- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- 2A-2562-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41494-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2017 metų sausio mėnesio. Nurodė, jog atsakovas pagal teismo sprendimus teikė jam išlaikymą iki jo pilnametystės. Baigus mokslus vidurinėje mokykloje, atsakovas nustojo teikti bet kokį išlaikymą. Nuo 2013-09-01 jis pradėjo studijuoti Mykolo Romerio universitete nefinansuojamoje valstybės programoje. Jis stengiasi susirasti darbą, suderinamą su studijomis universitete, yra registruotas darbo biržoje, tačiau jokio darbo, kurį galėtų suderinti su studijomis, rasti jam nepavyksta. Mokslas universitete yra mokamas. Piniginių lėšų studijoms jam paskolino mama ir močiutė. Jo poreikiams per mėnesį reikia 1200 Lt. Ieškovui būtina atsakovo parama, nes jis yra darbingas, todėl yra pajėgus teikti jo paramai po 350 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis sūnui teikė išlaikymą, kol jis mokėsi vidurinėje mokykloje ir buvo jau pilnametis. Ieškovui jis kaip tėvas neegzistuoja, jis su juo nebendrauja ir susitinka tik teismuose. Pateiktas ieškinys tik patvirtina, kad ieškovas nesugebėjo įstoti į valstybės finansuojamą vietą, o tai reiškia, kad jo mokslo rezultatai mokykloje buvo blogi, kas vertintina kaip ieškovo pastangų neįdėjimas į savo ateitį, o noras išlaikymą gauti tik iš tėvų. Atsakovo turtinė padėtis yra bloga, jis turi rimtų sveikatos problemų po 2011 metais atliktos operacijos ir gauna tik minimalų atlyginimą, o dėl sveikatos būklės neturi galimybių papildomai dirbti ir gauti papildomų lėšų. Jo dabartinė sutuoktinė neteko darbo ir įsidarbino tik 2013 metų lapkričio mėnesį ir gauna labai mažą atlyginimą. Jis iki šiol teikia išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams: K. K., kuri gyvena su trečiuoju asmeniu, šeimoje auga sūnus M. K. ir dukra A. K., kurie turi sveikatos problemų ir dėl ko reikalingos papildomos lėšos. Jis net negali laiku sumokėti komunalinių mokesčių, kas akivaizdžiai rodo, jog ieškovui kaip pilnamečiui asmeniui, kuris nori studijuoti valstybės nefinansuojamose studijose, teikti paramą jis absoliučiai neturi jokios galimybės, kaip ir neturi galimybės teikti pakankamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams.
Trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovas niekada vaikais nesirūpino ir nesirūpina, neskiria laiko jų sveikatos problemoms, neleidžia kartu laisvalaikio. Sūnui įstojus į aukštąją mokyklą atsakovas iš karto nutraukė mokėjimą. Ji kiek gali stengiasi padėti sūnui siekti aukštojo mokslo, todėl ji ir jos motina paskolino ieškovui 2000 Lt. Ji visapusiškai padeda savo sūnui, perka reikiamus daiktus ir juo rūpinasi. Dar išlaiko nepilnametę dukrą, finansiškai padeda savo neįgaliai pensininkei motinai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. K. atsakovui A. K. 1 200 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovui, sulaukusiam pilnametystės, yra reikalinga parama, nes jis studijuoja aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Tačiau nors ir ieškovui yra būtina parama, tačiau atsakovas sprendimo priėmimo metu negali jos teikti, nes ieškovui teikti prašomą išlaikymo dydį po 350 Lt atsakovui būtų akivaizdžiai per didelė našta. Prašomo išlaikymo dydis, teismo manymu, yra mažesnis nei minimalus, tačiau atsižvelgiant į atsakovo tutinę padėtį, gaunamas pajamas bei turimų nepilnamečių išlaikytinių skaičių, jo pareiga būtų neįvykdoma. Ieškovas neišnaudojo kitų galimybių dirbti kavinėse, kur studentams suteikiama galimybė suderinti darbus su studijomis ir gauti pajamų. Ieškovas pats pasirinko studijas aukštojoje mokykloje, neatsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, todėl atsakovui negali būti perkelta ieškovo mokslų mokėjimo našta, juolab, kad ieškovas neišnaudojo ir galimybės pasiimti paskolą studijoms, kurios suteikiamos labai palankiomis sąlygomis studentams. Teismas pažymėjo, kad ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos 1200 Lt bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti ir nepriteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
