- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-575-2779-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00429-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimu A. V. skundą patenkino ir 2010 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) Klaipėdos regiono departamento Klaipėdos kontrolės skyriaus viršininko V. K. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 106552 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų bauda, panaikino bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda A. V. buvo paskirta už tai, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., 20 val. 30 min., patikrinus – pasvėrus (svarstyklės F-1000 9173284 (7501823), patikra galioja iki 2010 m. lapkričio 13 d.) jo vairuojamą automobilį „Renault Premium 420“, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Leci Trailer CO3“, vykstantį maršrutu Klaipėda – Vilnius, nustatyta, kad viršyta ašių grupės apkrova 3,09 t, o vairuotojas neturi specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnį. Nurodė, jog A. V. savo skundą panaikinti Institucijos Nutarimą grindė tuo, jog jo padarytas pažeidimas neįrodytas, nes ginčo krovinys į konteinerį buvo pakrautas Gruzijoje 2010 m. rugpjūčio mėnesį, o jis 2010 m. rugsėjo 15 d. darbdavio nurodymu nuvyko į Malkų įlankos jūrų uosto postą paimti krovinį pervežimui iš Klaipėdos į Vilnių, kur pateikus muitinės pareigūnui dokumentus, paaiškėjo, kad bendras svoris neviršija leistino, t. y. mažesnis nei 44 tonos; siuntėjo plomba nuimta nebuvo, krovinio išdėstymo konteineryje muitinė tikrinti neleido, nes tam nebuvo pagrindo – dokumentuose nurodyta informacija sutapo su svėrimo rezultatais, muitinės pareigūnas užkabino kontrolinę plombą, atspausdino tranzitinę deklaraciją ir leido važiuoti, o jis papildomai pasverti visą junginį, patikrinant svorio išdėstymą per ašis ir apskaičiuoti ašių grupės apkrovą negalėjo, nes nei Malkų įlankos jūrų uosto muitinės poste, nei konteinerių terminalo teritorijoje to padaryti galimybių nėra, kadangi jose įrengtos tik platforminės svarstyklės bendrai masei nustatyti, be to, jis negalėjo savavališkai nuimti siuntėjo ir (ar) muitinės plombų. Teismas pažymėjo, jog Institucijos 2010 m. rugsėjo 15 d. svėrimo akte, kurio pagrindu A. V. skirta administracinė nuobauda, nurodyta, jog ginčo transporto priemonių junginys pasvertas 20 val. 30 min., 3 ašis perkrauta 3,09 t, faktinis junginio svoris 43,27 t, o Institucija, teismui pareikalavus, pateikė ir antrąjį svėrimo dokumentą, t. y. svėrimo kvitą, kuriame nurodyta, kad svėrimas atliktas 2010 m. rugsėjo 15 d., 22 val. 2 min., ir ginčo transporto priemonių junginio faktinis svoris 43,80 t, o 1, 2 ir 3 ašių perkrovos svėrimo metu nenustatyta. Konstatavo, jog iš paminėtų svėrimo dokumentų matyti, kad abu kartus Institucijos sverta vienomis svarstyklėmis – modelis F-1000, serijinis Nr. 9173284 (7501823), tačiau akivaizdžiai skiriasi faktinis ginčo transporto priemonių junginio bei ašių svoris, o jokių duomenų, jog ginčo krovinys po pirmojo svėrimo iki antrojo svėrimo perkrautas ir (ar) kitaip patikrintas krovinio išsidėstymas konteineryje, byloje nėra, be to, įrodyta, kad vairuotojas priėmė ginčo krovinį pervežimui plombuotą, be krovinio turinio patikrinimo. Pridūrė, kad byloje esančiame tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) (toliau – ir CMR važtaraštis) nėra nurodyta jokių ginčo krovinio siuntėjo nurodymų ir (ar) reikalavimų dėl papildomo krovinio svorio tikrinimo vežėjui ir pan., todėl konstatuotina, kad vairuotojui objektyviai ir negalėjo kilti pareigos (vairuotojas neturėjo imtis iniciatyvos) pasverti krovinį, įrašyti kokias nors pastabas važtaraštyje ir (ar) atsisakyti vežti krovinį. Padarė išvadą, kad vairuotojo veiksmai ginčo situacijoje atitiko bonus pater familias principą (protingo, sąžiningo ir apdairaus vežėjo elgesio standartą), o skirtingi ginčo transporto priemonių junginio faktinio svorio bei ašies (ašių) apkrovos duomenys, Institucijai atlikus svėrimą tomis pačiomis svarstyklėmis, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, nors ginčo krovinys ir nebuvo perkrautas, vertintini kaip nepatikimi ir (ar) abejotini duomenys, neįrodantys tiriamo pažeidimo objektyviosios pusės. Konstatavo, jog nenustačius pažeidimo fakto, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. V. atžvilgiu nutrauktina.
II.
Institucija, nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 48 – 52), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos Nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teisės aktai nenumato galimybės įrodyti, ar vairuotojas turėjo galimybę pasisverti vežamą krovinį ar ne. Teigia, jog vadovaujantis ATPK 145 straipsnio 2 dalimi, pažeidimas laikomas padarytu tada, kai vairuotojas važiuoja be leidimo su transporto priemone (jo junginiu), viršijant leidžiamą ašies apkrovą. Pažymi, jog Kelio „A1” 302,5 kilometre, Klaipėdos rajone, Dirvupių kaime esančiame stacionariame kontrolės poste sumontuota įranga, automatiškai į kontrolę nukreipia tas sunkiasvores transporto priemones, kurios važiuoja, viršydamos leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, t. y. tame pačiame kelyje yra sumontuotos preliminarios svarstyklės, kurios užfiksuoja, kad transporto priemonė važiuoja šiuos leistinus dydžius viršydama ir automatiškai nukreipia ją į stacionarų kontrolės postą išsamiam ir tiksliam patikrinimui. Nurodo, jog iš 2010 m. rugsėjo 15 d. svėrimo akto Nr. 106552 ir svėrimo kvito 4689 (svėrimas atliktas 20 val. 30 min.) matyti, kad transporto priemonės puspriekabės faktinė ašių grupės apkrova 3,09 t viršijo leidžiamą ašių grupės apkrovą (24 t), todėl vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 14 d. Institucijos viršininko įsakymu Nr. 2B-446 „Dėl uždraudimo transporto priemonei važiuoti toliau ir transporto priemonės dokumentų paėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 4 ir 5.5 punktų nuostatomis, Institucijos pareigūnas uždraudė A. V. vairuojamai transporto priemonei važiuoti toliau, kol bus pašalintas pažeidimas bei paėmė iš jo transporto priemonės dokumentus. Teigia, jog po 1 val. 30 min. A. V. Institucijos pareigūnams pareiškė, kad nustatytą pažeidimą pašalino ir paprašė grąžinti dokumentus, o pareigūnai, vadovaudamiesi Aprašo 15 punkto nuostatomis, 22 val. 2 min. persvėrę transporto priemonę ir įsitikinę, kad pažeidimas pašalintas, grąžino minėtus dokumentus ir leido šiai transporto priemonei važiuoti toliau. Pabrėžia, jog kokiu būdu pažeidimas buvo pašalintas, pareigūnai nesiaiškino, nes to iš jų nereikalauja teisės aktai. Taip pat akcentuoja, jog dėl svėrimo rezultatų jokių abejonių nekilo, nes sveriama buvo su tik pusę metų naudojamomis stacionariomis svarstyklėmis, kurios turėjo galiojančią patikrą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 32 straipsnio 1 dalį vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas. Priduria, jog vežėjo transporto priemonės vairuotojas, priimdamas ir veždamas krovinį, privalo laikytis visų teisės aktų reikalavimų. Mano, jog A. V., žinodamas, kad Klaipėdos muitinės poste galimybė buvo pasisverti tik bendrąją transporto priemonės masę, bet ne ašių apkrovas, lengvabūdiškai tikėjosi, kad ašių apkrovos nebus viršytos, tačiau tam patikrinti nesiėmė jokių priemonių. Teigia, jog netikrindamas krovinio atitikimo teisės aktų reikalavimams, vairuotojas pats prisiima atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių. Tikina, kad vairuotojas šioje situacijoje nesiėmė jokių priemonių nustatyti, ar nėra ašių perkrovos, todėl jo elgesys niekaip negali būti laikomas atitinkančiu bonus pater familias principą. Pažymi, jog iš CMR važtaraščio matyti, kad jis važtaraštyje pasirašė ir pažymėjo, kad konteinerį pervežimui priėmė plombuotą, be krovinio turinio patikrinimo. Priduria, jog bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad A. V. vairuotas krovininis automobilis „Renault Premium 420“ turėjo technines galimybes reguliuoti motorinės transporto priemonės (vilkiko) balno (įrenginio, sujungiančio vilkiką su puspriekabe) aukštį, taigi ir apkrovas ant ašių. Mano, kad A. V. važiavo su pernelyg aukšta balno padėtimi, dėl ko ašių grupės apkrova 3,09 t viršijo leidžiamą ašių grupės apkrovą, o vėliau, žinodamas, kad su muitinės plombomis, krovinio persikrauti negalės, šią balno padėtį pažemino, krovinio centrą taip paslinkdamas į transporto priemonės abejas ašis. Priduria ir tai, jog A. V., būdamas specifiniu subjektu – krovininės transporto priemonės vairuotoju – privalėjo žinoti teisės aktus, reglamentuojančius krovininio transporto veiklą bei privalėjo numatyti, kad ašių apkrova gali viršyti leidžiamą ir tai patikrinti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinė byla Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimu A. V. atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį sudėties.
