- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-589-988/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15598-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Darius Pranka
- Nuteistasis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. K. 590,46 Eur (penki šimtai devyniasdešimt eurų 46 ct) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. balandžio 21 d., apie 16.16 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė knygas: 2 vnt. pavadinimu „Tarnaitės paslaptis“, kurios vieneto vertė 28,59 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Užpūsk visas žvaigždes“, kurios vertė 31,09 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Sek paskui drugelį“, kurios vertė 25,29 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Paryžiaus apgavystė“, kurios vertė 27,59 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Užrakintos durys“, kurios vertė 27,19 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Vilko dukra“, kurios vertė 24,49 Eur, 2 vnt. pavadinimu „Pastogė“, kurios vieneto vertė 19,59 Eur, 2 vnt. pavadinimu „Mirties skulptorius“, kurios vieneto vertė 18,39 Eur, bendra knygų vertė 268,79 Eur, šias prekes susidėjo į su savimi turėtą krepšį ir nepateikęs prekių apmokėjimui, išėjo iš parduotuvės pro prekybos salės įėjimą,
po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. balandžio 21 d. 16.28 val. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš prekių lentynų paėmė įvairias knygas: 1 vnt. pavadinimu „Kopos eretikai“, kurios vertė 28,19 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Intermezzo“, kurios vertė 28,09 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Pastogė“, kurios vertė 19,59 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Paskendusi praeitis“, kurios vertė 24,19 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Tarnaitės paslaptis“, kurios vertė 28,59 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Galinis kambarys“, kurios vertė 25,49 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Paveldėtoja“, kurios vertė 20,69 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Adelinos vaiduokliai“, kurios vertė 22,99 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Paskutinis nusileidimas“, kurios vertė 23,19 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Blogis su karūna“, kurios vertė 20,59 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Užpūsk visas žvaigždes“, kurios vertė 31,09 Eur, 1 vnt. pavadinimu „Klastingas karalius“, kurios vertė 24,49 Eur, 1 vnt. pavadinimu „B. W.“, kurios vertė 24,49 Eur, bendra knygų vertė 321,67 Eur, šias knygas susidėjo į su savimi turėtą krepšį ir, nepateikęs jų apmokėjimui, išėjo iš parduotuvės pro prekybos salės įėjimą, tokiu būdu pagrobdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio bendra vertė 590,46 Eur. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Pavelas Ravluševičius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Anot apelianto, M. K. ženkliai pablogėjo sveikata, jam paskirtas kompleksinis gydymas ir vieta sanatorijoje, todėl prašoma paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nuteistojo būklė neleidžia jam atlikti arešto bausmės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistojo gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius M. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme ir prašo paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti arba paskirti švelnesnę bausmę. Kiti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami. Byloje nenustačius kitų padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas nuostatas, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, M. K. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir nustatyta jos realizavimo forma yra aiškiai per griežta. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistajam paskirtą arešto bausmę, t. y. jos vykdymą atidėti ar paskirti švelnesnę bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.
8. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
9. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
10. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė 75 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant finansinės naudos. Savo nusikalstamais veiksmais M. K. padarė 590,46 Eur dydžio turtinę žalą parduotuvei, kuri nėra atlyginta (nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad žalą atlygino, tačiau tokią aplinkybę patvirtinančių dokumentų nepateikė). Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką nuosavybei traukiamas vienuoliktą kartą per trejus metus, tačiau jis laikytinas neteistu, nes praeityje visus dešimt kartų buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik už baudžiamuosius nusižengimus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, nustatė ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
12. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, teisingai sprendė, kad už padarytą nusikalstamą veiką BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau M. K. iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo dešimt kartų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, daugiausiai už vagystes. Pažymėtina, kad anksčiau M. K. už nusikalstamų veikų padarymą, buvo skirtos įvairios bausmės, pavyzdžiui laisvės apribojimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu), arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nuosprendžiu), tačiau jos nuteistojo neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Dar daugiau, M. K. administracine tvarka per pastaruosius trejus metus baustas ne mažiau kaip 60 kartų už administracinius nusižengimus, daugiausia už smulkias vagystes (dažniausiai knygų), be to, kelis kartus už nusižengimus, susijusius su transporto priemonių valdymu ir Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Taigi, byloje esantys nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad M. K. turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė nuteistojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. M. K. pakartotinis turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymas, sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio nuteistojo nusikalstamo elgesio dalis, o nusikalstamų veikų ir nusižengimų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Esant išvardintoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju arešto bausmė bus teisinga ir proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.