teismas, atmesdamas ieškinį, tačiau konstatavęs, kad ieškovui reikalinga parama, galėjo vadovautis CPK 93 str. 4 d. ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisti atsižvelgiant į atsakovo elgesį ir nesąžiningumą. Bylos nagrinėjimu metu nustatyta, kad atsakovas teikdavo išlaikymą ieškovui tik kai priteisdavo teismas ir niekada nėra šios pareigos vykdęs gera valia ar siūlęs paramą. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo elgesį, kuomet jis turėdamas išlaikytinių nepagrįstai atsisakydavo savo turto, kas įrodo atsakovo nesąžiningumą. Pagal savo turtinę padėtį, atsakovas būdamas sąžiningas tikrai galėjo kreiptis nemokamos teisinės pagalbos, turėdamas įsiskolinimus už komunalines paslaugas, sudaro kelis tūkstančius litų atsakovo paslaugoms, kurios šiuo atveju nebuvo būtinos.Atsakovo advokatė pateikė įrodymus, kad atsakovas 2013-11-14 pardavė dalį buto Trakuose ir gavo 38 750 Lt, tačiau bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad šių pinigų negavo. Toks atsakovo elgesys yra sistemingas, turtas atsakovui nereikalingas arba jis perleidžia jį neatlygintinai. Teismas turėjo atsižvelgti, kad visose dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo bylose jis nuolat įrodinėdavo savo sunkią materialinę padėtį, bet visada rasdavo tūkstančius litų advokatei.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
ieškovo kaltinimai atsakovui yra nepagrįsti: atsakovas visada stengėsi su ieškovu palaikyti gerą emocinį ryšį, bendrauti su juo, tuo tarpu, ieškovas tik reikalauja pinigų, neatsižvelgdamas, kad atsakovas turi išlaikyti ir kitus nepilnamečius vaikus, turinčius rimtų sveikatos problemų. Ieškovas nesikreipė į banką dėl studijų paskolos, o perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybės ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniuiAtsakovas stengėsi bendradarbiauti su ieškovu, siūlė atsisakyti ieškinio, nurodydamas, kad bylinėjimasis sukels tik nereikalingas išlaidas, nurodė, kad stengsis padėti surasti darbą laisvu nuo studijų metu. Atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, bylos pobūdį, apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Pagrindo sumažinti šias išlaidas nėra. Atsakovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, sąžiningai atliko procesines pareigas, procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsakovas nepatenka į asmenų, kuriems suteikiama nemokama teisinė pagalba, sąrašą. Net ir tuo atveju, bylinėjimosi išlaidas valstybei turėtų sumokėti ieškovas ir neabejotinai šios išlaidos būtų dar didesnės.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria, atmetus ieškovo ieškinį, iš jo atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad atsakovas yra nesąžiningas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors šį ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis Nr.2-104/2013). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovo patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi teismui atmetus ieškovo ieškinį. Pripažintina, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, tai yra įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus. Pažymėtina, kad apeliantas atsakovo nesąžiningumą sieja ne su CPK 93 str. 4 d. numatytu šalies procesiniu elgesiu, tačiau su išlaikymo mokėjimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismas jau pasisakė sprendimu, atmesdamas ieškovo ieškinį. Tuo tarpu aplinkybių, kad atsakovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai atliko procesines pareigas, pirmosios instancijos teismas nenustatė, byloje tokių duomenų nėra, tokių argumentų nenurodo ir apeliantas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pareiga atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas jo inicijuotoje byloje negali būti siejama su ieškovo turtine padėtimi: nei CPK 93 str. ar 98 str., nei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos, nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nenumato kriterijaus – asmens, iš kurio tokios išlaidos priteisiamos, turtinės padėties, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, paneigtų asmenų pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai. Be to, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę pasirinkti bylą vesti pačiam ar per advokatą, todėl pasinaudojimas advokato pagalba negali lemti skirtingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Įvertinus bylos apimtį, jos pobūdį, atsižvelgus į LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio 8.2 ir 8.18. punktus, darytina išvada, kad atsakovo patirtos 1 200 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai yra teisingos, proporcingos ir, atmetus ieškinį, turi būti atsakovui atlygintos iš ieškovo. Pažymėtina, kad kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.