Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei I. U. dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis naudotis bendru daiktu ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai, argumentai

Naudojimosi tvarka bendru žemės sklypu buvo nustatyta 1996 m., tačiau neatitinka realiai naudojamų plotų. Ieškovės užsakymu matininkas E. Š. 2019-03-02 paruošė naują naudojimosi bendru žemės sklypu projektą. Projekte bendraturčiams faktiškai priskirtos naudotis sklypo dalys idealiai atitinka jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nustačius 1 metro pločio bendro naudojimo zoną aplink bendrą gyvenamąjį namą, būtų užtikrintas laisvas ir teisėtas atsakovės patekimas į savo gyvenamąsias patalpas, o taip pat būtų aiškiai atribota ieškovės asmeniškai naudojama sklypo dalis, kurią ji galėtų paženklinti pastatydama tvorą. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė padalinti rūsio patalpas, dalį patalpų užmūrinti, pageidavo atskirti jos turto dalį nuo atsakovės turto dalies, kad nebūtų sąlyčio taškų ir įpareigoti atsakovę pasidaryti atskirą įėjimą.

II. Atsiliepimo, nesutikimo su ieškiniu argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

ieškinys atmestinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naudojimosi tvarkos bendru žemės sklypu pakeitimo

3. Byloje nustatyta, atsakovė ir ieškovė gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) bendraturtės. Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 41/100 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, įgytų 1992-03-24 ir 1992-08-19 dovanojimo sutarčių pagrindu (e. b. 1 t., b. l. 12), 297/596 dalis žemės sklypo, asmeninės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 59/100 dalys gyvenamojo namo, kiemo statinių, įgytų 1992-03-24 ir 1992-08-19 dovanojimo sutarties pagrindu (e. b. 1 t., b. l. 12), ir 299/596 dalis žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu. (e. b. 1 t., b. l. 11–13, 9-10).

4. 1992 m. rugpjūčio 12 d. sutartimi (e. b.1.15-16) šalys susitarė dėl gyvenamojo namo patalpų ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos: ieškovė naudosis namo dalimis: 1-1/10,85 kv. m., 1-2/10,34 kv. m., 1-4/9,25 kv. m., 1-5/16,87 kv. m., 1-7/2,57 kv. m., 1-6/3,55 kv. m., 1-9/1,34 kv. m. bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi 13/258 kv. m., o atsakovė naudosis namo dalimi: 1-10/11,55 kv. m., 1-11/3,53 kv. m., 1-12/12,79 kv. m., 1-13/9,30 kv. m. bei žemės sklypo dalimi A/224 kv. m. ploto. Gyvenamojo namo patalpos: 1-3/5,07 kv. m., 1-8/1,67 kv. m. paskirtos bendram naudojimui.

5. 1992 m. rugpjūčio 13 d. šalys suderino projektą dėl žemės sklypo pasidalijimo naudojimuisi (e. b. 1 t., b. l. 17);

1996 m. balandžio 15 d. žemės sklypas buvo privatizuotas, Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje (e. b. l.t., b.1.18-19) buvo patikslintas žemės sklypo plotas, taip pat patikslinti ieškovei ir atsakovei naudotis tenkančių sklypo dalių plotai bei nustatyta naudojimosi jais tvarka (e. b. 1 t., b. l. 18–19, 22): atsakovei - 256 kv. m., plane pažymėta raide „C“,

bendro naudojimo žemės sklypo plotas - 81 kv. m., plane pažymėtas raide „A“.

6. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos užsakymu matininko E. Š. 2019-03-08 paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių projektą (e. b. l. 1 t., b. l. 23). Pagal šį projektą ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką 596 m² žemės sklypu: ieškovei R. V. paskirti bendrai naudotis 237 k v. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“; atsakovei I. U. atskirai naudotis 235 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“; ieškovei ir atsakovei bendrai naudotis 124 kv. m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“.

Atsakovė su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka. Byloje pateikti šalių rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad ieškovės siūlomoje naudojimosi tvarkoje neišskaičiuotos idealiosios kiekvienai šaliai priklausančios dalys. Neišskaičius kiekvienos šalies idealiosios dalies, galima spręsti, kad siūloma tvarka neatitinka faktinio žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimosi patalpomis, turimų nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsižvelgiant į šalims priklausančius statinius, jų buvimo vietą. Ieškovė į savo patalpas patenka per atskirą įėjimą, esantį jos sklypo dalyje, taip pat gali patekti ir per bendrą įėjimą, kuris yra ieškovės sklypo dalyje. Atsakovė nesutinka, kad pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą (e. b. 1 t., b. 1. 23), jai priklausanti žemės sklypo dalis būtų sumažinta nuo 256 kv. m. iki 235 kv. m., t. y. 21 kv. m. Todėl ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo planas neatitinka šalių asmeninės nuosavybės teise valdomų žemės sklypo dalių. Šalys naudojasi žemės sklypu 1996 m. balandžio 15 d. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į žemės sklypo dydžio patikslinimą. Ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu pagal ieškovės užsakytą, 2019-03-08 matininko E. Š. paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių projektą (e. b. 1 t., b. l. 23) negali būti nustatyta, kadangi pažeis kitos bendraturtės teises. Pagal šį projektą 21 kv. m. sumažėja atsakovės I. U. turimas žemės sklypas nuo 256 kv. m. iki 235 kv. m., padidinama bendro naudojimo dalis. Tokia prašoma nustatyti tvarka prieštarauja CK 4.93 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 2 punktams – Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą ir niekas neturi teisės paimti iš savininko prieš jo valią ar reikalauti prieš savo valią sujungti savo nuosavybę su kito asmens nuosavybe.

7. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilusį ginčą išsprendžia teismas (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.). Bendraturčiai turi teisę nusistatyti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti tokios tvarkos nustatymo teismo keliu.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.) reikalauja, sprendžiant dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, įvertinti ar siūlomas naudojimosi variantas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

8. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad teismas spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas).

9. Akcentuotina, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo ar tvarkos pakeitimo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, tvarkos pakeitimo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Naudojimosi daiktu projektus rengia institucija ar asmenys, turintys teisę tokius darbus atlikti. Dėl to, jeigu bendraturčio byloje pateiktas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektas yra netinkamas ir ydingas, teismas turi diskrecijos teisę jį atmesti. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

10. Pažymėtina, jog ieškovė eismo posėdžio metu atsisakė advokato paslaugų, teismas jai išaiškino šalių atstovavimo teisę, teisę pasirinkti kitą advokatą, atstovavimo teisę (CPK 51 str. 1 d., 56 str.). Ieškovė pasirinko bylą vesti pati. 2019-11-05 posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė naudojimosi tvarkos žemės sklypu reikalavimo pakeitimą. Teismas atstovui išaiškino pareigą per 7 d. pateikti vientisą patikslintą ieškinį. Patikslintas ieškinys per nustatytą terminą teismui nebuvo pateiktas, kadangi ieškovė 2019-11-12 trumpąją SMS žinute advokatui nurodė neteikti patikslinto ieškinio teismui. Ieškovė teismo posėdyje atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo ir palaikė pradinį ieškinio reikalavimą.

11. Šioje byloje yra nagrinėjamas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, o ne atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors reikalavimai yra panašūs, tačiau įrodinėjimo prasme yra skirtingi. Atsakovės teismo posėdžio metu pareikštas reikalavimas padalinti rūsio patalpas, dalį patalpų užmūrinti, pageidavimas atsiskirti jos nuosavybę nuo bendraturtės, kad nebūtų sąlyčio taškų ir įpareigoti atsakovę pasidaryti atskirą įėjimą, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Dėl reikalavimo pašalinti kliūtis ir užtikrinti laisvą priėjimą prie bendro kamino.

12. Ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis ir užtikrinti ieškovei laisvą priėjimą prie bendro kamino. Teismo posėdžio metu abi šalys pripažino, jog į bendro naudojimo rūsio patalpas 1-R-1/7,42 kv. m., R-2/6,69 kv. m., R-3/10,28 kv. m. nuo 2018 m. liepos mėn. laisvai patenka, nedaromi jokie trukdžiai naudotis rūsio patalpomis, rūpintis juose esančiais šildymo katilais ir prižiūrėti bendrą kaminą, ieškovė turi raktą nuo rūsio patalpų, o ginčų dėl naudojimosi tvarkos rūsio patalpomis nėra. Šalys nurodė, kad nors naudojimosi tvarka rūsio patalpomis nenustatyta. Byloje esantis 2015-04-28 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1272-192/2015 (e. b. 1 t., b. l. 68–75, 72), patvirtina, jog rūsio patalpomis naudojimosi tvarka tarp šalių nenustatyta, šiomis patalpomis šalys naudojasi pagal nusistovėjusią tvarką: ieškovė naudojasi kairiosios pusės rūsio patalpomis, o atsakovė - dešiniąja puse. Kadangi reikalavimas pašalinti kliūtis ir užtikrinti ieškovei laisvą priėjimą prie bendro kamino, pareikštas neįrodžius būtinumo, iš esmės nesant ginčo, reikalavimas atmestinas.

13. Ieškovės pateiktas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektas (e. b. 1 t., b. l. 23) yra netinkamas ir ydingas, todėl reikalavimas pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką, atmestinas; ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis naudotis bendro gyvenamojo namo kaminu pareikštas neįrodžius būtinumo ir iš esmės nesant ginčo, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė turėjo 1210 Eur advokato atstovavimo išlaidų (e b. 2 t., b. l. 4). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, atsiliepimo surašymą, atstovavimą keturiuose posėdžiuose, išvykimo į šalių namų valdos apžiūrą sugaištą 1210 Eur advokato atstovavimo išlaidos priteistinos („Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85).

Valstybei pašto išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, kadangi yra mažesnės nei 5 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo 2020-01-13 Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.