Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-268/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-29
Bylos Nr.: 2A-268/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas pakeistas iš dalies.

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės, „Technologinių paslaugų sprendimai“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Technologinių paslaugų sprendimai“

Kategorijos

44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-268/2013Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Technologinių paslaugų sprendimai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3099-104/2011, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Technologinių paslaugų sprendimai“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl 606391,42 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad siekdamas sudaryti greičio matavimo paslaugų teikimo sutartį, dalyvavo atsakovo 2007 rugpjūčio 10 d. skelbtame atvirame viešojo pirkimo konkurse Nr. 54840, tačiau jo konkursiniam pasiūlymui buvo skirta antroji vieta o pirmoji vieta atsakovo vertinimu atiteko UAB „Sonex Technologies“ (dabar - UAB „ATEA“).

Ieškovas ginčijo tokį atsakovo sprendimą teismo tvarka ir reikalavo ginčo nagrinėjimo teisme metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismai, netenkino ieškovo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl draudimo sudaryti viešo pirkimo sutartį su konkurso pirmos vietos laimėtoju nurodydami ieškovui galimybes pasinaudoti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 123 str. (dabartinės įstatymo redakcijos 96 str.) įtvirtinta ieškovo teise į žalos atlyginimą, jeigu atsakovo pirkimo komisijos sprendimai bei jų pagrindu sudaryta sutartis būtų pripažinti neteisėtais. Teismams nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovas su pirmuoju pripažintu tiekėju UAB „Sonex Technologies“ 2008 m. balandžio 14 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuri buvo pradėta vykdyti ir iš dalies įvykdyta.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu pripažino, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija, priimdama UAB „Sonex Technologies“ pasiūlymą ir pripažindama jį laimėjusiu, pažeidė imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 bei 2 punktų reikalavimus bei neužtikrino lygiateisiškumo, skaidrumo principų įgyvendinimo. Teismas, pripažinęs aukščiau įvardintus imperatyvių VPĮ normų ir principų pažeidimus, taip pat pripažino atsakovo ir UAB „Sonex Technologies“ 2008 m. balandžio 14 d. sutartį niekine ir negaliojančia. Kadangi teismas nusprendė, jog sutartis buvo iš dalies įvykdyta ir pritaikius restituciją abiejų šalių padėtis nepagrįstai pablogėtų, restitucija nebuvo pritaikyta, o ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą su juo sudaryti sutartį buvo atmestas tuo pagrindu, kad pagal sutartį pirkta paslauga buvo teikiama beveik vienerius metus, nėra teisinio pagrindo tęsti konkursą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti konkursui pateiktų pasiūlymų vertinimą atsižvelgiant į UAB „Sonex Technologies“ pasiūlymo trūkumus. Atsižvelgiant į pastarąjį teismo išaiškinimą, kuris vėliau buvo patvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, akivaizdu, jog dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ieškovas prarado galimybę sudarius ir įvykdžius viešo pirkimo sutartį gauti pelną, ko ir siekė dalyvaudamas viešajame pirkime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 31d. nutartimi apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą bei papildomai konstatavo, jog 2008 m. vasario 29 d. atsakovas, priėmęs trečiojo asmens dokumentus - matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir matavimo priemonės atitikties įvertinimo aktą - ir nustatęs, kad greičio matavimo sistemos PoliScanspeed tipas ir atitikties įvertinimo aktas buvo patvirtinti tik 2008 m. vasario 28 d., t. y. iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (2007 m. lapkričio 22 d.) trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, turėjo jį atmesti Viešųjų pirkimu įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir, leidusi pakeisti pasiūlymą, vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo. Nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia, kasatorius pažeisdamas skaidrumo ir tiekėjų teisėtu lūkesčių principus, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, nepagrįstai sprendė, Icad Lidar lazeriniu principu veikiantys greičio matuokliai yra lygiaverčiai Doppler efekto principu veikiančioms greičio matavimo priemonėms, nes, minėta, toks sprendimas prieštaravo pirkimo dokumentuose (jų paaiškinimuose) išdėstytai perkančiosios organizacijos nuostatai lygiavertiškumo klausimu.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad jo teisė į žalos atlyginimą reglamentuota LR CK 6.245 str. 1 d., 4 d., 6.263 str., bei specialiame įstatyme - VPĮ 123 str. (dabartinės redakcijos 96 str.) nustatančiame, jog jei perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų pareigų, arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Taip pat yra atsakovo prievolei atlyginti žalą visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, nustatytos įstatymuose: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala (kuri šiuo atveju pasireiškė kaip negautas pelnas) ir kaltė. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu ir netinkamu VPĮ 39 str. 2 d. 2 p. nustatytų pareigų vykdymu, kadangi atsakovas neatmetė pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio UAB „Sonex Technologies“ pasiūlymo, taip pat teismų sprendimuose konstatuotais

aktyviais veiksmais, pažeidžiančiais VPĮ 27 str. 4 d. (pirkimo dokumentus aiškino ir papildė, suteikdamas teisę vėliau laimėjusiam tiekėjui siūlyti atlikti greičio matavimo paslaugą tariamai lygiavertėmis greičio matavimo priemonėmis, tokiu būdu diskriminuodamas ieškovą ir suteikdamas

nepagrįstą konkurencinį pranašumą UAB „Sonex Technologies“). Taip pat aktyviais veiksmais, pažeidžiančiais VPĮ 3 str. 1 d. bei 39 str. 1 d. (priėmė ir vertino pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą, pažeisdama skaidrumo principą vilkino konkurso procedūras, leido pakeisti UAB „Sonex Technologies“ pasiūlymą ir neteisėtai pripažino tokį pasiūlymą laimėjusiu.

Ieškovo nuomone, šioje situacijoje jo patirti praradimai (nuostoliai) pasireiškia negautų pajamų forma, ir jie laikytini atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo (konkurso sąlygų neteisėto aiškinimo ir tikslinimo, leidusio konkurse dalyvauti UAB „Sonex Technologies“, kuris vėliau laimėjo konkursą, leidimo papildyti kito tiekėjo pasiūlymą po vokų atplėšimo, papildyto pasiūlymo neteisėto ir neskaidraus vertinimo (pasiūlymo neatmetimo) ir pripažinimo laimėjusiu bei iš to sekusios niekinės sutarties, užkirtusios kelią ieškovui teisėtai teikti greičio matavimo paslaugas, sudarymo) rezultatu. Ieškovo vertinimu, atsakovui neatlikus neteisėtų imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių veiksmų, leidusių laimėtoju pripažinti ir viešąją paslaugų teikimo sutartį sudaryti su UAB „Sonex Technologies“, t.y. atsakovui atlikus veiksmus, kuriuos perkančiajai organizacijai įsakmiai nurodė atlikti VPĮ 39 str. 2 d. 2 p., ir atmetus UAB „Sonex Technologies" pasiūlymą, ieškovas būtų preliminarioje eilėje pakilęs į pirmąją vietą ir su ieškovu būtų sudaryta greičio matavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią už teikiamas paslaugas ieškovas turėjo gauti pasiūlyme nurodytą atlyginimą (pajamas).

Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuostoliai gali būti atlyginami tik tais atvejais, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys (LR CK 6.245 - 6.249 str.). Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas dėl žalos priteisimo atmestinas (LR CPK 178 str.). Ieškovas netinkamai skaičiuoja gautinas ir išleistinas sumas, be to, ieškovo suskaičiuoti nuostoliai pagrįsti visiškai sėkmingos gamybinės - ūkinės veikos prielaida dar ir todėl visiškai realiais negali būti laikomi.Kaip nurodyta ieškinyje, negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl nuostolių atlyginimo, patenkino iš dalies ir priteisė ieškovo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ naudai iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 251304,93 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-12-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 5000 Lt atstovavimo išlaidų, priteisė atsakovo naudai iš ieškovo 1140 atstovavimo išlaidų, o iš ieškovo valstybės naudai priteisė 4038 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai priteisė 6026 Lt žyminį mokestį ir 13,95 Lt pašto išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, (kuri šiuo atveju pasireiškė kaip negautas pelnas) ir atsakovo kaltės atitinka bylos faktinėms aplinkybėms ir įstatymo reikalavimus, todėl teismas jų nekartojo. Atsakovas savo kaltę dėl ieškovo atsiradusios žalos iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su ieškovo reikalaujamu negautų pajamų dydžiu 603586,42 Lt.

Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų konkursinio pasiūlymo išlaidų ir pelno detalizacijos matyti, jog ieškovas iš viešo pirkimo sutarties vykdymo gautinos sumos 4572613,74 Lt minusavo numatytos sutarties vykdymo išlaidas bei mokesčius valstybei ir teigia, kad grynas pelnas sudarytų 603586, 42 Lt. Į negautiną pelną ieškovas taip pat įskaičiavo ir 10 proc. kainos rezervą 352281, 49 Lt, skirtą padengti nenumatytoms sutarties vykdymo išlaidoms. Anot ieškovo, ši suma automatiškai įtrauktina kaip ieškovo negautas pelnas, kadangi ieškovas nebūtų patyręs papildomų išlaidų ir minėtą rezervą jis būtų sutaupęs savo naudai. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutiko. Konkurso pirkimo dokumentų 14.4.3. punkte nurodyta, kad užsakovo rezervas panaudojamas tuo atveju, kai konkursą laimėjusiam tiekėjui vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus atsiranda būtinumas įgyvendinti papildomas priemones, kas priešingu atveju tiekėjui apriboja tolesnį paslaugos teikimą ar iškyla pavojus pačios paslaugos kokybei. Ši suma įrašoma į sutartį ir gali būti panaudota tiekėjo prašymu tik atskiru užsakovo raštišku leidimu. Tai reiškia, kad rezervas negali būti išmokamas ne būtinosioms išlaidoms padengti ir todėl negali būti skaičiuojamas kaip ieškovo pelnas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pirkimo dokumentai - perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Vertinant šias nuostatas, galima daryti išvadą, kad Konkurso pirkimo dokumentuose nurodytos sąlygos dėl rezervo negali būti keičiamos sutartimi ir yra sutarties dalis. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas ieškovo reikalavimą sumažino iki 251304,93 Lt (603 586,42 Lt - 352 281,49 Lt).

Atsiliepimas

Teismas nurodė, kad kiti atsakovo teiginiai dėl ieškovo skaičiavimų neteisėtumo (b.l.l. 152, 167) yra nepagrįsti ir atmestini ieškovo išdėstytų dublike atsiliepimų pagrindu. Teismo vertinimu nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad ieškovo suskaičiuoti nuostoliai pagrįsti visiškai sėkmingos gamybinės - ūkinės veikos prielaida ir dar ir todėl visiškai realiais negali būti laikomi, nes ieškovas yra kvalifikuotas ir pajėgus teikti atsakovo perkamas paslaugas, profesionalas savo srityje, todėl daugiau tikėtina, kad galėtų gauti gryną pelną, jeigu ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais nebūtų užkirtas kelias teikti konkurse numatytas paslaugas. Atsakovas taip pat prašė sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, motyvuodama tuo, kad atsakovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, priteisus ieškovo reikalaujamą sumą, iš esmės nukentėtų valstybės biudžetas ir tai sukeltų sunkių pasekmių. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti LR CK 6.251 str. ir sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, nes atsakovas neįrodė, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo t.y. 251304,93 Lt priteisimo atsakovui gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1) Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2011-09-08 sprendimą dalyje dėl tenkintų reikalavimų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimas būtų atmestas pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas iš esmės nevertino bei nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Išsamiau pasisakyta tik dėl atsakovo argumento dėl kainos rezervo įtraukimo skaičiuojant negautą pelną ir su šiais argumentais atsakovas sutinka. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reikalaujančias pagrįsti bei motyvuoti priimamus sprendimus (LR CPK 263 str., 270 str.), taip pat šalių lygiateisiškumo principą bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, ko pasėkoje priėmė galimai iš dalies neteisėtą sprendimą.

2. Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas atsakovo pateiktų argumentų dėl ieškovo reikalautų priteisti negautų pajamų dydžio nevertino bei dėl jų nepasisakė, be to, skundžiamame sprendime nėra nurodyti ir sutikimo su ieškovo pateiktais žalos, kaip negautų pajamų, dydžio paskaičiavimais argumentai, ko pasėkoje negalima laikyti, jog bylos esmė buvo visiškai atskleista. Ieškovas byloje neįrodė, kad jis būtų gavęs visą priteistą 251304,93 LT dydžio pelną, jeigu atsakovas neva nebūtų pažeidęs ieškovo teisių (LR CPK 178 str.). Atsakovo nuomone, ieškovas netinkamai skaičiavo gautinas ir išleistinas sumas, dėl ko reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.

