Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LSV Intergroup“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1313-1151/2022 pagal ieškovės UAB „LSV Intergroup“ ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2020 m. balandžio 8 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6 000,00 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą (paskolą) mokėdamas Sutarties įmokų mokėjimo grafike nurodytas eilines įmokas ir grąžinti kreditą per 48 mėn. laikotarpį bei sumokėti 5 652,00 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį). Atsakovas paskutinį kartą dalinę kredito grąžinimo įmoką sumokėjo 2020 m. birželio 15 d., nuo aptartos įmokos daugiau kredito įmokų pagal Sutartį nemokėjo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – 2022 m. sausio 5 d. išrašą iš UAB „LSV Intergroup“ sistemos apie neapmokėtą kredito, kurio ID (duomenys neskelbtini), sumą ir 2022 m. sausio 5 d. išrašas iš UAB „LSV Intergroup“ sistemos apie siųstus pranešimus įvykdyti prievolę.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog minėti papildomi įrodymai jau buvo pateikti byloje kartu su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad minėti įrodymai jau byloje buvo pateikti ir yra priimti, apeliacinės instancijos teismas, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad pakartotinai pateiktų minėtų įrodymų priėmimas būtų perteklinis, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti paskolos sumą

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią atsakovas turėjo pareigą paskolintą sumą grąžinti dalimis pagal Sutartyje numatytas sąlygas (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis; Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 papunktis), tačiau atsakovas nuo 2020 m. liepos 15 d. piniginių prievolių pagal Sutartį nebevykdė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokia aplinkybė sudaro teisinį pagrindą įpareigoti atsakovą piniginę prievolę įvykdyti natūra, t. y. iš atsakovo ieškovei priteisti likusią negrąžinto kredito dalį.

20. Apeliantės teigimu, atsakovas pradelsė mokėti aštuoniolika kredito įmokų, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti visų sumų pagal Sutartį. Pažymėjo, jog ieškovės atliktas mokėjimo tvarkaraščio (grafiko) atšaukimas turėtų būti vertinamas kaip vienašalis Vartojimo kredito sutarties, Nr. 93358, nutraukimas nuo 2022 m. sausio 5 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais pažymi, jog atsakovas pasirašė kredito grąžinimo grafiką, t. y. sutiko su jame nurodyta jam priskirta kredito dalimi ir nurodytais kredito grąžinimo įmokų dydžiais bei terminais. Taigi, atsakovas sutiko vykdyti kredito grąžinimo grafike įtvirtintą prievolę – nustatytais terminais mokėti kredito įmokas ir palūkanas. Atsakovo prievolė pagal kredito sutarties grąžinimo grafike įtvirtintą įmokų mokėjimo tvarką laikytina prievole su atidedamuoju terminu. CK šeštosios knygos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios terminuotų prievolių rūšis ir vykdymą, nustato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Atsakovui nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovė įgyja reikalavimo teisę priverstine tvarka, t. y. kreipdamasi į teismą, išieškoti atsakovo nesumokėtas sumas, tačiau ne visą ateityje mokėtino kredito dalį iš karto (tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017, nutarties 47 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021, nutarties 22 ir 35 punktus).

21. Be to, byloje nėra duomenų, jog Sutarties bendrosiose ar specialiosiose sąlygose būtų buvusios sutartos nuostatos, kurios leidžia reikalauti visos piniginės prievolės apmokėjimo iš karto tuo atveju, kai nesumokamos kelios eilinės įmokos pagal suteiktą kreditą, kuris grąžinimas tam tikromis dalimis per konkretų terminą, nurodant aiškų kiekvienos eilinės kredito dalies (su)mokėjimo periodiškumą tuo atveju, kai Sutartis nenutraukta (arba nepasibaigusi kitais pagrindais) (CPK 178 straipsnis).

22. Kadangi Sutartis su atsakovu nenutraukta, teisėjų kolegijos vertinimu, visos piniginės prievolės (paskolos) terminas nesuėjęs (Sutarties termino pabaiga 2024 m. balandžio 15 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nesant Sutarčiai nutrauktai ar pasibaigusiai kitais pagrindais, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo negrąžinto kredito dalies tik iki ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. sausio 5 d.), t. y. tik tų negrąžintų eilinių kredito įmokų, kurių terminas buvo suėjęs ieškinio padavimo dienai.

Dėl priteistinų delspinigių dydžio

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsakovui pažeidus Sutarties sąlygas, jam kyla pareiga sumokėti Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, todėl ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 70,77 Eur.

24. Iš sprendimo už akių turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika bei CPK 6.37 straipsnio 3 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, pirmosios instancijos teismas rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais, kas atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką.

25. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ieškovė už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2022 m. sausio 15 d. priskaičiavo 332,76 Eur delspinigių.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog jeigu vartojimo kredito gavėjas pradelsia sumokėti kelias įmokas, 180 dienų laikotarpis gali būti skaičiuojamas kiekvienai įmokai atskirai (Lietuvos banko priežiūros tarnybos Vartojimo kredito teikimo gairės, patvirtintos Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 241176 redakcijos 17.5–17.6 papunkčiai).

27. Iš byloje kartu su ieškiniu pateikto 2022 m. sausio 5 d. išrašo iš UAB „LSV Intergroup“ sistemos apie neapmokėtą kredito, kurio ID (duomenys neskelbtini), sumą, matyti, jog už kiekvieną 1–12 eilinę įmoką delspinigiai paskaičiuoti už ne ilgesnį, nei 180 laikotarpį, o už likusias eilines 13–18 įmokas delspinigiai paskaičiuoti už mažesnį nei 180 laikotarpį. Taigi, kaip matyti iš minėto išrašo, šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kiekvienos pradelstos įmokos sumos (šiuo atveju nuo 242,75 Eur) iki 180 d. laikotarpio, taikant 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, paskaičiuotų minėtų delspinigių suma atitinka ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą, t. y. 332,76 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė paskaičiavo delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės reikalavimai priteisti 332,76 Eur delspinigių sumą, atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomus priteisti delspinigius. Kadangi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė ieškovės pateiktų delspinigių skaičiavimo klaidų, todėl šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl ieškovei priteistinų delspinigių dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą iš esmės teisingai atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino aplinkybės dėl visos paskolos grąžinimo galimybės esant nenutrauktai paskolos sutarčiai, tačiau spręsdamas dėl delspinigių dydžio, nepagrįstai sumažino ieškovės prašomus priteisti delspinigius. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys iš dalies, sumažinant ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą iki 70,77 Eur, keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės visą jos reikalaujamų delspinigių sumą, t. y. 332,76 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė (ieškovė) turėjo 214,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

30. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies (priteista 4 451,29 Eur), t. y. buvo patenkinta 46,80 procentų turtinių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 100,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

32. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovei priteistino delspinigių dydžio, t. y. tenkinus iš viso 49,56 procentų ieškinio turtinių reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 106,06 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

34. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

36. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patenkinti ieškovės apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės UAB „LSV Intergroup“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „LSV Intergroup“ iš atsakovo M. S. 1 401,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus vieną eurą ir 38 ct) negrąžinto kredito, 1 836,43 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 43 ct) pelno (mokėjimo) palūkanų, 1 142,71 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir 71 ct) administravimo mokesčio, 332,76 Eur (trijų šimtų trisdešimt du eurus ir 76 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą 4 713,28 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų trylikos eurų ir 28 ct) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 106,06 (vieno šimto šešių eurų ir 06 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „LSV Intergroup“ iš atsakovo M. S. 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.