- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- 1-379-1139/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10275-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų vadovu, teistas::
1) 2008 m. gruodžio 16 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu;
2) 2010 m. kovo 16 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
3) 2010 m. balandžio 15 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, 2010 m. gegužės 20 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;
4) 2012 m. balandžio 5 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams;
5) 2013 m. vasario 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, galutine bausme skirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 4 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 metams;
6) 2014 m. balandžio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutine bausme paskirtas 30 parų areštas ir 4 MGL bauda, arešto bausmę atlikęs, bauda nesumokėta;
7) 2017 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė - 20 parų areštas ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta;
8) 2023 m. spalio 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus ir draudimą ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;
9) 2024 m. spalio 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. spalio 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme jas visiškai sudedant ir A. K. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 4 (keturių) MGL (150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 centų)) dydžio baudą, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. A. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent: 2025 m. kovo 22 d. apie 16:40 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 1A, kilusio žodinio konflikto metu, dėl anksčiau parduotuvėje perkamo alkoholio, rankos kumščiu, du kartus sudavė nukentėjusiajam J. J. į veidą, po ko šis nugriuvo, taip nukentėjusiajam J. J. padarydamas odos nubrozdinimus kairiame skruoste.
2. Teismo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir parodė, kad susiginčijo su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis jį stumtelėjo, o tada jis iš inercijos smogė ranka jam į veidą. Tuomet nukentėjusysis norėjo smogti jam ir jis neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo. Sutinka, kad nubrozdinimas atsirado nuo jo smūgio, nes kitaip būtų negriuvęs. Nežino, jei nebūtų smogęs, ar jis jam būtų norėjęs trenkti atgal ir ar būtų nugriuvęs. Galėjo nesivelti į tą konfliktą, žinoma, dabar gailisi dėl savo elgesio. Tai vyko (duomenys neskelbtini) prie kebabinės. Galėjo būti kovo mėn. pagal užfiksuotą medžiagą apie 16.30 val. Baudą išieško antstolis, koks baudos likutis nežino. Galėjo nubrozdinti veidą, nesiginčija. Sutinka, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajam moralinę žalą, todėl sutinka atlyginti 500 eurų. Labai atsiprašo, nereikėjo jam taip elgtis, gailisi (b. l. 187-190).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko nukentėjusysis, kaltinamasis, gynėjas bei prokuroras. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
4. Nukentėjusysis J. K. teismo posėdžio metu buvo apklaustas tik dėl jam padarytas žalos. Teigė, kad jis tyrėjai buvo sakęs, kad jam padaryta moralinė žala, kurią įvertino 500 eurų. Jokio dokumento jis nerašė, civilinio ieškinio nerašė, viską tvarkė tyrėja. Jei nepareiškė civilinio ieškinio, tai ir nereikš. Su kaltinamuoju jie susitarė, kad jis jam atlygins žalą, jam atleido (b. l. 187-190).
5. Kaltinamojo A. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais:
5.1. Nukentėjusysis J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. kovo 22 d. nuėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). parduotuvėje sutiko du pažįstamus asmenis, vienas iš jų B. T., o kito asmens vardo ir pavardės nežino. Išėjus iš parduotuvės, tas vyras, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, rankos kumščiu jam sudavė į veidą į kairės pusės skruostą, po smūgio nukentėjusysis nugriuvo. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. l.21-23 ) Papildomos apklausos metu parodė, kad jam smūgį į veidą, kairį žandą sudavė akistatoje dalyvavęs vyras. Jis pats vyrui smūgių nesudavęs. Reiškia 500 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes po smūgio sudavimo veide buvo sužalojimas, skaudėjo, jautėsi nekaip, pergyveno, kad buvo be priežasties sumuštas (b. l. 24-25).
