. patvirtino, jog stulpas buvo pakrypęs jau seniai. Be to, pasak apelianto, atsižvelgiant į tai, kad jis iš įmonės „T.“ teritorijos atbuline eiga važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, nuo kontakto su jo vairuojamu automobiliu stulpas (gelžbetoninė atrama) turėjo pakrypti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo tarpu iš bylos medžiagos (11 b. l.), matyti, kad stulpas pakrypęs (duomenys neskelbtini) gatvės atžvilgiu 90 laipsnių kampu, ir tai prieštarauja elementariems fizikos ir mechanikos dėsniams.

Tai, kad jis nepadarė jokios žalos kitų asmenų transporto priemonėms, kroviniams, keliui, kelio ir kitam turtui, G. A. teigimu, patvirtina ir AB „Lesto“ 2014 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (16 b. l.), kurioje nurodyta, jog „...atrama liko nepažeista...“.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal bylos duomenis pranešimas apie dingusią elektrą buvo gautas 13.55 val., ir tai reiškia, kad elektra dingo praėjus 3 valandoms nuo ATP protokole nurodyto laiko. AB „Lesto“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad elektra galimai dingo dėl eismo įvykio (16 b. l.). Be to, byloje esančioje pažymoje apie įvykį (20 b. l.), grafoje „Aplinkybės“ parašyta: „...iš LESTO darbuotojo B. gautas pranešimas, kad naktį (duomenys neskelbtini) k. prie autodalių parduotuvės kažkas įvažiavo į stulpą ir nutraukė laidus...“.

Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio – balandžio mėnesio praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose aktualijose rašoma, jog eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Šalies argumentai

Apelianto įsitikinimu, jo nurodytos aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, kad jam vairuojant automobilį „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stulpas (gelžbetoninė atrama) pažeistas nebuvo, jo veiksmais jokia žala trečiųjų asmenų turtui padaryta nebuvo, elektros energijos tiekimo sutrikimas įvyko ne dėl jo kaltės, todėl administracinėn atsakomybėn jis yra patrauktas nepagrįstai. Kadangi jis nepadarė eismo įvykio, negalėjo būti patrauktas atsakomybėn ir dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į G. A. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo G. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjo G. A. administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

G. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir apelianto nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nerinko galimų papildomų įrodymų, skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad G. A. dalyvavo teismo posėdyje ir iš šio nutarimo turinio galima spręsti, kad jis pripažino savo kaltę padaręs administracinius teisės pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde G. A. teigia, kad jis inkriminuotų pažeidimų nepadarė, pasak jo, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2014 m. rugpjūčio 21 d. įvyko eismo įvykis ir jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apelianto teigimu, jo kaltę paneigia liudytojų I. Š. bei A. L. parodymai, byloje esančios fotonuotraukos, AB „Lesto“ pažymos.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad joje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, ar G. A. savo kaltę pirmosios instancijos teisme pripažino, ar ne. Pažymima, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Be to, iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad ji visiškai nemotyvuota – joje tik lakoniškai nurodyta, kad „iš administracinėje byloje esančios medžiagos ir bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų matyti, kad pažeidėjas įvykdė pažeidimus“, tačiau bylos duomenys visiškai neanalizuoti, neaišku, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad G. A. „padarė nepagrįstą išvadą, jog jo (stulpo) nesužalojo ir tai nešalina jo atsakomybės dėl padarytų pažeidimų“.

Dėl to, kas paminėta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas naikinamas, kiti G. A. skundo argumentai nenagrinėjami – juos apeliantas galės išdėstyti nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas