Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (el. b. l. 1–11) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. lapkričio 23 d. spendimą Nr. S-224(7-99/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 68-65, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2015 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FRO682-28 (skunde nurodoma Kauno AVMI sprendimo data 2014 m. spalio 31 d. ir numeris Nr. FR0680-735 laikytini rašymo apsirikimu), atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudų bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad papildomi mokesčiai jai apskaičiuoti dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sandorių su R. D.. VMI nustatė ir MGK pritarė, kad šie sandoriai buvo apsimestiniai, sudaryti siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ) mokėjimo į biudžetą, todėl mokesčiai pareiškėjai apskaičiuoti taikant turinio viršenybės prieš formą principą. Pareiškėjos teigimu, MGK formaliu pagrindu atsisakė vertinti papildomai pateiktus dokumentus ir ginčą nagrinėjo vadovaudamasi išimtinai mokesčių administratoriaus surinktais įrodymais ir pateiktais argumentais. Pareiškėjos įsitikinimu, šioje byloje buvo būtina grąžinti ginčą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, kad būtų ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Pažymėjo, kad ir mokesčių administratorius dėjo nepakankamas pastangas visiems įrodymams surinkti, t. y. neapklausė kaimyninių sklypų savininkų, neištyrė, ar R. D. turėjo realių ketinimų įsigyti žemės sklypą, vykdyti statybas. Pareiškėjos teigimu, visi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog namas buvo naudojamas, todėl mokesčių administratorius negali nevertinti realiai sumokėto nuomos mokesčio ir privalo jį atimti iš pajamų dalies, nuo kurios yra apskaičiuoti pareiškėjos mokėtini mokesčiai.

Pareiškėja pabrėžė, jog patalpų ir žemės sklypo Melnragėje nuomai fiziniams asmenims teisės aktų nustatyta tvarka buvo įsigijusi verslo liudijimus, gautas pajamas už nuomą apskaitė Verslo liudijimo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, deklaravo pateiktose deklaracijose bei į valstybės biudžetą sumokėjo privalomus mokėti mokesčius. Neįvertinus šios aplinkybės, jai už tuos pačius sandorius yra nustatyta pareiga mokesčius mokėti du kartus.

Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, jog Kauno AVMI nepagrindė, dėl kokių aplinkybių R. D. buvo naudinga pervesti lėšas į jos sąskaitą, jei tai jam nesuteikė teisės įsigyti žemės sklypo, kurį buvo išsinuomojęs. Taip pat Kauno AVMI nenustatė, kokias tariamas aplinkybes slėpė pareiškėja ir R. D. bei kokių sandorių pagrindu lėšos buvo pervestos pareiškėjai, jei tai ne sklypo nuomos ir avansinės sklypo pardavimo pajamos. Mokesčių administratorius visiškai nepagrindė kokios mokestinės naudos realiai buvo siekiama tokiais pinigų pervedimais, nei kokią mokestinę naudą gavo R. D..

Pasak pareiškėjos, mokestinis patikrinimas vyko ganėtinai ilgą laiko tarpą, patikrinimas buvo ne kartą stabdytas, todėl apskaičiuoti delspinigiai visa savo apimtimi būtų neadekvatūs tam tikslui, kurio yra siekiama.

Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 77–85).

Nurodė, kad pareiškėja 2008–2010 m. nuomojo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, R. D.. Nuomos sutartyse buvo fiksuota, kad nuomininkas namą naudoja kaip gyvenamąją ar poilsio vietą. Nuomos mokestis už visus 2008 m. – 216 000 Lt (18 000 Lt per mėn.), už 2009 m. – 172 500 Lt (15 000 Lt per mėn.). Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis 2005 m. liepos 28 d. – 2012 m. gruodžio 14 d. laikotarpiu pareiškėjos vardu įregistruotą turtą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sudarė: 1) 0,2334 ha žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, vidutinė rinkos vertė – 878 000 Lt; 2) vieno aukšto gyvenamasis namas, kurio statybos pradžios (pabaigos) metai 1912 m., fizinis nusidėvėjimas 63 proc., šildymas krosninis, dujų, vandentiekio, nuotekų šalinimo nėra, namo bendras plotas –74,92 kv. m., gyvenamas plotas – 53,27 kv. m.; 3) tvartas, malkinė, sandėlis, priestatas; 4) lauko tualetas, šulinys. Paaiškino, kad, norėdama išsiaiškinti minėto gyvenamojo namo nuomos aplinkybes, Kauno AVMI išsiuntė paklausimą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Klaipėdos AVMI), prašydama patikrinti vietoje, ar minėtas būstas pritaikytas poilsio reikmėms, ar pritaikytas gyventi visus metus, ar gyvenamojo pastato vidaus įranga ir apstatymas yra aukščiausios kokybės, kuris atitiktų mokamai nuomos kainai. Klaipėdos AVMI informavo, kad nurodytu adresu, buvo rasta statybvietė su nebaigtais statyti 5 kotedžais, apklausus kaimyninių pastatų gyventojus, buvo gautas paaiškinimas, kad anksčiau čia stovėjo mažas vieno aukšto namas ir ūkiniai pastatai, kurie prieš porą nugriauti ir šiuo metu vyksta statybų darbai. Siekiant surinkti priešpriešinę informaciją, buvo atlikti UAB „Vėjų energija“ ir R. D. operatyvūs patikrinimai, išsiųstas paklausimas AB „Lesto“ ir apibendrinus surinktą informaciją konstatuota, jog pareiškėjos verslo liudijimo žurnale fiksuoti duomenys, kad iš viso 460 500 Lt piniginių lėšų suma buvo gauta už objekto Melnragėje nuomą, neatitinka tikrovės, todėl padaryta išvada, kad piniginių lėšų gavimo už objekto Melnragėje nuomą faktas buvo apsimestinis, siekiant deklaruoti tariamai iš nuomos pagal verslo liudijimą gautas pajamas ir išvengti 15 proc. GPM nuo gautų pajamų sumokėjimo. Atsakovės teigimu, minėtais sandoriais buvo stengiamasi paslėpti tikrąsias sandorių aplinkybes ir gauti mokestinę naudą, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjos iš fizinio asmens gautos pajamos, įformintos kaip pajamos už nuomą pagal verslo liudijimą, savo esme yra B klasės pajamos, o šių pajamų fiksavimas žurnale ir deklaravimas inspekcijai, prisidengiant banko pavedimu atlikta bankine operacija „už gyvenamojo namo nuomą“ yra siekimas deklaruoti pinigines lėšas, išvengiant apmokestinimo GPM ir PSDĮ.

VMI nuomone, Kauno AVMI patikrinimo metu surinko ir pateikė svarių įrodymų, iš kurių matyti, kad objekto Melnragėje realaus nuomos sandorio iš tikro nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad logiškai nepaaiškinama ir nesuprantama objekto Melnragėje nuomos kaina. Nors patikrinimo metu ir pripažinta, kad R. D. galėjo disponuoti piniginių lėšų sumomis, kurios buvo sumokėtos pareiškėjai, tačiau jis buvo pasiėmęs iš AB „SEB banko“ paskolą ir mokėjo būsto kredito palūkanas, kurias deklaravo kaip išlaidas, mažinančias gyventojo apmokestinamąsias pajamas. Nors pareiškėja teigia, kad turto nuoma apėmė ne tik pastatus, bet ir žemę, kurios panaudojimas ir galėjo duoti didžiausią turto nuomos naudą, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o R. D. paaiškino, kad Klaipėdoje jokios veiklos minėtu adresu nevykdė. VMI taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos ir R. D. paaiškinimai dėl išlaidų, susijusių su namo priežiūra ir eksploatacija, yra prieštaringi – pareiškėjos teigimu, visas su namo priežiūra bei eksploatacija susijusias išlaidas pavedė padengti R. D., tačiau R. D. nurodė, kad visas su būsto eksploatacija susijusias išlaidas apmokėjo pareiškėja. Be to, remiantis iš AB „Lesto“ gauta informacija, gyvenamasis objektas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, praktiškai eksploatuojamas nebuvo, nes 2008–2010 m. elektros energija minėtame objekte nebuvo naudojama arba naudojama minimaliai, už suvartotą elektros energiją nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nebuvo mokama. Taip pat nurodė, kad statybos leidimas, kuriame nurodyta, kad leidžiama griauti esamus statinius, buvo išduotas, kol dar galiojo 2009 m. sudaryta nuomos sutartis.

VMI teigimu, teismų praktikoje dėl mokesčių mokėtojų įrodymų, pateikiamų jau po atliktų patikrinimo veiksmų, pripažįstama, kad tai nėra draudžiama, tačiau užkerta galimybę tikėti pareiškėjo sąžiningumu. Pirminiai paaiškinimai yra objektyvesni nei teikiami po mokestinio patikrinimo. Nagrinėjamu atveju papildomi dokumentai buvo pateikti tik MGK, jie nebuvo pareiškėjos aptarti mokestinio patikrinimo metu, todėl MGK pagrįstai atsisakė juos vertinti. Taip pat pažymėjo, kad į pareiškėjos skundo argumentą dėl ilgai trukusio patikrinimo jau yra atsižvelgta ir pareiškėja yra atleista nuo dalies apskaičiuotų ir nesumokėtų (neįskaitytų) delspinigių, o naujų aplinkybių, remiantis kuriomis galima būtų atleisti pareiškėją nuo likusių delspinigių mokėjimo, nenustatyta. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 str. 2 d. nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Duomenų apie tai, kad papildomai pareiškėjai apskaičiuoti mokesčiai yra sumokėti, atidėti arba išdėstyti, nėra, todėl pareiškėjos prašymas atleisti nuo baudų mokėjimo negali būti tenkinamas.

Teismo posėdyje pareiškėja, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjai nurodyta sumokėti papildomas GPM, PSDĮ ir su jais susijusias sumas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjos pridėtinės vertės mokesčio, GPM ir PSDĮ apskaičiavimo bei deklaravimo patikrinimą, 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu Nr. FR0680-735 (MGK byla, t. I, b. l. 76–97), vadovaudamasi MAĮ 69 str., apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinas sumas: 68 855 Lt (19 941,78 Eur) GPM ir 10 349 Lt (2 997,28 Eur) PSDĮ. Šios sumos buvo apskaičiuotos Kauno AVMI konstatavus, kad pareiškėjos turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sandoriai su R. D., kurių pagrindu pareiškėja gavo 460 500 Lt, buvo apsimestiniai, siekiant išvengti GPM bei PSDĮ mokėjimo į biudžetą. Minėtos pajamos buvo priskirtos B klasės pajamoms ir nuo jų paskaičiuotas GPM bei PSDĮ.

Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Kauno AVMI 2015 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FRO682-28, be to, šiuo sprendimu pareiškėjai nurodyta sumokėti ir 26 800,41 Lt (7 761,94 Eur) GPM delspinigių, 3 364,79 Lt (974,51 Eur) PSDĮ delspinigių bei 30 proc. dydžio 20 690 Lt (5 992 Eur) GPM baudą ir 3 105 Lt (899 Eur) PSDĮ baudą (MGK byla. I t. b. l. 25–44).

Pareiškėja Kauno AVMI sprendimą apskundė atsakovei, tačiau VMI 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 68-65 skundžiamą Kauno AVMI sprendimą patvirtino (MGK byla, I t., b. l. 12–16). MGK 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. S-224(7-99/2015) pareiškėjos skundo taip pat netenkino (MGK byla, V t., 178–193).

Taigi, kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, pareiškėjai papildomai mokėtinas GPM, PSDĮ ir su šiais mokesčiais susijusios sumos paskaičiuotos konstatavus, kad pareiškėjos nuomos sandoriai su R. D. yra apsimestiniai.

Teismas pažymi, kad pagal MAĮ 10 str. mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. MAĮ 69 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2008–2010 m. nuomojo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, R. D. pagal dvi su šiuo asmeniu sudarytas nuomos sutartis, kuriose nurodoma, kad nuomininkas namą naudoja kaip gyvenamąją ar poilsio vietą.

Pagal 2008 m. sausio 15 d. sutartį nuomos laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2009 m. sausio 15 d. mėnesinis nuomos mokestis – 18 000 Lt, be to, nuomininkas apmoka visas namo ir jo priedų eksploatacijos paslaugas, nuomos mokestis už visus 2008 m. (iš viso 216 000 Lt) sumokamas ne vėliau kaip iki 2008 m. vasario 15 d. (MGK byla, I t., b. l. 155–157).

Pagal 2009 m. sausio 15 d. nuomos sutartį nuomos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2010 m. sausio 1 d. mėnesinis nuomos mokestis – 15 000 Lt, be to, nuomininkas apmoka visas namo ir jo priedų eksploatacijos paslaugas, nuomos mokestis už visus 2009 m. (iš viso 172 500 Lt) sumokamas ne vėliau kaip iki 2010 m. balandžio 1 d. (MGK byla, I t. , b. l. 158–160).

Nuomos sutartis už 2010 m. nėra pateikta, tačiau pareiškėja už namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomą 2010 m. gavo iš viso 72 000 Lt (po 5 000–8 000 Lt per mėn.) pajamų.

Teismas, įvertinęs visą Kauno AVMI surinktą medžiagą apie šių nuomos sandorių aplinkybes, pritaria Kauno VAMI, VMI ir MGK išvadoms dėl nuomos sandorių fiktyvumo siekiant mokestinės naudos. Teismo vertinimu, realių nuomos sandorių nebuvimą bei mokestinės naudos siekį šiuo atveju įrodo sandorių ekonominis nepagrįstumas (nelogiškumas), t. y. nepagrįstai didelė turto nuomos kaina, bei kiti byloje esantys įrodymai.

Visų pirm, pažymėtina, kad pareiškėjos ir R. D. mokesčių administratoriui duoti paaiškinimai nesutapo, nes, pasak pareiškėjos, namo priežiūros ir eksploatacijos paslaugas apmokėjo nuomininkas, tuo tarpu R. D. nurodė, kad šias išlaidas apmokėdavo pareiškėja. Pareiškėja taip pat teigė, kad turto nuoma apėmė ne tik pastatus, bet ir žemę, kurios panaudojimas ir galėjo duoti didžiausią turto nuomos naudą, tačiau nei nuomos sutartyse nei R. D. paaiškinimuose apie žemės nuomą neužsimenama. Be to, nors R. D. nurodė, kad 2008–2009 m. daugiausiai gyveno nuomojamame name Klaipėdoje, tačiau tokius jo teiginius paneigia tai, kad R. D. minėtu laikotarpiu didžiausias su darbo santykiais susijusias pajamas gaudavo iš Kaune veikiančių įmonių, o AB „Lesto“ informacija apie ginčo name 2008–2010 m. suvartotą elektros energiją patvirtina, kad šis namas praktiškai eksploatuojamas nebuvo. Pagrįstų abejonių pareiškėjos nurodomomis nuomos sandorių aplinkybėmis kelia ir tai, kad dar 2009 m. gruodžio 18 d. pareiškėjai buvo išduotas statybos leidimas, pagal kurį leidžiama griauti esamus statinius ginčo adresu.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sudarė 0,2334 ha žemes sklypas (vidutinė rinkos vertė – 878 000 Lt), 1912 m. statybos 1 aukšto 53,27 kv. m gyvenamojo ploto, 74,92 kv. m bendrojo ploto namas (fizinio nusidėvėjimo procentas – 63, šildymas – krosnims, dujų, vandentiekio, nuotekų šalinimo nėra) bei tvartas, malkinė, sandėlis, priestatas, lauko tualetas, šulinys. Taigi pareiškėjos su R. D. sutartas nuomos mokestis yra akivaizdžiai per didelis už tokio namo nuomą.

Anksčiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjos teiginiai, jog 460 500 Lt piniginių lėšų suma buvo gauta už turto nuomą, neatitinka tikrovės.