5.2. Liudytoja V. B. 2025 m. kovo 31 d. parodė, kad apie 16.20 val. du vyrai, iš kurių vienas aukštesnis, kitas žemesnis, vyresnio amžiaus, ir atsimena, kad vienas buvo be striukės, tik su treningu, tiksliau kaip buvo apsirengę neįsiminė, išėjo iš prekybos centro ir stovėjo netoli įėjimo. Iš to paties prekybos centro išėjo ir jai iš matymo pažįstamas J., pavardės nežino. Iš dviejų vyrų, žemesnis kažką ėmė agresyviai aiškinti iš parduotuvės išėjusiam J. Pagarsėjus konfliktui pažiūrėjo per langelį ir matė, kad J. trenkė iš rankos į veidą, šis bandė trenkti atgal, bet nepataikė ir nukrito prie kioskelio. Ji pradėjo šaukti, ką čia darot, žemesnis vyras dar bandė kažką aiškintis, bet jai pagrasinus, kad iškvies policiją, abu vyrai pasišalino, o J. atsistojo ir kažkur nuėjo (b. l. 40-41).
5.3. Liudytojas B. T. 2025 m. kovo 31 d. parodė, kad 2025 m. kovo 22 d. laikotarpyje nuo 10.00 iki 11. 00 val. ryto su draugu A. K. nusprendė alkoholio nusipirkti prekybos centre pas P. Jiems įėjus į parduotuvę, iš paskos įėjo jam pažįstamas J. J., akivaizdžiai vartojęs alkoholio. Jie su A. išėjo į lauką pastovėjo prie kebabų kioskelio, ir tada išėjo J. A. ir J. ėmė aiškintis, konfliktuoti, kas kam turi pirkti alų. Kebabų pardavėja per langelį ėmė šaukti, kad vyrai nustotų konfliktuoti ir tuo momentu A. kalbantis su kebabų pardavėja, J. iš pasalų bandė suduoti kumščiu A. į veidą, bet A. sureagavo atsitraukė, ir J. visu savo ūgiu krito veidu į trinkeles. Tada jie su A. nuėjo. A. nesudavė nė vieno smūgio J. (b. l. 37-38).
5.4. 2025 m. kovo 22 d. ROIK 125000159331 nurodyta, kad ką tik prie parduotuvės pažįstamas sumušė pranešėją, skundžiasi galvos skausmais (b. l. 13).
5.5. 2025 m. kovo 23 d. J. J. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2025 m. kovo 22 d. jam išėjus prie (duomenys neskelbtini). pastato įėjimo atsimena, kad du vyrai, kurie prieš tai buvo parduotuvėje, stovėjo ir jo laukė. Jam išėjus jis su jais nekonfliktavo, jokio žodinio konflikto nebuvo, tačiau prie jo priėjo vyras, kurio vardo ir pavardės nežino ir savo dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairės pusės skruostą. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį skausmo skalėje iki dešimties balų vertina skaičiumi 5. Po smūgio jis nukrito ant žemės, sąmonės praradęs nebuvo. Po suduoto smūgio abu asmenys iš įvykio vietos tiesiog nuėjo, jie jam nieko nesakė ir nebedarė. Gali pasakyti, kad šį įvykį matė B. T., daugiau jokių kitų asmenų aplinkui nebuvo. Kai asmenys iš įvykio vietos pasišalino, jis iškarto skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė pagalbą. Atvykę medikai jį apžiūrėjo, tačiau į ligoninę nesivežė. Kai yra apklausiamas dėl suduoto smūgio jis jaučia fizinį skausmą, kurį skausmo skalėje iki dešimties balų vertina skaičiumi 5. Jo kairės pusės skruostas yra sutinęs, jį tepa tepalu. Kiek jam yra žinoma įvykio vieta yra stebima vaizdo fiksavimo kameromis ir jos turėjo viso įvykio detales užfiksuoti. Pabendravęs su medikais ir policijos pareigūnais jis grįžo namo. Jį sumušusio asmens sutikęs nebuvo (b. l. 1-4).
5.6. 2025 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus į galimą įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), po dešine puse matomas vieno aukšto baltos spalvos pastatas su iškaba „Prekybos centras“. Apžiūrint pastato išorę ir jo prieigas bylai reikšmingų pėdsakų neaptikta. Pridėta foto lentelė Nr. 1 (b. l. 14-15, 16-18).
