- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- eI3-2380-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03299-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,
atsakovės - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G. – V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo pratęsti terminą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. sausio 8 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2020 m. lapkričio 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. 2D-17206 (iš esmės ginčijamas ir prašomas panaikinti 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. SDPN-20-201110-00086);
2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 9 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200309-00035 įvykdymo terminą 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat kartu su atstovu paaiškino teismo posėdžio metu, kad surašius 2020 m. kovo 9 d. Privalomąjį nurodymą ir 2020 m. kovo 6 d. Savavališkos statybos aktą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkoms statyboms įteisinti. 2020 m. spalio 20 d. taip pat gavo antstolės Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-183-21994, kuriuo pareiškėjas raginamas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos vykdyti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą - nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Tuomet pareiškėjas paskambino į Inspekciją, kur jam buvo paaiškinta, kad jis gali prašyti pratęsti terminą savavališkų statybų darbams įteisinti kreipdamasis į Inspekciją arba tiesiogiai į teismą. Pareiškėjas 2020 m. spalio 28 d. kreipėsi į Inspekciją prašydamas pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 3 (trims) mėnesiams. Inspekcija 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 2D-17206 nepratęsė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino, nes prašymas pratęsti Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius turėjo būti pateiktas iki 2020 m. rugsėjo 6 d.
Nurodė, kad su priimtu 2020 m. lapkričio 25 d. Inspekcijos sprendimu, su kuriuo buvo atsiųstas iš esmės analogiškas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimas, nesutinka, nes jie priimti paviršutiniškai aiškinant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas. Statybos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Pareiškėjas tik 2020 m. spalio 28 d. kreipėsi dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo, kadangi visą šį laiką tikėjosi nesunkiai gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įsiteisinti savavališkas statybas. Taip pat tikėjosi, kad jam pavyks tai padaryti vėliausiai 2020 metų rugsėjo ar spalio mėnesiais. Vis dėlto įsiteisinti savavališkos statybos darbų pareiškėjui nepavyko iki šiol. 2020 m. spalio 20 d. pareiškėjas gavo antstolės Raginimą įvykdyti Inspekcijos surašytą Privalomąjį nurodymą ir, pasikalbėjęs su antstolės padėjėja, suprato, kad jo atlikti statybos darbai gali būti nugriauti, o nenugriovus – jam skiriama piniginė bauda. Taigi, pareiškėjas tik dabar suprato, kad taip greitai gali neišeiti įsiteisinti savavališkos statybos darbus, dėl ko iškilo poreikis teikti prašymą dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutiko ir prašė iš esmės jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Inspekcija 2020 m. rugsėjo 17 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-20-200917-00144 konstatavo, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Kadangi pareiškėjas privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, Privalomasis nurodymas buvo perduotas priverstinai vykdyti antstolės kontorai ir buvo užvesta vykdomoji byla. Inspekcijoje 2020 m. spalio 29 d. buvo gautas statytojo 2020 m. spalio 28 d. prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Inspekcija 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. SDPN-20-201110-00086 Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė, nes, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, prašymas turėjo būti pateiktas iki 2020 m. rugsėjo 6 d. Šis sprendimas kartu su 2020 m. lapkričio 25 d. lydraščiu Nr. 2D-17206, kuris ginčijamas šioje byloje, buvo pateiktas statytojui.
Nurodė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Inspekcija sprendimu netenkino statytojo prašymo ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 3 mėnesių terminui pagrįstai nepratęsė dėl to, kad statytojo prašymas Inspekcijai buvo pateiktas po nustatyto Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2020 m. rugsėjo 6 d., o pareiškėjo prašymas Inspekcijai pateiktas tik 2020 m. spalio 29 d.).
Pabrėžė, kad viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai (LVAT 2010-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-677/2010). Minėtas principas, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, patenka į konstitucinę gero viešojo administravimo sampratą ir tiesiogiai susijęs su VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (LVAT 2015-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A361-492/2015, 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012). Taigi, Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu ir remdamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti statytojo prašymo ir pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nes privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė dar 2020 m. rugsėjo 6 d. Pratęsti galima tik dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Ginčo atvejį reglamentuojantys teisės aktai nenumato nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Būtent tokia teismų praktika yra suformuota ir LVAT nutartyse.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovės pareigūnai 2020 m. sausio 29 d. atliko patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-143-(15.30). Nustačius savavališkos statybos faktą, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, už savavališką nesudėtingojo statinio kategorijos lietaus nuotekų tinklų įrengimą valstybinėje žemėje, prie (duomenys neskelbtini) , statytojui (pareiškėjui) 2020 m. kovo 6 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200306-00035. Vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškėjui buvo surašytas 2020 m. kovo 9 d. Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-200309-00035, kuriuo įpareigojo statytoją nevykdyti jokių statybos darbų dėl kurių 2020 m. kovo 6 d. surašytas Savavališkos statybos aktas iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo iš statytojo Inspekcija pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 6 d. išardyti įrengtą 22,16 m lietaus nuotekų tinklą d160 iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pajungiant į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sutvarkyti statybvietę. 2020 m. rugsėjo 17 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-200917-00144 buvo konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Atsakovė 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. (2.34E)-2D-14659 „Dėl 2020-03-09 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-200309-00035 priverstinio vykdymo“ Privalomasis nurodymas buvo perduotas priverstinai vykdyti antstolės kontorai ir buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0183/20/01094.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2020 m. spalio 29 d. gavo pareiškėjo (statytojo) 2020 m. spalio 28 d. prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Inspekcija 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. SDPN-20-201110-00086 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė, nurodydama, kad, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, prašymas pratęsti Privalomąjį nurodymą turėjo būti pateiktas iki 2020 m. rugsėjo 6 d. Paminėtas sprendimas kartu su 2020 m. lapkričio 25 d. lydraščiu Nr. 2D-17206, kurį pareiškėjas ginčija šioje byloje, buvo pateikti statytojui (pareiškėjui).
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pareiškėjas iš esmės ginčija ne 2020 m. lapkričio 25 d. raštą (lydraštį), o atsakovės 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. SDPN-20-201110-00086 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“, kuriuo buvo atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Įvertinęs 2020 m. lapkričio 25 d. lydraščio ir 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo turinį, apimtis, motyvų apimtį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo skunde nurodydamas ginčo dalyką. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad lydraštis labiau atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus negu pats sprendimas, kuriuo atsisakyta pratęsti terminą. Taigi, pareiškėjo suklydimui įtakos turėjo ir atsakovės veiksmai. Dėl to teismas sprendžia, kad pareiškėjo skunde ginčijamas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. SDPN-20-201110-00086 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui 2020 m. kovo 9 d. Privalomuoju nurodymu buvo nustatytas 6 mėnesių terminas savavališkos statybos padarinių pašalinimui, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. Pareiškėjas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio pagrindu į Inspekciją dėl termino pratęsimo savavališkos statybos padarinių pašalinimui kreipėsi tik 2020 m. spalio 28 d. (Inspekcijoje prašymas gautas 2020 m. spalio 29 d.), t. y. akivaizdžiai praleidęs Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, išaiškinta, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1938-525/2016, 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020 ir kt.). Ginčo atveju Inspekcijai pagal įstatymą (Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį) pavesta spręsti privalomųjų nurodymų pratęsimo terminus, todėl Inspekcija buvo kompetentinga nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo. Atsižvelgdama į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ir suformuotą LVAT praktiką, Inspekcija pagrįstai atsisakė pratęsti jau pasibaigusį terminą. Taigi, skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindo, įtvirtinto ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenustatyta. Atsakydama į pareiškėjo 2020 m. spalio 28 d. prašymą, Inspekcija priėmė iš esmės motyvuotą sprendimą, kuris atitinka pagrindinius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus sprendimo formai ir turiniui, todėl procedūrinių pažeidimų jo panaikinimui taip pat nenustatyta.
Teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar, bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, teisminių procesų eigos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui pareiškėjo patikslintas skundas pilnoje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Likusieji tiek pareiškėjo, atsakovės ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. S. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.