Utenos apylinkės teismo sprendimas

2026-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-32-1237/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-01-21
Bylos Nr.
A20.-32-1237/2026
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00023-2026-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Masiulianec
Advokatai
Simona Jašmontaitė
Kategorijos
Byla Nr. A20.-32-1237/2026
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00023-2026-9Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 21 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Inga Masiulianec,sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič - Babičevienei,

užsieniečiui B. H., jo atstovui advokatei Simonai Jašmontaitei,vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Irako Respublikos piliečiui B. H., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Teikimu prašoma taikyti Irako Respublikos piliečiui B. H. (toliau – Užsieniečiui) sulaikymą iki 2026 m. balandžio 20 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė teikimą tenkinti.

2. Užsienietis ir jo atstovė su teikimu nesutiko. Užsienietis nurodė, kad nori kuo greičiau grįžti į kilmės šalį. Prašė taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai nepriklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 27 d. 13.50 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės, Gintaro Žagunio pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė 14 asmenų, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo Irako Respublikos pilietis B. H., gim. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) Užsienietis užregistruotas ILTU kodu: (duomenys neskelbtini)), kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bei su savimi neturėjo kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

4. 2021 m. rugsėjo 20 d. Užsienietis buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Kybartų Užsieniečių registracijos centre (toliau – Centras), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 5 str. 6, 8 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –Migracijos departamentas prie LR VRM) 2021-10-21 sprendimu Nr. 21S33521, Užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Migracijos departamento prie LR VRM sprendimui - išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM.

5. Užsienietis pateikė skundą dėl šio Migracijos departamento prie LR VRM sprendimo. Migracijos departamento prie LR VRM 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą atmesti jį kaip nepagrįstą (2021 m. gruodžio 7 d. Nr. 6K-2030).

6. Užsienietis šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 14 d. išnagrinėjęs Užsieniečio skundą priėmė sprendimą, kuriuo Užsieniečio skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Migracijos departamento prie LR VRM 2021 lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 21S33521 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: ,,3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“.

7. 2022 m. vasario 8 d. Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą Nr. 22S65215 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti Užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1656-822/2022, atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą nepakeistą. LVAT priėmus neskundžiamą nutartį Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

9. Pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl buvo sprendžiamas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. birželio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 20 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos

10. 2022 m. birželio 27 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM tarnybiniame pranešime konstatuota, kad minėtas Užsienietis, pasinaudodamas jam suteikta judėjimo laisve, išvyko iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo, tokiu būdu faktiškai pasislėpdamas nuo institucijų kontrolės.

11. 2026 m. sausio 19 d. Pagal Dublino III reglamentą užsienietis buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos. 2026 m. sausio 19 d. 19.00 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu minėtas Užsienietis sulaikytas iki 48 val., kadangi buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 39 straipsnio 3 punkto nuostatomis, užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsieniečio sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 2 dalyje, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, nes užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, todėl turi būti vykdoma išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, o tai yra pagrindas jo sulaikymui.

13. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024, 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-575/2025).

15. Teismas įvertinęs, tai kad užsieniečio tapatybė nustatyta, užsienietis nurodė, kad sutinka ir prašo kuo skubiau būti grąžintas į kilmės šalį, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su institucijomis atsakingomis už jo teisinę padėtį, byloje nėra duomenų, kad užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą ar gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad užsieniečio sulaikymas, nenustačius užsieniečio nebendradarbiavimą grindžiančių aplinkybių, pripažintina nebūtina ir neproporcinga priemone siekiamiems tikslams įgyvendinti ir vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, būtų neproporcingas siekiamiems tikslams.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte 3 (tris) mėnesius. Šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant Įstatyme numatytų teisėtų tikslų. Todėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2- 4 punktais, bei 5 dalies 6,7 ir 10 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti iš dalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti Irako Respublikos piliečiui B. H., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. balandžio 19 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Inga Masiulianec