5.7. 2025 m. kovo 23 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2025 m. kovo 22 d. apie 20.30 val. apžiūrimas J. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra apie 1.70 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, su tamsiais mėlynos spalvos megztiniu, šviesiai mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis ir baltos spalvos sportbačiais. Apžiūrint J. J. veidą iš arčiau matoma ant kairiojo skruosto patinimą, bei susidariusią kraujosruvą, ant kairiosios rankos delno matomi nubrozdinimai. Prie protokolo pridėta foto lentelė (b. l. 67-72).
5.8. 2025 m. balandžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja V. B. atpažįsta asmenį, esantį fotonuotraukoje Nr. 2, tai tas asmuo, kuris 2025 m. kovo 22 d. sudavė smūgį J. į veidą. Apraše nurodoma, kad atpažintas asmuo yra A. K. (b. l. 42-46, 47-49).
5.9. 2025 m. balandžio 3 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), A. P. prekybos įmonę, atėjus į tarnybines patalpas kartu su direktoriumi A. P., matomas ant sienos kabantis monitorius, kuris susietas su vaizdo stebėjimo kamerų įrašymo įrangą. Paprašius atsukti galimai prie jo prekybos centro vykusį asmenų konfliktą, įrangoje matomas neatitikimas su realiu laiku, skirtumas 2 val. 00 min. (atsiliekama nuo realaus laiko). Atsukus vaizdo įrašą, jame matomas laikas yra 2025 m. kovo 22 d. 14.40 val. Apžiūrint kartu su A. P. vaizdo įrašą matosi prie parduotuvės pastato kampo netoli įėjimo stovintys du asmenys, iš kurių vienas aukštesnio ūgio yra B. T., kuris yra atsirėmęs į pastato sieną, kitas - žemesnio ūgio stovi šalia, kaip nustatyta yra A. K., duomenys žinomi iš ikiteisminio tyrimo duomenų. 14.41 val. iš parduotuvės išeina J. J., kuris prieina prie minėtų dviejų vyriškių ir bendrauja su A. K., kurie bendraudami galimai žodžiu sukonfliktuoja. J. J. ranka A. K. nuo savęs nustumia, tada A. K. priėjęs ranka suduoda vieną smūgį J. J. į galvos sritį, paskui dar kartą suduoda ranka vieną smūgį J. J. į galvos sritį, kuris po smūgio bando atgal suduoti ranka smūgį A. K. ir nepataikydamas nukrenta ant grindinio - ant pilvo. Po kiek laiko J. J. atsisėda ant grindinio, o minėti du vyriškiai nueina nežinoma kryptimi. Daugiau reikšmingų įvykio tyrimui aplinkybių vaizdo stebėjimo kamerų įrašo apžiūros metu nenustatyta. Pažymėtina, kad vaizdo įrašo dėl techninių kliūčių nebuvo galimybės išimti, todėl vaizdo įrašo apžiūra buvo atlikta vietoje (b. l. 60-63).
5.10. 2025 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas. Apžiūrima pareigūnų kūno kameros, dirbusių 2025 m. kovo 22 d. 20:19 val. (duomenys neskelbtini) Atidaromas aplankas PSS-20250322-201943UTC+0200 pareigūnai atvyksta prie namo, prie laiptinės sėdi vyras, rūko (tyrimo metu nustatyta, kad tai J. J.), ant galvos užsidėjęs beisbolo kepuraitę, pareigūnai pasisveikina. Klausia ar Jūs pranešėte, kad Jus sumušė, matosi, kad vyras neblaivus, „buvo tap išeinu iš parduotuvės gavau į vepelę“, Kas sumušė? „tas ubags“, tas, katras?, ar vardą pavardę žinote? Dabar nežinote. Tai nežinote, kokį skausmą balų skalėje nuo 1-10 kiek vertinate. Atsako tūkstantis. Normaliai klausiam nuo 1 iki 10. Kuo vardu esate, vyras nesugeba atsakyti kuo yra vardu. Kuo esate vardu? Man reikia žinoti, kuo vardu esate? Dokumentą savo turite, asmens tapatybės, ką kišenėje turite? Vyras ištraukia telefoną. Pareigūnas sako, kad telefono nereikia. Mums reikia žinoti, kas esate, turite vardą, pavardę? Kokios pagalbos reikia. Vyras sako, „tas“. Ar medikų pagalbos reikia. Nesuprantama ką vyras atsako. Savo vardą, pavardę galite pasakyti? Vyras atsako : J. J.. J. J., pareigūnas pakartoja, klausia kitų asmens duomenų. Vyras atsako. Sako, kad gyvena bute Nr. 1. Pareigūnas pasako, kad reikės nusistatyti neblaivumą. Kviečia prie automobilio. Ar koja skauda. Tai Jūs nepaeinate, su ta kaire puse, ar esate paralyžiuotas . Kiek vertinate savo skausmą, vyras atsako 10. To asmens negalite nurodyti? Vyras sako „tas“ ir rodo ranka į šoną. Pareigūnas sako, kad čia nieko nėra, tik medikai atvažiavo. Pareigūnas sako, kad pareiškimą galės atvykęs į policijos įstaigą parašyti, nes dabar esate neblaivus. Medikai vyrą vedasi į savo automobilį apžiūrai. Pareigūnas padeda vyrui nueiti iki medikų automobilio. Pareigūnas klausia ką vartojo, kokius alkoholinius gėrimus. Vyras sunkiai lipa į automobilį, atsikalbinėja. Pareigūnė duoda alkotesterį, kad nustatyti girtumą. Medikai klausia vyro duomenų, pareigūnai pasako, kad 1,88 promilės. Pareigūnas klausia kur buvo sumuštas, vyras atsako „prie P. parduotuvės“. Pareigūnas tikslinasi kur tai yra. Sako, kad centre. Klausia to asmens vardo, pavardės. Vyras atsako, kad turi telefone numerį. Pareigūnas sako, dabar patikrins medikai, paskui susižiūrėsim. Medikė siūlo važiuoti į priėmimo skyrių, kad pasižiūrėti galvą. Vyras atsisako važiuoti į priėmimo skyrių, medikė prašo pasirašyti. Vyras klausia ar jį palydės į namus, pareigūnas sako, kad palydės. Pareigūnas sako, kad reikės važiuoti prie parduotuvės. Pareigūnė klausia prie kurios parduotuvės gavo mušti. Asmuo atsako „pas P.“, pareigūnė klausia kas tas P. Medikė paaiškina, kad centre yra prekybos centras. Klausia nuo ko gavo mušti, vyras išsitraukia telefono aparatą, ieško numerio. Suskamba jo telefonas, pareigūnas atsiliepia, vyriškas balas sako, kad jo prašė sumokėti už alkoholį, pareigūnas prašo prisistatyti, vyras sako, atvažiuokite. Vyras atsako, kad (duomenys neskelbtini). J. J. nuveda prie laiptinės, ateina iš laiptinės moteris sakosi, kad yra sesuo, pareigūnas prašo J. J., kad jį galėtų nufotografuoti, apžiūrėti. Sesuo klausia ar jis griuvęs, ar sumuštas. Pareigūnas sako, kad lyg sumuštas. Vyras nesileidžia fotografuojamas, sukinėjasi, muistosi. Sesuo sakosi, kad rytoj nieko neatsimins, pretenzijų niekam neturės. Atidarius aplankalą PSS-20250322-202053UTC+0200, matosi tas pats vaizdas kaip ir ankstesniame aplanke, pareigūnai vyro klausia kuo jis vardu, vyras nesugeba atsakyti į pareigūnų klausimus (b. l. 64-66).