Mokestinės naudos tikslą patvirtina tai, kad pareiškėja ginčo objekto nuomai buvo įsigijusi verslo liudijimus, pagal kuriuos mokėjo nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Tuo tarpu, jeigu gautas 460 500 Lt lėšas pareiškėja būtų deklaravusi pagal realią situaciją kaip B klasės pajamas, jai būtų tekę mokėti 15 proc. GPM. Pažymėtina, kad šiuo atveju klausimas, kokią mokestinę naudą iš fiktyvių sandorių gavo R. D., nėra reikšmingas, nes buvo atliekamas būtent pareiškėjos mokestinis patikrinimas, be to, MAĮ 69 str. taikymui pakanka, kad bent viena iš apsimestinių sandorių šalių gautų mokestinę naudą.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad MGK nepagrįstai nevertino pareiškėjos papildomai pateiktų su R. D. sudarytų preliminarių namo su žeme pirkimo-pardavimo sutarčių, pagal kurias sumokėta turto nuomos mokesčio dalis įskaitoma į nuomojamo turto pirkimo kainą kaip avansas. Pagal MAĮ 155 str. 6 d. MGK, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui. Šiuo atveju pareiškėja nenurodė jokių argumentų, kodėl anksčiau negalėjo pateikti tik MGK pateiktų preliminarių sutarčių, todėl MGK pagrįstai atsisakė šias sutartis vertinti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs minėtas preliminarias sutartis (MGK byla, V t., b. l. 158–163), daro išvadą, kad pastarosios negali paneigti mokesčių administratoriaus padarytų išvadų. Atkreiptinas dėmesys, jog nei pareiškėja, nei R. D. apie tokias sutartis nei Kauno AVMI, nei VMI neužsiminė, kodėl anksčiau šių sutarčių nepateikė nepaaiškino, todėl šiose sutartyse nurodytų sąlygų realumas yra abejotinas.

Pažymėtina, jog pagal MAĮ 67 str. įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius surinko pakankami įrodymų, paneigiančių pareiškėjos sudarytų nuomos sandorių realumą, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų bei įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno AVMI pagrįstai pareiškėjos 460 500 Lt pajamas iš tariamų nuomos sandorių laikė B klasės pareiškėjos pajamomis ir nuo jų paskaičiavo atitinkamus mokesčius.

Pareiškėjos teiginiai, kad nagrinėjamu atveju ji buvo apmokestinta dvigubai, atmestini, kadangi fiksuotas mokestis pagal verslo liudijimą mokamas iš anksto ir jį reikia susimokėti net ir negavus jokių pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, todėl tai, kad pareiškėjai buvo apskaičiuotos papildomos GPM ir PSDĮ sumos nelaikytina dvigubu jos apmokestinimu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti pareiškėją ir nuo apskaičiuotų delspinigių bei baudų. Kaip matyti iš Kauno AVMI 2015 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-FRO682-28 pareiškėja jau yra atleista nuo dalies delspinigių (už laikotarpi nuo 2012 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. balandžio 10 d.), atsižvelgiant į užsitęsusį mokestinį patikrinimą. MAĮ 100 str. 1 d. įtvirtinti tokie atleidimo nuo delspinigių pagrindai: 1) yra šio įstatymo 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas; 2) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Atsižvelgiant į MAĮ 141 str. 1 d. atleidimas nuo delspinigių gali būti taikomas, jeigu: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė vienas iš nurodytų atleidimo nuo delspinigių pagrindų. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, jis prašymą atleisti nuo delspinigių argumentuoja ir didele apskaičiuotų delspinigių suma, tačiau, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, toks pagrindas atleisti asmenį nuo delspinigių nėra įtvirtintas, todėl prašymas atleisti nuo delspinigių netenkintinas.

Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėja nėra sumokėjusi papildomai jai apskaičiuoto GPM ir PSDĮ, todėl, vadovaujantis MAĮ 141 str. 2 d., nėra pagrindo atleisti ją ir nuo paskirtų baudų mokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad MGK 2015 m. lapkričio 23 d. spendimas Nr. S-224(7-99/2015), VMI 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 68-65, Kauno AVMI 2015 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. (04.7.2)-FRO682-28 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti, taip pat nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių ir baudų, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjai ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos N. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.