Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-4260-415/2018

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-03
Bylos Nr.: eA-4260-415/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02343-2015-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Gintaras Kryževičius, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Pareiškėjas: I. N.
Trečiasis asmuo: Kauno marių regioninio parko direkcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Planuotojai“

Kategorijos

16.2.2Detalieji planai

Administracinė byla Nr. eA-4260-415/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02343-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui A. G.,atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei J. G.-V.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovėms:Kauno marių regioninio parko direkcijos – N. E.,uždarosios akcinės bendrovės „Planuotojai“ – N. T.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno marių regioninio parko direkcijai, uždarajai akcinei bendrovei „Planuotojai“ dėl sprendimų, protokolo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja I. N. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. gruodžio 10 d. teismui pateikė skundą, prašydama:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-17836 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano derinimo“ (toliau – ir Inspekcijos sprendimas);

2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2015 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 70-2-1580 „Dėl parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano derinimo Nuolatinėje statybos komisijoje“ (toliau – ir Savivaldybės sprendimas);

3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2015 m. gegužės 27/28 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 70-19-11582 (toliau – ir Komisijos protokolas);

4) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė), Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisiją (toliau – ir Komisija) suderinti (pritarti) detaliojo plano, kuriuo formuojami žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Planas), sprendinius.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Kauno marių regioninio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. Tl-7.3-73/V3-528 (toliau – ir Direkcijos sprendimas) nepritarė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Planuotojai“ pasiūlytiems Plano sprendiniams. 2015 m. liepos 13 d. pareiškėja gavo Savivaldybės sprendimą, kuriuo ji informuota, jog Komisija, patikrinusi 2015 m. gegužės 27/28 d. posėdžiui pateiktą derinti Planą, ginčijamu protokolu priėmė nutarimą „NEDERINTI“. Savivaldybės sprendimas priimtas iš esmės remiantis Direkcijos sprendimu. Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama panaikinti Savivaldybės sprendimą, Komisijos protokolą ir Direkcijos sprendimą bei įpareigoti Savivaldybę, Komisiją ir Direkciją suderinti (pritarti) Plano sprendinius. Inspekcija, kaip ikiteisminė ginčą nagrinėjanti institucija, turėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjos pateikto skundo, tačiau, kaip matyti iš Inspekcijos sprendimo, šiuo atveju nebuvo priimtas joks sprendimas, o tik pateikta informacija pagal Inspekcijos kompetenciją. Inspekcijos sprendime teigiama, jog Savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas privalėjo pateikti paraišką Direkcijai planavimo sąlygoms gauti.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjos teigimu, Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. S-9102 Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus buvo išduotas 2014 m. sausio 21 d., vadovaujantis iki 2014 m. sausio 1 d. buvusiu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį šioje ginčo situacijoje dėl planavimo sąlygų išdavimo į Direkciją nereikėjo kreiptis (Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. Dl-262 (toliau – ir Išdavimo tvarkos aprašas), 30.2. p. (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. sausio 18 d.); Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 (toliau – ir Derinimo tvarkos aprašas), 2.2. p. (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 3 d. iki 2014 m. sausio 9 d.). Inspekcijos sprendime nepagrįstai remtasi Derinimo tvarkos aprašo 2.2. punkto redakcija, galiojusia nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki 2008 m. rugsėjo 5 d., kadangi Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 70-18-241 buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 18 d., o išvada Nr. 70-9-236 dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo išduota 2013 m. gruodžio 30 d. Kadangi ginčo žemės sklypas nepatenka į valstybinio parko teritoriją, nebuvo pagrindo kreiptis į Direkciją dėl planavimo sąlygų išdavimo. Inspekcija taip pat turėjo įvertinti ir Direkcijos sprendime išdėstytus argumentus, kuriais remiantis atsisakyta derinti detalųjį planą. Be to, iš Inspekcijos sprendimo pareiškėjai neaišku, kokia Inspekcijos pozicija dėl Savivaldybės sprendimo bei pareiškėjos skundo argumentų ir atitinkamai dėl galimybės pagal Planą projektuojamame sklype numatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Inspekcija tvirtino, kad ji, išnagrinėjusi pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 13 d. skunde nurodytas aplinkybes, įvertinusi su skundu pateiktus dokumentus bei Savivaldybės administracijos ir Direkcijos pateiktus dokumentus, išanalizavusi ginčo atvejį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, parengė šioje byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad Komisijos protokole yra įforminti derinimo procedūros rezultatai „NEDERINTI“, o nepritarimo derinti Planą motyvai yra išdėstyti Savivaldybės sprendime. Inspekcijos sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

6. Inspekcijos nuomone, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostatos (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) netaikytinos ginčui, kilusiam tarp pareiškėjos (planavimo organizatoriaus) ir Direkcijos. Direkcija nėra tinkamas subjektas nagrinėjamu atveju, nes ji nėra planavimo sąlygas išdavusi institucija. Inspekcija 2015 m. rugpjūčio 13 d. skundo dalį dėl Direkcijos rašto panaikinimo ir įpareigojimo Direkciją atlikti nurodytus veiksmus nagrinėjo pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompetenciją.

7. Inspekcija pripažino, jog ginčijamame sprendime ji vadovavosi neteisinga Derinimo tvarkos aprašo 2.2 punkto redakcija, bet teigė pagrįstai nustačiusi, kad Direkcijos planavimo sąlygos detaliajam planui rengti buvo privalomos. Tokia išvada darytina iš Išdavimo tvarkos aprašo 30.2. papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. sausio 18 d.), Derinimo tvarkos aprašo 2.2. papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 3 d. iki 2014 m. sausio 9 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) LIII skyriaus bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. sausio 6 d.) 2 straipsnio 32 punkto, 43 punkto ir kitų nuostatų. Inspekcijos sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Kauno marių regioninis parkas yra priskiriamas valstybiniams parkams. Pareiškėjos argumentas, kad dėl planavimo sąlygų išdavimo nereikėjo kreiptis į Direkciją, nepanaikina prievolės atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1083 patvirtinto Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-111 patvirtinto Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano nuostatas.

8. Inspekcija nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Inspekcija turėjo įvertinti Direkcijos sprendime pateiktus argumentus dėl Plane numatytų sprendinių. Inspekcija paaiškino nevertinusi Direkcijos sprendime pateiktų argumentų dėl Plane numatytų sprendinių poveikio teritorijos vizualiajai taršai, kadangi jie priklauso Direkcijos kompetencijai, o Direkcija, būdama atsakinga už saugomos teritorijos – Kauno marių regioninio parko – apsaugą ir tvarką, pagal kompetenciją privalo įgyvendinti regioninio parko tvarkymo plano sprendinius, savo reikalavimus pagrįsdama teisės aktų nuostatomis.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

10. Savivaldybės administracija tvirtino, kad pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, sprendinius ginčo žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje vyrauja mažaaukštė gyvenamoji statyba kartu su reikalinga socialine, komercine, paslaugų ir pan. infrastruktūra. Visos Plano rengimo ir derinimo procedūros buvo atliekamos pagal teisės aktų nuostatas, reglamentavusias teritorijų planavimo procesą iki 2014 m. sausio 1 d. Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. sausio 21 d. išduotose planavimo sąlygose Nr. R-9102 buvo nurodyta, jog planuojamas sklypas yra Kauno marių regioninio parko buferinės apsaugos zonos ribose. Savivaldybės administracija nesutiko su Inspekcijos pozicija, jog buvo būtina kreiptis į Direkciją dėl planavimo sąlygų išdavimo, kadangi ginčo žemės sklypas nepatenka į Kauno marių regioninio parko ribas.

11. Savivaldybės administracija atkreipė dėmesį į tai, jog Planas Direkcijai buvo pateiktas dar prieš kreipiantis į Komisiją, tačiau Direkcija 2014 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. Tl-7.3-73/V3-528 Plano sprendiniams nepritarė. Komisijos 2015 m. balandžio 15/16 d. posėdžio protokole yra nurodyti sprendimo „NEDERINTI“ motyvai, vienas jų – Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus reikalavimas „pakartotinai derinti su Direkcija, nes sklypai yra parko įtakos zonoje“. 2015 m. gegužės 25 d. buvo gautas pakartotinis prašymas Komisijai derinti parengtą Planą, tačiau minėtas trūkumas nebuvo pašalintas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu Komisijos 2015 m. gegužės 27/28 d. posėdžio protokolu nuspręsta nederinti Plano, nederinimo motyvai išdėstyti Savivaldybės sprendime. Savivaldybės sprendime nurodyta, jog nagrinėjamu atveju būtina vadovautis ne vien Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, bet ir galiojančių specialiųjų planų sprendiniais, todėl yra būtinas Direkcijos pritarimas Plano sprendiniams. Ši pareiga sieta su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 1153 patvirtintų Gamtinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų bendrųjų nuostatų (toliau – ir Bendrosios nuostatos) 12 punkto ir Specialiųjų sąlygų 211 punkto reikalavimais.

