Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-669-780/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-10-08Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-12-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-08
Bylos Nr.
2-669-780/2015
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00521-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
S. P.
Advokatai
Arvydas Gudas, Vytautas Garla
Civilinė byla Nr. 2-669-780/2015;teisminio proceso Nr. 2-27-3-00521-2015-0;procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5;
(S)3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.1.14.6;3.2.7.1; 3.2.7.2;3.2.8.4.LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 8 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Jonai Kardokienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vytautui Garlai, atsakovo atstovui advokatui Arvydui Gudui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo pakeitimo pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui S. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė: 1) pakeisti 2012-05-28 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-913-839/2012 dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo dienos nepilnamečio sūnaus P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyve­na­moji vieta nustatoma su vaiko tėvu S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vieto­je; 2) pakeisti 2012-05-28 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-913-839/2012 dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir nustatyti, kad išlaikymą nepilnamečiui sūnui P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) teiks vaiko motina R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmė­nesinėmis perio­di­nėmis išmokomis po 86,88 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki pilnametystės; 3) nepil­na­mečio sūnaus P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą S. P. (b. l. 3-6).

2015-09-30 teisme gautas ieškovės rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad ieškovė R. P. atsisako reikalavimo atsakovui S. P. civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir prašo civilinę bylą nutraukti. Ieškovė savo pareiškime nurodo, kad jai yra išaiškintos, žinomos ir suprantamos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad tuo pagrindu bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškovė taip pat prašo atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atsižvelgiant į jos procesinį elgesį, sunkią materialinę padėtį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, o pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, prašo grąžinti 75 procentus 2015-07-08 sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 67).

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas prašo priimti ieškovės atsisakymą ieškinio ir atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų, nes procesinėmis teisėmis ieškovė naudojosi sąžiningai, ieškinio atsisakė laiku, t. y. susipažinusi su atsakovo pateiktais procesiniais dokumentais, bylinėjimosi išlaidų nedidino, o jos turtinė padėtis yra sunki.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškovės pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo sutinka, tačiau prašo priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė dar prieš pareikšdama žinojo atsakovo padėtį, todėl nepagrįstai pareiškė ieškinį. Atsakovo išlaidos advokato pagalbai buvo būtinos, todėl turi būti priteistos iš ieškovės.

Teisėjas sprendžia, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos, todėl ieškinio atsisakymas priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis), byla nutrauk­ti­na (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės prašymas atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo netenkintinas.

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarnybos sprendimu ieškovei buvo teikia­ma antrinė teisinė pagalba ir ieškovė yra at­leis­ta nuo 50 procentų žyminio mokesčio ir kitų byli­nė­ji­mo­si išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (b. l. 7). Atsakovas prašo priteisti būtent CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškovė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tarnybos sprendimu savaime nėra atleista nuo kitos šalies bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Pabrėžtina, kad teismui priėmus ieškovės pateiktą ieškinį, atsakovui atsirado pareiga pateikti atsiliepimą (CPK 225 straipsnio 3 punktas). Atsakovas S. P. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu (b. l. 43), 2015-08-06 pateikė teismui atsi­lie­­pimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, išdėstė nesutikimo argumentus, prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiantį kvitą (b. l. 22-25, 34).

Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovei atsisakius atsakovui pareikštų reikalavimų. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nusta­tyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėji­mo­si išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertin­da­mas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąži­nin­gumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti byli­nė­ji­mo­si išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal proce­si­nius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. verti­na­mas bylinėjimosi išlaidų priežastin­gu­mas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesi­nius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietu­vos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Atkreiptinas dėme­sys, kad skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieško­­vas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nusta­ty­ti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmi­mas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėji­mo­si išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elge­sys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai netei­sė­tus procesinius veiksmus arba tokius proce­si­nius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).

Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabai­gos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nuta­rimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (nauja redakcija nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ne kokie nors atsakovo veiksmai dėl kurių ginčas buvo pradėtas nagrinėti teisme, bet būtent ieškovės valia padarytas pasirinkimas inicijuoti bylos iškėlimą atsakovui. Be to, ieškinio atsisakymą taip pat lėmė ne tai, kad atsakovas būtų patenkinęs ieškovės reikalavimus, bet pačios ieškovės pasirinktas bylinėjimosi perspektyvos įvertinimas.

Pažymėtina, kad įstatymas numato asmeniui ne tik teisę pareikšti ieškinį, bet ir pareigą, kad reiškiamas ieškinys būtų iš anksto apgal­votas ir sąžiningai pagrįstas (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 1 dalis). Reikalavimų apimtį ir jų turinį gali nustatyti tik pats į teismą besikreipiantis asmuo (CPK 13 straipsnis), todėl dėl ieškinio nepagrįstumo (nesąžiningumo) atsiradusios pasekmės tenka būtent tokį ieškinį pareiškusiam asmeniui.

Šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ji pareiškė dėl to, kad šio klausimo šalims nepavyko išspręsti ne ginčo teisenos tvarka, t. y. kad ieškinio pareiškimas buvo būtinas. Byloje nėra jokių duomenų, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu ieškovei buvo vienintelė galimybė sužinoti atsakovo poziciją dėl šio klausimo ir jo objektyvias galimybes auginti jų vaiką savo gyvenamojoje vietoje. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pats vaikas niekada nenorėjo pakeisti gyvenamosios vietos, o pati ieškovė pripažįsta, kad ieškinį pareiškė negalėdama rasti bendros kalbos su savo vaiku. Todėl šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovė ieškinį pareiškė ne dėl to, kad vaikui negalėjo užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, o dėl to, kad jai iškilo problemų įgyvendinant savo motinos valdžią. Tačiau dėl to nėra jokios atsakovo kaltės, todėl atsakovas neturi patirti nuostolių dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos tik ieškovės inicijuoto teisminio proceso, o ne paties atsakovo veiksmų, ir buvo būtinos siekiant apginti ne tik savo teises, bet ir paties šalių vaiko, dėl kurio gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovė kreipėsi į teismą, interesus. Akivaizdu, kad atsakovas su ieškiniu nesutiko ne todėl, kad nenori auginti savo vaiko, o todėl, kad dėl objektyvių aplinkybių negali to daryti paties vaiko interesais. Nors ieškovė tiesiogiai nenurodė ieškinio atsisakymo priežasties, tačiau iš Utenos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovė pati pripažino, jog paskubėjo pareikšti ieškinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pareiga atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas jo inicijuotoje byloje negali būti siejama su ieškovo turtine padėtimi. Nei CPK 93, 94 ar 98 straipsnis, nei Rekomendacijos, nustatant priteis­ti­nų bylinėjimosi išlaidų dydį, nenumato kriterijaus – asmens, iš kurio tokios išlaidos pritei­siamos, turtinės padėties, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, paneig­tų asmenų pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, pažeistų priešingos ginčo šalies teisę į sąžiningą procesą, nepatiriant nepagrįstų ir nebūtinių išlaidų. Be to, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasirinkti bylą vesti pačiam ar per advokatą, todėl pasinaudojimas advokato pagal­ba negali lemti skirtingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Vilniaus apygardos teismo nutartis civi­li­nėje byloje Nr. 2A-2562-611/2014).

Įvertinus šios bylos apimtį, jos pobūdį, šalių elgesį procese, priežastis, dėl kurių susidarė bylinė­ji­mosi išlaidos, darytina išvada, kad atsakovo patir­tos 700 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą ir atstovaujant teisme yra pagrįstos, būtinos, neviršija Reko­mendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, ir dėl jų susidarymo yra tik vienos šalies – ieškovės, kaltė. Todėl ieško­vei atsisakius ieškinio, atsakovo bylinėjimosi išlaidos turi būti atsakovui priteistos iš ieškovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat turi atlyginti nepagrįstai bylą inicijavusi ieškovė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji yra atleista 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš jos išieškotina pusė šių išlaidų , t. y. 3,16 Eur iš 6,33 Eur. Tačiau atsisakius ieškinio ieškovei grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 15,37 Eur (CPK 87 straip­s­nio 2 dalis), todėl į grąžintino žyminio mokesčio sumą įskaičius ieškovės valstybei mokėtiną 3,16 Eur sumą už procesinių dokumentų įteikimą, grąžintina ieškovei žyminio mokesčio dalis mažintina iki 12,21 Eur (15,37 Eur - 3,16 Eur).

Žy­mi­nį mokestį grą­ži­na Valstybinė mokes­čių inspekcija remdamasi teismo nutar­timi (CPK 87 straips­nio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 92 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 290, 291 straips­niais, 293 straipsnio 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Priimti ieškovės R. P. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. 2-669-780/2015 nutraukti.

Priteisti iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,21 Eur (dvylika eurų 21 ct) žyminio mo­kesčio, sumokėto 2015-07-08, įmokos kodas 5660, op. archyvo kodas 2015070800517027.

Dėl nutarties per septynias dienas gali būti duodamas ats­ki­rasis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka