Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-12 · Civilinė byla Nr. e2-36155-1064/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-12
Bylos Nr.
e2-36155-1064/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29825-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Fomičiova
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Projektas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36155-1064/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29825-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2;
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Projektas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 228,03 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė atsakovei UAB „Projektas“ licencines paslaugas, numatytas 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Projektas“ sudarytoje licencinėje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 1 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MR18-202, kurią atsakovė pagal sutarties specialiosios dalies 4 punktą turėjo apmokėti iki 2018 m. kovo 8 d. Atsakovė PVM sąskaitą-faktūrą priėmė, kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, tačiau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir nėra atsiskaičiusi iki šiol. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Projektas“. Ieškovė UAB „Juris LT“ nurodo, kad išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą, todėl ji laikytina naująja atsakovės UAB „Projektas“ kreditore.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Nagrinėjamu atveju ieškinys su priedais ir teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinio pateikimo tvarką ir terminus atsakovei buvo siųstas registruotos buveinės adresu Algirdo g. 19, Vilniuje, taip pat atsakovės UAB „Projektas“ vadovo – direktoriaus Š. A. gyvenamosios vietos adresu. Abiem atvejais teismo siųsti procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovės ieškinys su priedais ir teismo pranešimas 2018 m. spalio 15 d. buvo išsiųsti Juridinių asmenų registre registruotu atsakovės buveinės adresu Algirdo g. 19, Vilniuje, todėl laikytini tinkamai įteiktais atsakovei 2018 m. spalio 26 d.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Projektas“ sudarė licencinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8-10). Pagal šios sutarties specialiosios dalies 1 ir 4 punktus šalys susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikia UAB „Projektas“ neišimtinę licenciją naudoti elektroninę duomenų bazę, už kurią mokamas licencinio mokesčio dydis yra 363 Eur įskaitant PVM, sumokamas lygiomis dalimis dviem mokėjimais pagal pateiktas sąskaitas, nurodytais mokėjimo terminais – pirmos sąskaitos – 2017 m. gruodžio 29 d., antros sąskaitos – 2018 m. kovo 8 d. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė atsakovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. MR-18-202 181,50 Eur sumai (e. b. l. 22). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2018 m. kovo 9 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl sąskaitos apmokėjimo (e. b. l. 12).

2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Projektas“ dėl 181,50 Eur skolos (e. b. l. 14-15). Pagal šios sutarties 1 punktą pradinis kreditorius naujajam kreditoriui perleido savo reikalavimo teisę į skolą kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisę į įkeitimą, laidavimą ar kitokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, kuris susijęs su skolininko skolomis pradiniam kreditoriui, o taip pat bet kokias kitas iš skolos kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises. Bylos duomenimis ieškovė UAB „Juris LT“ apie reikalavimo perleidimą informavo atsakovę, išsiųsdama pranešimą paštu bei atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodytu atsakovės elektroniniu paštu (e. b. l. 7, 19-20, 23).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovės prievolės įvykdymo terminai yra suėję, todėl, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 181,50 Eur skolos pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės iš viso 6,53 Eur delspinigių pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą ir atsakovės neapmokėtą išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. MR-18-202.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas netesybas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Projektas“ 2017 m. lapkričio 20 d. sudarytos sutarties bendrosios dalies 4.1 punktą, kai naudotojas vėluoja sumokėti duomenų bazės gamintojui licencinį mokestį pagal sutartį, duomenų bazės gamintojas turi teisę reikalauti iš naudotojo 0,02 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neapmokėjo išankstinės sąskaitos iki nustatyto termino (2018 m. kovo 8 d.) bei į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti taikant 0,02 proc. dydžio delspinigių normą nuo neapmokėtos 181,50 Eur sumos už 180 dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), reikalavimas dėl 6,53 Eur delspinigių priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 8 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu: 1) kreditorius įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas; 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. antrąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc. (žr. http://sdw.ecb.europa.eu/quickview.do;jsessionid=73EBE1046E96E82CDCA4A05599242A1B? SERIES_KEY =143.FM.D.U2.EUR.4F.KR.MRR_FR.LEV), ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (228,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo patyrusi 315 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (e. b. l. 6) ir 300 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (e. b. l. 5, 21).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Konstatuotina, kad nors nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (300 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau ieškinio parengimo procesas nebuvo sudėtingas ar didelės apimties, nereikalavo specialių žinių, ieškinyje nėra nagrinėjami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, o prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija pačią prašomos priteisti skolos sumą, todėl teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti 300 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį šiuo atveju yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Dėl šios priežasties ieškovei priteistina iš atsakovės 200 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistinas 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96, 98 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektas“, juridinio asmens kodas 120086171, 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną Eur 50 ct) skolos, 6,53 Eur delspinigių (šešis Eur 53 ct), 40 Eur (keturiasdešimt Eur) išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (228,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215 Eur (dviejų šimtų penkiolikos Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektas“, juridinio asmens kodas 120086171, į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis Eur 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Fomičiova