12. Savivaldybės administracija sutiko su Inspekcijos argumentu, kad būtent Direkcija yra kompetentinga spręsti, ar Plano sprendiniai atitinka Kauno marių regioninio parko specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei apsaugos reglamentus. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas Direkcijos sprendimas, kuriame ji išdėstė reikalavimus, susijusius su saugomos teritorijos – Kauno marių regioninio parko – vizualinės taršos mažinimu. Savivaldybės administracijos nuomone, pareiškėja skunde nepateikė jokių argumentų, paneigiančių Direkcijos išvadas.

Atsiliepimas

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Planuotojai“ atsiliepime į pareiškėjos skundą iš esmės pritarė pareiškėjos skundo argumentams.

14. UAB „Planuotojai“ teigė, kad, rengiant Planą, nepakako informacijos apie detalų veiklos reglamentavimą Kauno marių regioninio parko buferinėje zonoje, be kita ko, nebuvo konkrečių reikalavimų dėl sklypų užstatymo tankio. Ginčui aktualių specialiųjų planų nėra parengta, tačiau atitinkamu teisės aktu galėtų būti Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas. Direkcijos sprendime minimas Išplėstinis aiškinamasis raštas, jame nurodytu 2 procentų užstatymo tankiu abejotina, o viešuose Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniuose teiginiuose apie buferines zonas neužsimenama. UAB „Planuotojai“ tvirtinimu, didžioji dalis buferinės zonos teritorijos jau sudalyta į namų valdos sklypus, o ginčo žemė sklypas yra įsiterpęs į tankiai užstatytą teritoriją. Atstumas iki Kauno marių yra didelis ir nei pačių marių, nei Pažaislio vienuolyno iš planuojamo sklypo nesimato. UAB „Planuotojai“ nuomone, jei abi šalys – pareiškėja ir Direkcija – susitartų dėl realaus užstatymo tankio mažinimo, nedidinant sklypų ploto, Plano rengimą būtų galima tęsti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno marių regioninio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

16. Direkcija pabrėžė, kad būtent ji yra kompetentinga spręsti, ar Plano sprendiniai atitinka Kauno marių regioninio parko specialiojo teritorijų planavimo dokumentus bei apsaugos reglamentus. Direkcija 2014 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. TI-7.3-73/V3-528 išdėstė reikalavimus, susijusius su saugomos teritorijos – Kauno marių regioninio parko – vizualinės taršos mažinimu. Direkcija siekė, jog naujų statinių statyba Planu formuojamuose sklypuose neturėtų neigiamo vizualinio poveikio, būtų išvengta nepageidaujamos kraštovaizdžio kaitos bei saugomos teritorijos vertingųjų savybių sumažėjimo. Skunde nepateikti jokie argumentai, paneigiantys Direkcijos išvadas.

II.

17. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjos I. N. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-17836, Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2015 m. gegužės 27/28 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 70-19-115⁸² ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2015 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 70-2-1580 bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. gegužės 25 d. prašymą Nr. 70-6-112.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 18 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 70-18-241 Savivaldybė perdavė pareiškėjai Žemės sklypo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – žemės sklypo padalijimas į atskirus sklypus, formuojant gyvenamųjų namų kvartalą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas iš žemės ūkio į kitą paskirtį, teritorijos tvarkymo, naudojimo bei statybos reglamentų nustatymas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Direkcija 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. Tl-7.3-73/V3-528 nepritarė UAB „Planuotojai“ pasiūlytiems Plano sprendiniams.

19. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Direkcijos sprendimą ir įpareigoti Direkciją suderinti Plano sprendinius. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2162-423/2015 atsisakė priimti pareiškėjos skundą, konstatavęs, jog Direkcijos sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris negali būti laikomas savarankišku administracinės bylos dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-393-261/2015 pastarąją teismo nutartį paliko nepakeistą.

