Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, susipažinusi su I. N. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos I. N. skundas atsakovui Kauno marių regioninio parko direkcijai dėl 2014 m. gruodžio 5 d. Kauno marių regioninio parko direkcijos sprendimo Nr. T1-7.3-73/V3-528 „Dėl nepritarimo detaliojo plano sprendiniams“ panaikinimo ir įpareigojimo Kauno marių regioninio parko direkciją suderinti (pritarti) detaliojo plano, kuriuo formuojami žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Kaune.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 15 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ir kt. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Iš skundo turinio bei prie skundo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja ginčą kildina nesutikdama su atsakovo priimtu sprendimu nepritarti rengiamo detalaus plano sprendiniams. Pagal teritorijų planavimo įstatymą (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) teritorijų planavimo procesas susideda iš parengiamojo, rengiamojo ir baigiamojo etapų (25 straipsnio 1 dalis). 6. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas; 2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (25 straipsnio 6 dalis). Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnis nustato kompleksinio teritorijų planavimo derinimo ir tikrinimo tvarką. Vadovaujantis šio įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija, kurią sudaro šių institucijų įgalioti atstovai, o vienas iš jų (aktualus pareiškėjos ginčo atveju) saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas atstovas (5 punktas). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalį jeigu Teritorijų planavimo komisijos narys nepritaria sprendimui, jis nepritarimo motyvus raštu per 5 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui. Jeigu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui nepritariama, pateikiami nepritarimo motyvai. Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimo metu negali nustatyti naujų planavimo sąlygose nenumatytų reikalavimų (Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 9 d.). Šiuo atveju teismas vertina, kad pareiškėjos atžvilgiu Kauno marių regioninio parko direkcija nepritarė planavimo dokumentui ir pateikė nepritarimo motyvus išreikšdama juos ginčijamu 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. T1-7.3-73/V3-528 „Dėl nepritarimo detaliojo plano sprendiniams“. Tai tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas teritorijų planavimo procese. Šio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį sprendimą teritorijų planavimo procedūroje. Vertinant teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 12 dalies nuostatas, Teritorijų planavimo komisija galutinį sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo sutikimo ar atsisakymo jį derinti įformina jį Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu, kuris ir gali būti skundžiamas teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, kaip ir įpareigojimas atlikti subjekto kompetencijai nepriskirtinus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010; 2013-09-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1206/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos I. N. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.