13. Arešto bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, gali būti skiriama nuo 15 iki 90 parų. Pirmosios instancijos teismas arešto bausmės dydį parinko didesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas arešto, skiriamo už nusikaltimą, vidurkis (52,5 paros), t. y. paskyrė 75 parų areštą, atsižvelgdamas, be kita ko, į M. K. nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis nedirbantis, administracine tvarka baustas, tame tarpe už smulkias vagystes. Be to, pirmosios instancijos teismas pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir M. K. paskyrę galutinę 50 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinktas galutinės bausmės dydis yra teisingas bei atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
14. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su nuteistojo sveikatos būkle, dėl kurių prašoma arešto bausmės vykdymą atidėti arba paskirti švelnesnę bausmę, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir dėl jų motyvuotai pasisakyta skundžiamo nuosprendžio 9–10 puslapiuose. Antai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog buvo įvertinti teismui pateikti medicinos dokumentų išrašai, kuriuose yra duomenys, jog M. K. diagnozuota stuburo stenozė, jam paskirtas reabilitacinis gydymas (b. l. 47–53). Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl nuteistojo sveikatos būklės jam negali būti paskirta arešto bausmė ar dėl to ji turėtų būti švelninama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų skundžiamame nuosprendyje pažymi, kad nuteistasis gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir atlikdamas arešto bausmę (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant objektyviam poreikiui, atliekančiam arešto bausmę M. K. privalės būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (priklausomai nuo tokių paslaugų lygio, arba laisvės atėmimo vietos įstaigos atitinkamame padalinyje, arba valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose, arba privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje). Skundo nagrinėjimo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis M. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai darė nusikaltimus, jam su sveikata jau buvo negerai, dabar irgi turi sveikatos problemų. Jis anksčiau dirbo Vilniaus balduose, tačiau dažnai būdavo nedarbingume, negalėjo dirbti, išėjo iš darbo ir pradėjo vogti. Galėtų dirbti viešuosius darbus, tačiau bauda būtų geriau, nes reikia gydytis. Viena vertus, nuteistasis nurodė, kad turi sveikatos problemų, kita vertus, teigė, kad jis negalėjo dirbti dėl sveikatos problemų. Kaip galima spręsti iš paties nuteistojo M. K. parodymų, jam sveikatos būklė nesutrukdė daryti nusikalstamas veikas, be kita ko, anot paties nuteistojo, sveikata nebūtų priežastis, dėl ko jis negalėtų atlikti ir viešųjų darbų bausmės. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad nuteistajam sveikatos būklė neleidžia atlikti arešto bausmės, iš esmės laikytini siekiu sušvelninti nuteistojo padėtį. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliaciniame nurodoma, jog M. K. paskirtas kompleksinis gydymas ir vieta sanatorijoje, tačiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančius nurodytas aplinkybes, nepateikta. Duomenų, kad M. K. dėl sveikatos būklės negalėtų būti laikomas įkalinimo įstaigoje, nėra. Taigi, apeliaciniame skunde nurodytos sveikatos problemos negali būti laikomos priežastimi švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
15. Be kita ko, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. K. už tyčinį nesunkų nusikaltimą buvo paskirta 75 parų arešto bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 50 parų arešto bausmė, kas reiškia, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas bausmės vykdymo atidėjimui. Visgi bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos sritis ir jo taikymas yra galimas tais atvejais, kai, be nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023).
16. Teisėjų kolegija, įvertinus šios nutarties 11–12 punkte nurodytas aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai M. K. negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje taip pat išsamiai pasisakyta dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta. Nuteistojo asmenybę išimtiniai neigiamai charakterizuojantys duomenys, ypač sistemingas nusikalstamų veikų darymas, eliminuoja bet kokias galimybes jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad anksčiau arešto bausmės vykdymo atidėjimas M. K. atžvilgiu jau buvo taikytas, tačiau nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo.
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo
18. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš M. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 141,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažinti būtinu ir M. K. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo ir atsižvelgus į jo turtinę padėtį (nedirbantis, šioje byloje priteistas civilinis ieškinys, paskirta reali arešto bausmė), sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš M. K. neišieškotinos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. K. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Neišieškoti iš M. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.