ATPK 145 straipsnio 2 dalis numato, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir sprendžia, kad bylos duomenys visiškai įrodo A. V. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo neabejotinai paneigti 2010 m. rugsėjo 15 d. svėrimo akte Nr. 106552 ir svėrimo kvite 4689 (svėrimas atliktas 20 val. 30 min.) (b. l. 9 – 10), užfiksuoti rezultatai, jog A. V. vairuotos transporto priemonės puspriekabės faktinė ašių grupės apkrova 3,09 t viršijo leidžiamą ašių grupės apkrovą. Pažymėtina, jog su šio svėrimo rezultatais, taigi ir su pažeidimo faktu, A. V. jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole sutiko, nurodė dėl pažeidimo besigailintis ir jokių rašytinių prašymų ar pastabų dėl pakartotinio transporto priemonės persvėrimo neteikė, nors galėjo tą padaryti. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija mano, jog nėra pagrįsta konstatuoti, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., 22 val. 2 min., t. y. praėjus daugiau nei pusantros valandos, pakartotinio svėrimo metu (b. l. 33) gauti duomenys, patvirtinantys tai, jog 1, 2 ir 3 ašių perkrovos svėrimo metu nenustatyta, paneigia tinkamu būdu atliktus pirminius svėrimo rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, jog nors byloje ir nustatyta, kad A. V. krovinį protokole minimu automobiliu į UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 7) pristatė nepažeidęs ant šios transporto priemonės esančių plombų, kas suponuoja, jog jis fiziškai, t. y. atidaręs konteinerį, perskirstyti krovinio negalėjo, tai, teisėjų kolegijos nuomone, dar neįrodo, jog jis neleistinos ašių apkrovos negalėjo pašalinti kitais būdais, juo labiau, kad ir iš byloje esančios dokumentų paėmimo pažymos ir tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų transporto priemonės dokumentų (b. l. 36) aiškiai matyti, kad transporto priemonės registracijos liudijimai iš jo užfiksavus minėtą ašių apkrovą buvo paimti ir atiduoti tik pašalinus jo padarytą pažeidimą, kas duoda pagrindo manyti, jog A. V. siekė kuo greičiau pašalinti savo daromą pažeidimą, o ne pakartotiniu svėrimu užginčyti pirminio svėrimo metu gautus rezultatus. Pridurtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, jog A. V. vairuota transporto priemonė turėjo techninę galimybę reguliuoti apkrovas ant ašių (b. l. 39 – 40), ko jis neginčijo, todėl teisėjų kolegija mano, kad skirtingi duomenys abiejų svėrimų metu buvo gauti būtent dėl A. V. veiksmais pašalintos ašių apkrovos, tačiau tai pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Remiantis tuo, konstatuoti, jog pirminio svėrimo metu gauti duomenys vertintini kaip nepatikimi ir (ar) abejotini duomenys, neįrodantys tiriamo pažeidimo objektyviosios pusės, yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog A. V. atitiko protingo, sąžiningo ir apdairaus vežėjo elgesio standartą. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog nei tai, kad krovinio paėmimo vietoje nebuvo galimybės pasverti ašių apkrovų, nei tai, kad, kaip nurodė apygardos teismas, CMR važtaraštyje nebuvo nurodyta jokių ginčo krovinio siuntėjo nurodymų ir (ar) reikalavimų dėl papildomo krovinio svorio tikrinimo vežėjui, neatleidžia jo, kaip krovininės transporto priemonės vairuotojo, nuo KTK numatytos teisinės pareigos laikytis eismo saugumo reikalavimų ir kitų krovinio vežimo sąlygų, bei nešalina jo atsakomybės už tokių reikalavimų nepaisymą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina A. V. teiginius, jog jis neturėjo galimybės patikrinti, ar apkrova tam tikroms automobilio ašims yra per didelė, nes visuotinai žinoma, kad tą patikrinti objektyviai yra įmanoma, ir sprendžia, kad jis jokių priemonių nustatyti, ar nėra ašių perkrovos, nesiėmė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.