- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- II-45-1002/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00070-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Pažeidėjas
- V. J.
- Advokatai
- Ričardas Ralys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 40-ANN-137265514-17.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 40-ANN-137265514-17 V. J. buvo nubaustas 200 € dydžio bauda bei atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 4 mėnesius už tai, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. 09.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį kelyje, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta, lenkė kitą automobilį, t. y. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių – toliau KET, I skyrius, horizontalus ženklinimas, 1.3 punktas). Be to, aplenkęs automobilį ir grįžęs į savo eismo juostą (antra eismo juosta), neesant būtinumo eismo saugumui, pradėjo staiga stabdyti su tikslu priversti sustoti aplenktą transporto priemonę, dėl ko abi transporto priemonės sustojo antroje eismo juostoje ir kėlė pavojų saugiam eismui Serbentų gatvėje. Vairuotojas tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4, 117, 118, 135.4, 140.5 punktus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams pateikė skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą. Nesutikimą su priimtu nutarimu jis grindžia šiais argumentais: atliekant tyrimą dėl galimo administracinio nusižengimo, buvo padaryti materialios ir procesinės teisės pažeidimai, siekiant objektyviai, visapusiškai, išsamiai, pilnai ištirti administracinį nusižengimą, pažeidžiant pareiškėjo įstatyme įtvirtintas teises. Dėl įvykio aplinkybių skunde jis nurodė, kad nurodytu laiku ir vietoje, jis važiavo automobiliu kartu su G. V.. „Išsukus iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, pirmoje juostoje pamatė važiuojantį automobilį „VOLKSWAGEN TRANSPORTER“ (toliau – VW), kurio vairuotojas R. K. keistai manevravo: jiems važiuojant antra eismo juosta, vairuotojas staiga keisdavo važiavimo kryptį, be jokios būtinybės persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą prieš pat jo vairuojamą automobilį ir vėl grįždamas į pirmąją juostą. Dėl tokių jo veiksmų, jis buvo priverstas pristabdyti savo automobilį. Toliau važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, privažiavus ties turgaviete esančią pėsčiųjų perėją (jam važiuojant antra eismo juosta, o VW pirmąją juosta) VW vairuotojas staiga, visiškai prieš pat jo vairuojamą automobilį „metėsi“ iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą. [...] prie turgavietės [...] pirmoje eismo juostoje buvo sustatyti automobiliai ir VW vairuotojas , norėdamas juos apvažiuoti, buvo priverstas staiga „mestis“ į antrąją eismo juostą. [...] VW vairuotojas [...], staiga, neįsitikinęs, kad tokie jo veiksmai nekelia grėsmės kitiems eismo dalyviams, jų pačių ar turto saugumui, persirikiavo prieš pat jo (pareiškėjo) vairuojamą automobilį iš pirmos eismo juostos į antrąją eismo juostą. [...] jis siekdamas išvengti autoįvykio, susidūrimo, turto sužalojimo, sugadinimo, buvo priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kertant dvigubą ištisinę juostą. Jokio VW manevro lenkimo manevro, kaip nurodoma nutarime, jis neatliko. Kirsti dvigubą ištisinę juostą, žyminčią priešpriešinio eismo juostas, jis buvo priverstas dėl neatsakingų, priešingų KET reikalavimams VW vairuotojo veiksmų. [...] jam ir G. V. kilo prielaida, kad VW vairuotojas gali būti neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. [...] siekdamas išvengti grėsmės savo ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, grįždamas į savo eismo juostą, sustabdė automobilį VW. [...] iš VW automobilio paėmė VW registratorių“. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis materialines ir procesines teisė normas. Jis šiuos pažeidimus padarė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nurodo, kad tyčios padaryti KET pažeidimus iš anksto neturėjo, jie buvo padaryti esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekiant pašalinti pavojų sau, kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui. Taip pat pažymi, kad kitos galimybės išvengti eismo įvykio nebuvo galimybės kaip tik kertant dvigubą ištisinę liniją. Niekam dėl jo veiksmų, nebuvo padaryta žala. Pareiškėjas teismo prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teisena.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė V. J. skundo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą, kadangi Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas L. D., nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias ir subjektyvias bylos aplinkybes, reikšmingas klausimui teisingai išspręsti aplinkybes, ištyrė visus byloje surinktus duomenis ir, atsižvelgęs į duomenų visumą, priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą nutarimą. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 420 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) prerogatyva, todėl vien dėl to, jog V. J. yra nepriimtinos Šiaulių apskrities VPK išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad Šiaulių apskrities VPK, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio reikalavimus.
Įvertinęs V. J. paaiškinimus teisme, apklausto liudytojo R. K. parodymus teisme, pateikto skundo argumentus, bylos medžiagą, išreikalautą bylos medžiagą dėl R. K. padaryto administracinio nusižengimo, išklausęs garso įrašą iš bendrojo pagalbos centro bei filmuotą įvykio vaizdo medžiagą, teismas sprendžia, jog patraukto administracinėn atsakomybėn asmens V. J. skundas yra nepagrįstas.
Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad V. J. atlieka pavojingus lenkimo veiksmus: išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją. Be to, aplenkęs automobilį ir grįžęs į savo eismo juostą (antra eismo juosta), nesant būtinumo eismo saugumui, pradėjo staiga stabdyti su tikslu priversti sustoti aplenktą transporto priemonę, dėl ko abi transporto priemonės sustojo antroje eismo juostoje ir kėlė pavojų saugiam eismui (duomenys neskelbtini) gatvėje.
ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti“. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina tokias būtino reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; 2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus 3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui; 4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Nustačius visas būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nei V. J., nei kitoms įstatymo saugomoms vertybėms pavojus negrėsė, būtinojo reikalingumo būklės nebuvo, todėl V. J. neturėjo teisės pavojingai manevruoti, t. y. kirsti dvigubą ištisinę liniją ir grįžęs į savo eismo juostą aplenkęs VW jį staigiai sustabdyti.
KET 4 punkte nurodoma, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 117 punkte nurodoma, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. KET 118 punkte nurodoma, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. KET 135.4 punkte nurodoma, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. KET 140.5 punkte nurodoma, kad lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta. V. J. nesilaikė minėtų taisyklių ir nubaustas pagrįstai.
V. J. elgėsi neatsakingai, nusižengimą padarė pavojingai rizikuodamas (lenkdamas kitą automobilį, kirto ištisinę kelių ženklinimo liniją ir grįždamas į savo eismo juostą sustabdė VW automobilį).
V. J. charakteristika: jis yra baustas už KET pažeidimą, o būtent: 2017-08-21 nutarimu nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, kai leistinas 20 km/h greitis, važiavo 53 km/h greičiu. Leistiną greitį viršijo 33 km/h., t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Paskirta administracinė nuobauda – 145 € bauda.
Teismas pripažįsta, jog nutarimas V. J. atimti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesių terminui ir skyrus vidurkio dydžio baudą – 200 € buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus visą bylos medžiagą, įvertinus aplinkybes, padarius pagrįstą išvadą, todėl 2017 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimas Nr. 40ANN-137265514-17 yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar pakeisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
palikti 2017 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 40-ANN-137265514-17 nepakeistą ir V. J. skundo netenkinti.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, Šiaulių apskrities VPK grąžinti administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.