3. Ieškovo nurodyta išlaidų suma tiksliai neatitinka tos sumos, kuri būtų išleista, jei ieškovas būtų pasirašęs Konkurso sutartį su atsakovu, t.y. ieškovas neįrodė negautų pajamų sumos, todėl ieškovo reikalavimas dėl 251304,93 Lt negautų pajamų negalėjo būti tenkinamas pilnai (LR CPK 178 str.), kadangi priešingu atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

4. Atsakovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurios biudžetą sudaro išimtinai valstybės lėšos. Atsižvelgiant į tai, priteisus ieškovo reikalautą sumą, iš esmės kenčia valstybės biudžetas ir tai neabejotinai sukels sunkių pasekmių, ypač vertinant šios dienos besitęsiantį sunkmetį ir biudžeto deficitą. Atsižvelgiant į tai, remiantis viešojo intereso gynimu, o taip pat sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, manytina, kad yra pagrindas mažinti priteistos žalos sumą.

2) Ieškovas UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir todėl nepagrįstai sprendė, jog iš ieškovo negauto pelno (priteistinos ieškinio sumos), kurį ieškovas skaičiavo nuo visos siūlytos sutarties kainos, yra pagrindas išskirti 10 proc. rezervo sumą ir jos nepriteisti ieškovo naudai kaip šio negautų pajamų. Pagal atsakovo keltus pirkimo dokumentų reikalavimus, teikiant pasiūlymą pagal nustatytą pasiūlymo formą, tiekėjas turėjo į pasiūlymo kainą įskaičiuoti rezervą, skirtą padengti nenumatytoms sutarties vykdymo išlaidoms, sudarantį 10 proc. pasiūlymo vertės. Teismas, apelianto vertinimu, nepagrįstai sprendė, jog 352281,49 Lt dydžio rezervas nėra paslaugų teikimo sutarties (kurios įvykdymo galimybė buvo prarasta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų) sudėtinė dalis, kadangi vien tik pagal atsakovo reikalavimus įskaičiuotas rezervas didino tiekėjų darbų ir paslaugų teikimo galutinę kainą, į kurią ir buvo atsižvelgta vertinant konkursinius pasiūlymus ir nustatant konkurso laimėtoją, bei kuri buvo perkelta į sutartį kaip atsakovo perkamų paslaugų sutartinė kaina, neišskiriant kažkurios sutartinės kainos dalies panaudojimo ar nepanaudojimo tvarkos.

2. Teismas nepagrįstai vadovavosi konkurso sąlygų 14.3.3. punktu ir neatsižvelgė į to paties konkurso sąlygų skyriaus 14.7. punktą, nustatantį šalims taikytinas materialinės teisės normas - t.y. LR Civilinį Kodeksą (CK) ir, nepagrįstai netaikydamas sutartinius santykius reguliuojančio teisės akto, priėmė neteisėtą sprendimą.

3. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog konkurso dokumentų 14.4.3. p. turėtų būti taikomos šalių sutartiniams santykiams. Konkurso dokumentų sudėtine dalimi buvo ir siūlomos sudaryti sutarties projektas, kurio pagrindu ir buvo sudaryta sutartis su geriausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą ieškovas UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovo naudai priteista 251304,92 Lt negautų pajamų atlyginimo ir ieškovo naudai priteisti šio patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į ieškovo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimuose nurodyta, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra nepagrįsti todėl jų tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nes jo manymu, tokiu būdu būtų suteikta galimybė ginčo šalims teikti papildomus paaiškinimus dėl faktinių bylos aplinkybių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o ieškovo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ dalyvavo 2007 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbtame atvirame viešojo pirkimo konkurse ir užėmė antrąją vietą, o konkurso nugalėtoju tapo UAB „Sonex Technologies“. Ieškovas nesutikdamas su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu jį ginčijo. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu pripažino, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, priimdama UAB „Sonex Technologies“ pasiūlymą ir pripažindama jį laimėjusiu, pažeidė imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 bei 2 punktų reikalavimus bei neužtikrino lygiateisiškumo, skaidrumo principų įgyvendinimo. Minėtu sprendimu teismas nustatė, kad viešųjų pirkimų komisijos sprendimas priimtas pažeidus Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvias normas ir principus, todėl vadovaudamasi CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, ex officio pripažino, kad 2008 m. balandžio 14 d. Sutartis Nr. S-420, kurią perkančioji organizacija sudarė su laimėtoju paskelbtu trečiuoju asmeniu, yra niekinė ir negalioja. Teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą su juo sudaryti sutartį, taip pat konstatavo, jog „pagal sutartį pirkta paslauga buvo teikiama beveik vienerius metus, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tęsti konkursą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti konkursui pateiktų pasiūlymų vertinimą atsižvelgiant į UAB „Sonex Technologies“ pasiūlymo trūkumus. Todėl šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas, nes jis negali būti įvykdytas.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Ieškovas UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ atsižvelgdamas į minėtus teismų sprendimus pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl 606391,42 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ naudai iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 251304,93 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų.