5.11. 2025 m. gegužės 14 d. akistatos protokole tarp J. J. ir A. K., nurodyta, kad J. J. paprašyta papasakoti kas jam padarė sužalojimus (odos nubrozdinimus kairiajame skruoste), kurie yra aprašyti specialisto išvadoje Nr. G415/2025(04) ir kada padarė. J. J. paaiškino, kad jam tai padarė šis asmuo (parodo į priešais sėdintį asmenį), jis išėjo iš P. parduotuvės, tai galėjo būti ir 2025 m. kovo 22 d. tas stovėjo, jis pasakė įkalam gurkšnį alaus, jis nusikeikė, nenori įgarsinti, ir sudavė rankos kumščiu jam vieną smūgį į veidą - į kairiąją pusę, po ko jis griuvo ant šaligatvio. Jis griuvo į priekį, pilnai atsigulė ant šaligatvio. Kol jis gulėjo, jam sudavęs asmuo nuėjo. Į pateiktą klausimą, ar teisingi J. J. duoti parodymai, jei ne, pateikite savo atsakymą, A. K. paaiškino, kad J. J. duoti parodymai yra neteisingi, tą dieną buvo parduotuvėje, jis priėjo iš galo, pasakė, kad apmokėtų jo alų, apsipirkę su B. T. išėjo iš parduotuvės, stovėjo prie jos, kai išėjo J. Jis pradėjo žodžiais kabinėtis, jis jam atsakė, tada J. bandė jam smogti, jis išvengė jo smūgio truputį pasitraukdamas, o J. krito į priekį. Dar išlindo kebabinės darbuotoja, pasakė, kad nesimuštų, jis jai atsakė, kad nesimuša. J. liko gulėti ant šaligatvio, o jie su B. nuėjo. Į pateiktą klausimą, kokius veiksmus prieš Jus 2025 m. kovo 22 d. atliko asmuo, su kuriuo esate suvestas į akistatą, J. J. paaiškino, jis vieną kartą jam sudavė rankos kumščiu į veidą, po šio smūgio jis nugriuvo ir viskas (b. l. 56-59).
5.12. 2025 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 415/2024(04) nurodyta, kad J. J. nustatytas odos nubrozdinimas kairiame skruoste padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar galimai paviršiumi. J. J. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 79).
6. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai žmogui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Atskleidžiant kaltinamojo tyčios buvimą, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).
7. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. dėl suduotų dviejų smūgių J. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. K. nukentėjusiajam J. J. ranka sudavė du smūgius į galvos sritį, po ko nukentėjusysis nugriuvo. Tai patvirtina vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės (b. l. 60-61). Vaizdo įraše užfiksuota, kad kaltinamasis iš pradžių sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvos sritį, paskui dar kartą sudavė į galvos sritį, po ko nukentėjusysis bando suduoti atgal smūgį A. K. ir nepataikydamas nukrenta ant grindinio – ant pilvo. Nors nukentėjusysis nukrito ne iš karto po antro suduoto smūgio, tačiau akivaizdu, kad būtent dėl jam suduoto smūgio, nukentėjusysis bandė suduoti smūgį ranka A. K. ir nukrito. Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. J. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad kairiame skruoste stebimas nubrozdinimas, sumušimo žymė (b. l. 79). Įvertinus šiuos duomenis, matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų - suduotų dviejų smūgių nukentėjusysis patyrė sužalojimus. Jei kaltinamasis nebūtų sudavęs smūgių, nukentėjusysis iš esmės nebūtų nuvirtęs. Be to, specialisto išvada taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis tokius sužalojimus galėjo patirti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar galimai paviršių, kad tokius sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. smurtavo prieš J. J., dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. kovo 22 d. apie 16.40 val. sukėlė nukentėjusiajam J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingų nusikalstamų veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, yra nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus ir yra laikytini A. K. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kadangi A. K. kaltė įrodyta, todėl jis baustinas už šią nusikalstamą veiką.
III. Bausmės skyrimo motyvai
9. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Bausmės skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 41, 54 straipsniai).
10. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – teistas.
11. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo ir pasirašė savanorišką taikos sutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, tai kad jis nuoširdžiai gailėjosi, sutiko savanoriškai atlyginti neturtinę žalą, kurios sumą nukentėjusysis įvardijo žodžiu, sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamojo pripažinimą ir gailėjimąsi laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistu: 2024 m. spalio 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmės neatlikęs (laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2025 m. liepos 28 d.). Kaltinamasis nusikaltimą padarė nepraėjus nė pusei metų po baudžiamojo įsakymo jam priėmimo, kuriuo jam paskirta laisvės apribojimo bausmė. Antrą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka 2 kartus, abu kartus už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės (neįgijęs) - paskirtos baudos, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 112-114). Vienas pažeidimas padarytas atliekant kaltinamajam 2024 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
12. Skiriant bausmę, įvertintina ir tai, kad kaltinamasis nėra registruotas psichikos sveikatos centro bei priklausomybių ligų apskaitoje (b. l. 120-123). Kaltinamasis yra dirbantis (t. 1, b. l. 115-116), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu savanoriškai su nukentėjusiuoju pasirašė taikos sutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Taip pat teismui pateikti duomenys iš Probacijos tarnybos, kur nurodyta, kad A. K. dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Duomenų, kad kaltinamasis netinkamai vykdė jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nėra. Probacijos tarnyba nesikreipė į teismą dėl probacijos sąlygų sugriežtinimo ar bausmės pakeitimo. Laisvės apribojimo pabaiga – 2025 m. liepos 28 d. (b. l. 87). Taigi šio nuosprendžio priėmimo metu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs, liko nesumokėta bauda.
13. Nustatyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad jam nėra tikslinga paskirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė nenustatant intensyvios priežiūros, jos trukmę nustatant artimą šios bausmės vidurkiui įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).
14. Paskirta bausmė bendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis jas visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės - baudos dalį ir skirtina kaltinamajam galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei 4 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
15. Kadangi kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, susijusią su smurtu, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas 72² straipsnis), nustatant šio įpareigojimo įvykdymui 8 mėnesių terminą.
IV. Neturtinės žalos atlyginimas
16. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusysis 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu yra pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 32), tačiau civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas. Nustatyta, kad nukentėjusysis tik apklausos metu išreiškė norą, kad jam būtų atlyginta neturinė žala 500 Eur, tačiau jokio civilinio ieškinio nepareiškė, kaip tai numatyta BPK 112 straipsnyje. Be kita ko, civilinis ieškinys yra procesinis dokumentas, kuriam yra keliami atitinkami reikalavimai ir turi būti asmens pasirašytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnis). Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, nurodyta ir BPK 112 straipsnio nuostata, įtvirtinanti reikalavimus civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje (b. l. 31-32). Tačiau civilinis ieškinys, kaip minėta, nebuvo pareikštas. Šiuo atveju nukentėjusiojo išreikšta žodinė pozicija apklausos metu, aiškiai raštu neišreiškus valios iš kaltinamojo priteisti patirtą neturtinę žalą, negali būti laikoma civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje, todėl visiškai nepagrįstai buvo priimtas nutarimas pripažinti J. J. civiliniu ieškovu. Teismo posėdžio metu J. J. teigė, kad civilinio ieškinio nereikš.
18. Analizuojamu atveju kaltinamasis pateikė teismui tarp jo ir nukentėjusiojo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią kaltinamasis A. K. įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti 500 Eur neturtinę žalą iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. Teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad sutinka pagal sudarytą taikos sutartį atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
19. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis juto skausmą dėl suduotų smūgių, kad jam reikėjo gydytis. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
20. Kaltinamasis A. K. pripažintas kaltu dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismo vertinimu, taikos sutartimi sutartimi atlygintinas neturtinės žalos dydis šiuo atveju atitinka padaryto sužalojimo mastą, teismų praktikoje priteistiną neturtinės žalos dydį už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiojo J. J. 2025 m. liepos 16 d. taikos sutartis dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo patvirtintina.
V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai
21. Proceso išlaidų byloje nepatirta.
22. Kaltinamajam A. K. 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 147-150), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
23. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinis diskas (1 vnt.) vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų ir iš parduotuvės, esantis bylos gale voke, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės Mažeikių rūmu 2024 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta ir neatlikta bausmės - baudos dalimi ir A. K. paskirti subendriną 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigoti tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 4 (keturių) MGL (150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties Eur 64 ct) dydžio baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.
Dėl A. K. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Patvirtinti A. K. ir J. J. 2025 m. liepos 16 d. taikos sutartį dėl 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo, tokiomis sąlygomis:
„Mes, nukentėjusysis J. J., gim. 1982 m., ir A. K., kaltinamasis baudžiamojoje byloje Nr. 1-379-1139/2025, susitaikėme ir susitarėme, kad A. K. atlygins J. J. 500 Eur (penkis šimtus eurų) iki 2025 m. rugpjūčio 1 d.“.
Išaiškinti, kad skolininkui nevykdant įsipareigojimo, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, 1 vnt. su vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų ir iš parduotuvės, esantį bylos gale voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti A. K., jog nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.
Išaiškinti A. K., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.