20. 2015 m. balandžio 10 d. Planas buvo pateiktas derinti Komisijai. Komisijos 2015 m. balandžio 15/16 d. posėdžio protokolu Planas nebuvo suderintas, vienu iš nederinimo motyvų nurodant Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus reikalavimą pakartotinai derinti su Direkcija, nes ginčo žemės sklypai yra parko įtakos zonoje. 2015 m. gegužės 25 d. buvo pateiktas pakartotinis prašymas Komisijai derinti Planą. Ginčijamu Komisijos 2015 m. gegužės 27/28 d. protokolu Nr. 70-19-11582 vėl nuspręsta nederinti Plano. Nederinimo motyvai išdėstyti ginčijamame Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2015 m. birželio 16 d. sprendime Nr. 70-2-1580. Pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama panaikinti Savivaldybės sprendimą, Komisijos protokolą ir Direkcijos sprendimą bei įpareigoti Savivaldybę, Komisiją ir Direkciją suderinti Plano sprendinius. Inspekcija ginčijamu 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (15.2)-2D-17836 pareiškėjos skundo netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas pažymėjo, kad Planas buvo pradėtas rengti (taip pat kreiptasi dėl planavimo sąlygų) iki įsigaliojant naujai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, t. y. iki 2014 m. sausio 1 d., todėl detaliojo planavimo procedūroms taikytinos iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos. Ginčas kilo teritorijos detaliojo planavimo baigiamajame etape. Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė reikalavimą motyvuoti nepritarimą teritorijų planavimo dokumentui.

22. Komisijos protokole nurodoma, jog prie protokolo pridedami priedai – 1 lapas. Komisijos protokolo priede Nr. 1 nurodyta „Nepritarimo motyvai išdėstyti 2015-06-16 rašte Nr. 70-2-1580“. Savivaldybės sprendimu UAB „Planuotojai“ buvo informuota, kad Komisija Plano nederino, nederinimo priežastys – neįvykdytas 2014 m. sausio 21 d. planavimo sąlygų Nr. R-9102 6.6 punkto reikalavimas, t. y. sprendiniuose neatsižvelgta į tai, kad planuojamas sklypas yra Kauno marių regioninio parko (duomenys neskelbtini) buferinės apsaugos zonos ribose ir patenka į šios teritorijos tvarkymo zoną, todėl reikalingas Direkcijos pritarimas. Taip pat nurodė, jog aiškinamasis raštas ir pagrindinis brėžinys nesutampa, nes aiškinamajame rašte nurodytas statinių aukštis – 8,8 m, o brėžinyje – 8,5 m. Šiuo metu ginčo dėl statinių aukščio nėra, todėl teismas šio motyvo neanalizavo.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas pastebėjo, jog Direkcija savo sprendime konstatavo, kad ginčo žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) buferinės apsaugos tvarkymo zoną ir, vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 274 punktu, iš saugomos teritorijos direkcijos šiam detaliajam planui rengti turėjo būti gautos planavimo sąlygos, tačiau Savivaldybė į Direkciją dėl planavimo sąlygų išdavimo nesikreipė. Dėl šios priežasties Direkcija nepritarė Plano sprendiniams. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas nėra Kauno marių regioniniame parke, tačiau jis yra Kauno marių regioninio parko (duomenys neskelbtini) buferinės apsaugos zonoje.

24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga įvertinti Savivaldybės administracijos veiksmus. Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius parengė ir 2014 m. sausio 21 d. pareiškėjai išdavė Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog gautos planavimo sąlygos iš Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus – 2014 m. sausio 21 d. Nr. R-9102, Kauno visuomenės sveikatos centro – 2014 m. sausio 23 d. Nr. 60-175(6), AB „LESTO“ – 2014 m. sausio 29 d. Nr. 42030-14-1143, UAB „Kauno vandenys“ – 2014 m. sausio 24 d. Nr. 54-175, AB „TEO LT“ – 2014 m. sausio 23 d. Nr. T-14/0161. Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. sausio 21 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. R-9102, kurių 6.6 punkte nurodyta, kad atliekamas rengiamo detaliojo plano sprendinių pasekmių poveikio gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui vertinimas. Taip pat nurodyta atlikti esamų želdinių inventorizaciją, nustatyti jų tvarkymo reglamentus, kad planuojamas sklypas yra Kauno marių regioninio parko buferinės zonos ribose. Detaliojo plano sąlygų sąvadas Nr. S-9102, kuriame nebuvo nurodyta, jog būtina gauti planavimo sąlygas iš Direkcijos, yra nenuginčytas ir galiojantis.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas akcentavo, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 70-18-241 buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 18 d., o išvada Nr. 70-9-236 dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo išduota 2013 m. gruodžio 30 d., todėl vadovautinasi 2013 m. gruodžio mėn. galiojusia Derinimo tvarkos aprašo 2.2. papunkčio redakcija. Pagal pastarojoje nuostatoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, jeigu žemės sklypas nepateko į valstybinio parko teritoriją, o tik buvo jo buferinės apsaugos zonoje (kaip yra šiuo atveju), nebuvo pagrindo kreiptis į Direkciją dėl planavimo sąlygų išdavimo. Taigi, Savivaldybės atsisakymas derinti Planą, motyvuojant tuo, jog iš Direkcijos nebuvo gautos planavimo sąlygos (pritarimas), yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad Savivaldybės sprendimas ir Komisijos protokolas yra nepagrįsti ir naikintini.

26. Dėl Inspekcijos sprendimo teismas nurodė, kad šis sprendimas buvo priimtas ginčą išnagrinėjus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teismas, įvertinęs šio sprendimo turinį, konstatavo, kad Inspekcija nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pažeidė gero administravimo principą. Iš Inspekcijos sprendimo neaišku, kokia Inspekcijos pozicija dėl Savivaldybės sprendimo bei pareiškėjos skundo argumentų. Inspekcija nepriėmė jokio sprendimo, o tik pateikė informaciją apie savo kompetenciją. Dėl šių priežasčių Inspekcijos sprendimas taip pat pripažintas naikintinu.

27. Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti Savivaldybę ir Komisiją atlikti atitinkamus veiksmus teismas pažymėjo, kad jis, įpareigodamas minėtus atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, neturi pagrindo jiems nurodyti, kokie sprendimai turėtų būti priimti. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti suderinti (pritarti) Plano sprendiniams netenkintas. Atsakovams iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, pareiškėjai neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą, jeigu jos netenkins priimtas sprendimas.

III.

28. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

29. Savivaldybės administracijos nuomone, teismas klaidingai nurodė, kad Direkcijos atsisakymo derinti Planą priežastis buvo tai, jog Savivaldybės administracija nesikreipė į Direkciją dėl planavimo sąlygų išdavimo. Iš Direkcijos sprendimo turinio matyti, kad Plano nederinimo priežastis – neigiamas Plano sprendinių poveikis gamtinėms buveinėms ir neigiamas vizualinis poveikis kraštovaizdžiui. Direkcija analogiškos pozicijos laikėsi ir 2015 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. V3-8.5-385. Savivaldybės administracija sutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo kreiptis į Direkciją dėl planavimo sąlygų išdavimo, tačiau Savivaldybės sprendime ir nebuvo užsiminta apie būtinybę gauti planavimo sąlygas iš Direkcijos. Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. sausio 21 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. R-9102 6.6 papunktyje nurodyta, jog planuojamas sklypas yra Kauno marių regioninio parko buferinės zonos ribose, būtent dėl šios priežasties buvo nurodytas reikalavimas gauti Direkcijos pritarimą. Savivaldybės administracija šį reikalavimą sieja su Bendrųjų nuostatų 12 punkto ir Specialiųjų sąlygų 211 punkto nuostatomis. Atsižvelgdama į tai, Savivaldybės administracija tvirtina, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog Savivaldybės administracijos reikalavimas Plano sprendiniams gauti Direkcijos pritarimą yra nepagrįstas.

30. Savivaldybės administracija nesutinka su teismo įpareigojimu iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. gegužės 25 d. prašymą, kadangi 2014 m. sausio 21 d. išduoto planavimo sąlygų sąvado detaliojo plano dokumentui rengti Nr. S-9105 galiojimas baigėsi 2017 m. sausio 21 d., nebegaliojančių planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado nėra galimybės pratęsti. Pareiškėja privalės kreiptis dėl naujų planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado išdavimo, o šiuo metu galiojančios teisės normos įpareigoja kreiptis dėl planavimo sąlygų išdavimo į Direkciją, todėl Plano sprendiniai bet kokiu atveju turės būti suderinti su Direkcija.

Atsiliepimas

31. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

32. Inspekcija sutinka su Savivaldybės administracijos argumentu, jog teismas Savivaldybės administraciją nepagrįstai įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. gegužės 25 d. prašymą. Teismas neįvertino aplinkybių dėl 2014 m. sausio 21 d. išduoto planavimo sąlygų sąvado detaliojo plano dokumentui rengti Nr. S-9105 ir planavimo sąlygų galiojimo, todėl toks teismo įpareigojimas pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių. Šiuo metu galiojančios Išdavimo tvarkos aprašo nuostatos įpareigoja pareiškėją kreiptis į Direkciją dėl planavimo sąlygų išdavimo.

33. Pareiškėja I. N. atsiliepime į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Pareiškėjos nuomone, ji nerengė Bendrųjų nuostatų 12 punkte ir Specialiųjų sąlygų 211 punkte nurodytų projektų ir neketino atlikti juose išvardytų darbų, todėl nebuvo pagrindo Planą derinti su Direkcija. Be to, nei Komisijos protokolas, nei Savivaldybės sprendimas nebuvo grindžiamas Bendrųjų nuostatų 12 punktu ir Specialiųjų sąlygų 211 punktu. Nei Savivaldybės išduotose 2014 m. sausio 24 d. planavimo sąlygose Nr. 9102, nei 2014 m. sausio 21 d. planavimo sąlygų sąvade Nr. S-9102 nebuvo įtvirtintas reikalavimas gauti Direkcijos pritarimą, šie dokumentai nebuvo pakeisti, o reikalavimas Planą suderinti su Direkcija atsirado tik baigiamajame detaliojo plano derinimo etape.

35. Pareiškėja teigia, kad teismo įpareigojimas Savivaldybės administracijai iš naujo išnagrinėti jos 2015 m. gegužės 25 d. prašymą negali būti ribojamas planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado galiojimo terminu. 2015 m. gegužės 25 d. prašymas buvo pateiktas galiojant planavimo sąlygoms ir planavimo sąlygų sąvadui, todėl Savivaldybės administracija privalo išnagrinėti šį prašymą, nepaisydama to, kad šiuo metu planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado galiojimas yra pasibaigęs. Pareiškėja pabrėžia, kad nuo pat ginčo pradžios ji aktyviai gynė savo teises ir teisėtus interesus. Savivaldybės administracijos siūlymas iš naujo kreiptis dėl planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado išdavimo iš esmės reiškia grįžimą į detaliojo plano parengiamąjį etapą, papildomas laiko ir pinigines išlaidas pareiškėjai.

36. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovė teismo posėdyje palaikė Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Šalies argumentai

37. Pareiškėjos atstovas nesutiko su Direkcijos rašytiniuose paaiškinimuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai pateiktais paaiškinimais nurodydamas, kad Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano aiškinamasis raštas nėra šio teritorijų planavimo dokumento dalis, nes nebuvo paskelbtas, o Direkcijos pateikti skaičiavimai nepagrįsti.

Atsiliepimas

38. Trečiojo suinteresuotojo asmens Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovė pakartojo Direkcijos raštu pateiktus paaiškinimus.

39. Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Planuotojai“ atstovė pozicijos dėl apeliacinio skundo neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

40. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, nurodytus Nutarties 29 punkte, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Derinimo tvarkos aprašo 2.2. punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą (žr. Nutarties 25 p.), pripažinęs, kad tais atvejais, kai žemės sklypas nepateko į valstybinio parko teritoriją, o tik buvo jo buferinės apsaugos zonoje (kaip yra šiuo atveju), nebuvo pagrindo kreiptis į Direkciją dėl planavimo sąlygų išdavimo.

41. Tačiau konstatuodamas, kad Savivaldybės atsisakymas derinti Planą motyvuojant tuo, jog iš Direkcijos nebuvo gautos planavimo sąlygos (pritarimas), pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2015 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 70-2-1580 „Dėl parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano derinimo Nuolatinėje statybos komisijoje“ 1 punkte nurodoma, kad neįvykdytas 2014 m. sausio 21 d. planavimo sąlygų Nr. R-9102 6.6 punkto reikalavimas – sprendiniuose neatsižvelgta į tai, kad planuojamas sklypas yra Kauno marių regioninio parko (duomenys neskelbtini) buferinės zonos ribose ir patenka į šios teritorijos tvarkymo zoną, todėl reikalingas Kauno marių regioninio parko direkcijos pritarimas.

42. Toks reikalavimas yra įtvirtintas Bendrųjų nuostatų 12 punkte ir Specialiųjų sąlygų 211 punkte. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Savivaldybės administracijos reikalavimas Plano sprendiniams gauti Direkcijos pritarimą yra pagrįstas.

43. Vertindama, ar Kauno marių regioninio parko direkcija turėjo teisinį pagrindą atsisakyti derinti detaliojo plano sprendinius, teisėjų kolegija vadovaujasi Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai, ir tokio dokumento – Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto aplinkos ministro 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-111, – nuostatomis. Šis įsakymas paskelbtas Valstybės žiniose 2006 m., Nr. 30-1060. Ten pat nurodoma, kad dokumento originalas saugomas Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

44. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 19 straipsniu, kad būtų sumažintas neigiamas veiklos poveikis valstybiniams rezervatams, valstybiniams parkams, biosferos rezervatams, paveldo objektams, išsaugota šių teritorijų regimoji aplinka, jiems nustatomos, o valstybiniams draustiniams gali būti nustatomos buferinės apsaugos zonos. Buferinės apsaugos zonos nustatomos tvirtinant valstybinių rezervatų, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus), valstybinių draustinių ribų planus, gamtos paveldo objektų schemas. Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir draustinių bei biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama statyti statinius, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas, didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą.

45. Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano aiškinamajame rašte, esančiame jo sudėtine dalimi (saugomas Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje), nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buferinė apsaugos zona numatyta teritorijai tarp (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ir regioninio parko ribos. Siekiant sušvelninti nepageidautiną marių gretimybių apstatymą, šioje buferinėje apsaugos zonoje ribojama urbanizacija. Užstatymas buferinės zonos teritorijoje neturi viršyti 2 proc.

46. Šios nuostatos suponuoja, kad didesnis nei nustatyta Plane užstatymo tankumas savaime, be jokių papildomų sąlygų, daro neigiamą vizualinį poveikį kraštovaizdžiui, taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad tuo atveju, jeigu būtų derinami detaliojo plano sprendiniai, neatitinkantys šių nuostatų, būtų pažeisti Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane įtvirtinti reikalavimai, o toks derinimas būtų neteisėtas.

47. Direkcija teisėjų kolegijos priimtos nutarties pagrindu pateikė skaičiavimus dėl užstatymo tankumo rodiklių ir dalinamų sklypų ploto. Remiantis šiais skaičiavimais, yra pagrindas pripažinti, kad Direkcija pagrįstai nederino detaliojo plano sprendinių, kaip neatitinkančių Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane keliamų reikalavimų.

48. Pareiškėja su tokiais skaičiavimais ir jų pagrįstumu nesutinka. Tačiau ji nepateikė jokių juos paneigiančių įrodymų.

49. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 4 dalimis, proceso šalis turi pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus ir atsikirtimus. Šios bylos kontekste nurodytos įrodinėjimo taisyklės reiškia, kad Direkcijos veiksmų, atliktų pagal kompetenciją, nepagrįstumo ir neteisėtumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjai. Tačiau vien paaiškinimai, kuriais nesutinkama su Direkcijos atliktais skaičiavimais, taikant įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.), nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis būtų pagrindas paneigti Direkcijos veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą. Kitų įrodymų, pvz., specialistų išvadų, kitokių teisės aktais ar moksline metodika pagrįstų skaičiavimų, pareiškėja teismui nepateikė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė Direkcijos veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

50. Ši teisėjų kolegijos išvada leidžia konstatuoti, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2015 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. 70-2-1580 yra neteisėtas.

51. Nepagrįsti yra ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. (15.2)-2D-17836 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pažeistas gero administravimo principas.

52. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

53. Šiuo atveju yra teisinis pagrindas pripažinti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus sprendimas atitinka tokiems individualiems teisės aktams keliamus reikalavimus. Inspekcija pagal kompetenciją įvertino Direkcijos veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, privalomojo nurodymo pagrindu gavusi visą aktualią informaciją iš Direkcijos (I t, b. l. 57) (Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros įstatymo 2 str. 2 d.), ir dėl to savo sprendime pasisakė. Tai, kad Inspekcijos sprendime be pagrindo pripažinta, jog Savivaldybės administracija privalėjo pateikti paraišką Direkcijai planavimo sąlygoms gauti, yra teisinis pagrindas konstatuoti neteisingo teisės taikymo faktą, tačiau tai nėra teisinis pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą sprendimą, todėl ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama, o pareiškėjos skundas visa apimtimi atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

54. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei bylos baigčiai.

55. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas patenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos I. N. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras KryževičiusDalia VišinskienėVirginija Volskienė