Nesutikdami su teismo sprendimu apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatą, aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nereikia įrodinėti. Todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą šioje byloje, atsakovo neteisėti veiksmai, atlikti vykdant ginčo pirkimą, iš naujo nenustatinėtini, atsakovo kaltė preziumuojama ir todėl vertinant reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą, būtina nustatyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmę, ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą VPĮ nustatyta tvarka, privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, t. y. taikytinos bendrosios žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos ir teismų praktika. Vien tik perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas nėra pagrindas priteisti žalą potencialiems konkurso laimėtojams, nes asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Potencialiems tiekėjams daroma žala gali būti jų negautos pajamos, kurias šie gautų, jei laimėtų konkursą ir įgytų teisę vykdyti tiekimus, t. y. įgytų teisę vykdyti veiklą, kuri duotų pajamų. Tačiau tik perkančiosios organizacijos padaryti VPĮ pažeidimai tiesiogiai nereiškia, kad vien dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų potencialūs tiekėjai patiria nuostolių, nes negauna pajamų. Tik VPĮ pažeidimai, kai konkurse gali dalyvauti keli asmenys ir tiekėjas nėra aiškus, potencialaus tiekėjo galimybes gauti pajamų iš galimų tiekimų daro hipotetines, spėjamas, bet ne realiai numatomas. Taigi tokios pajamos neatitinka pagal teisės doktriną ir praktiką negautoms pajamoms keliamų reikalavimų, nes kasacinio teismo praktikoje formuojant nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktiką pripažįstama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai nepaneigia VPĮ 93 straipsnio veiksmingumo, nes juo įtvirtinta teisė apskritai į žalos, t. y. išlaidų, nuostolių, žalos, kaštų, atlyginimą, taip pat negautų pajamų kompensavimą, bet pastarosios turi būti realiai numatytos gauti, o ne spėjamojo pobūdžio. Prašomų priteisti negautų pajamų atitiktį šiems kriterijams privalo įrodyti jas priteisti reikalaujantis asmuo (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas (CK 6.246 – 6.249 str.) ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio buvimo realumą. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, reali žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė.

Neteisėti veiksmai – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas, arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai yra nustatyti aukščiau paminėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad atmetus konkurso nugalėtojo pasiūlymą, ieškovas būtų preliminarioje eilėje pakilęs į pirmąją vietą ir su ieškovu būtų sudaryta greičio matavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią už teikiamas paslaugas ieškovas galėjo gauti pasiūlyme nurodytą atlyginimą (pajamas), todėl yra pagrindas konstatuoti faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų/neveikimo ir ieškovui atsiradusios žalos buvimą.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).

Negautos pajamos yra lėšos, kurias realiai numatoma gauti, jeigu nebūtų pažeidimo. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas pateikė konkursinio pasiūlymo išlaidų ir pelno detalų paskaičiavimą, kuriame nurodo, kad iš viešo pirkimo sutarties vykdymo gautinos sumos 4572613,74 Lt atėmė numatytos sutarties vykdymo išlaidas bei mokesčius valstybei. Nors ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 606391 Lt nuostolių atlyginimą, tačiau vėliau pateiktame dublike reikalaujamą sumą sumažino iki 603586,42 Lt, nes patikslino ryšio paslaugų kaštus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepagrįstai į prašomo priteisti negauto pelno 603586,42 Lt sumą įskaičiavo ir 10 proc. kainos rezervą 352281,49 Lt, kuris yra skirtas padengti nenumatytoms sutarties vykdymo išlaidoms. Negalima sutikti su ieškovo nuomone, kad ši suma turi būti įtrauktina kaip ieškovo negautas pelnas, kadangi ieškovas nebūtų patyręs papildomų išlaidų ir minėtą rezervą jis būtų sutaupęs savo naudai. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad rezervas negali būti išmokamas ne būtinosioms išlaidoms padengti ir todėl negali būti skaičiuojamas kaip ieškovo grynasis pelnas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Konkurso pirkimo dokumentuose nurodytos sąlygos dėl rezervo negali būti keičiamos sutartimi ir yra sutarties dalis, todėl teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą sumažino 352281,49 Lt suma.

Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašė sumažinti priteistiną sumą, skunde nurodo, kad jis yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurios biudžetą sudaro išimtinai valstybės lėšos. Atsižvelgiant į tai, priteisus ieškovo reikalautą sumą, iš esmės kenčia valstybės biudžetas ir tai neabejotinai sukels sunkių pasekmių, ypač vertinant šios dienos besitęsiantį sunkmetį ir biudžeto deficitą. Teisėjų kolegija sutikdama su šiuo apelianto argumentu negali sutikti su teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog dėl nuostolių priteisimo, atsakovui gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių, dėl ko atsakovo prašymas dėl priteistino žalos mažinimo nebuvo tenkintas.

Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, todėl pagal antrąją minėto straipsnio dalį, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje teismui suteikiama teisė savo nuožiūra sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Komentuojama norma yra bendroji, todėl gali būti taikoma visais nuostolių atlyginimo atvejais - esant tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei. Ši norma teismui leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi ši norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, todėl turi būti taikoma labai atsargiai, ir tik išimtiniais atvejais, kai sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į civilinės atsakomybės prigimtį, kad nuostoliai yra kilę iš perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų vykdant viešojo pirkimo procedūras, įvertinus aplinkybę, kad tiekėjas, dalyvaudamas viešėjame pirkime, turi prisiimti ekonominę riziką, nes dalyvavimas viešame pirkime neužtikrina, kad jis gaus būtent tokio dydžio pelną, bei įvertinant, kad visiškas nuostolių atlyginimas šiuo atvejui atsakovui sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes, teisinga vadovautis CK 6.251 str. 2 d. ir nuostolius sumažinti, priteisiant ieškovui iš atsakovo 125000 Lt nuostolių atlyginimui.

Atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nes atsakovo teigimu, tokiu būdu būtų suteikta galimybė ginčo šalims pateikti papildomus paiškinimus dėl faktinių bylos aplinkybių. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Minėtas atsakovo prašymas netenkinamas, nes bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta. Todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylos duomenimis, ieškovui 10064 Lt žyminis mokestis teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 146), todėl atsižvelgiant, kad buvo patenkinta apie 20 proc. ieškinio reikalavimų, todėl laikytina, kad atsakovas turi sumokėti valstybei 2014 Lt žyminį mokestį, o likusią žyminio mokesčio dalį 8050 Lt valstybei turi sumokėti ieškovas. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 7744 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovas patyrė 1966 Lt atstovavimo išlaidų (b.l.l.185-186, 191). Teisėjų kolegija atsižvelgdama, kad ieškovui iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovo priteistina suma proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, už išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme praktiškai sutampa, todėl įskaičius šias sumas, teismo dalis, kuria buvo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra panaikinama.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos už apeliacinį skundą sumokėjo 6026, todėl atsižvelgiant, kad atsakovo reikalavimai apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinti 50 proc., todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 3013 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3025 Lt (33-36 b.l., t. 2) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 1512 Lt suma.

Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.

nutari a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Priteistą ieškovo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ (į.k. 160430566, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (į.k. 188710638, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) 251304,93 Lt sumą žalos atlyginimui sumažinti iki 125000 Lt.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovo priteista 5000 Lt atstovavimo išlaidų.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista atsakovo naudai iš ieškovo 1140 atstovavimo išlaidų.

Priteistą iš ieškovo valstybės naudai 4038 Lt žyminio mokesčio sumą padidinti iki 8050 Lt.

Priteistą iš atsakovo valstybės naudai 6026 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 2014 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos naudai 3013 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir 1512 Lt sumą už pagalbą advokatui apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė