Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16400-920/2016, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. B. pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolės 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-l 1118259 „Dėl sutikimo parduoti įkeistą turtą“ (b.l. 6)Antstolė išnagrinėjusi skundą, jo netenkino ir perdavė bylą Kauno apylinkės teismui (b.l. 3-5).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (b.l. 46-48).Teismas pripažino pagrįstomis antstolės S. V. patvarkyme nurodytas aplinkybes, kad sutiktina su skolininko V. B. skundo argumentu, kad jog įstatymas nenumato, kad asmens, kuriam nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla, turtą pardavinėtų bankroto administratorius. Tačiau nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, taikytinas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, vadovaujamasi bendraisiais teisės principais, tokiais kaip protingumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo. Nekilnojamojo turto rinkoje parduodant gyvenamąjį namą, kaip vieną turtinį vienetą, realu tikėtis didesnės pardavimo kainos, nes bus išvengta galimų ginčų tarp potencialių bendraturčių. Tokie antstolės nurodomi argumentai atitinka ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią turto pardavimas už didžiausią galimą kainą - siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Atsižvelgiant į tai, kad tiek K. B., tiek jos sutuoktinis V. B. yra solidarūs AB „Swedbank“ skolininkai ir už šią solidarią prievolę kreditorei yra įkeistas visas turtas, hipotekos nutartimi nurodoma parduoti visą įkeistą turtą, todėl pradėjus įkeistą turtą pardavinėti dalimis, būtų sumažinta turto vertė ir taip būtų padaryta žala hipotekos kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas pripažino pagrįstomis bankrutuojančios K. B. administratoriaus UAB „Valnetas“ nurodytas aplinkybes, kad reikia vadovautis bendraisiais teisės principais, tokiais kaip protingumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo, nes administratoriui pardavinėjant gyvenamąjį namą, kaip vieną turtinį vienetą, bus išvengta galimų ginčų tarp potencialių bendraturčių ir realu tikėtis parduoti turtą greičiau bei už didesnę pardavimo kainą, taip pat bus supaprastinamas pats pardavimo procesas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į faktą, kad pardavus visą įkeistą turtą, 50 proc. gautos kainos administratorius pervestų į antstolės S. V. depozitinę sąskaitą, pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/12/02346 atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas V. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti (b.l. 56-58). Atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai paliko galioti neteisėtą antstolio patvarkymą, nes išieškojimą iš skolininkų, kuriems nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla, įkeisto turto imperatyviai reglamentuoja CPK. Teismas nepagrįstai vadovavosi bendraisiais teisės principais, o ne CPK normomis. Teisę ir pareigą vykdyti priverstinį išieškojimą ir pardavinėti turtą iš varžytynių turi antstolė, vykdanti išieškojimą, Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos išieškojimui iš V. B. turto netaikytinos. Skundžiamu patvarkymu antstolė faktiškai atsisakė atlikti teisės aktais jai pavestas vykdyti funkcijas, jų atlikimą neteisėtai perduodama bankroto administratoriui. Leidus turtą pardavinėti bankroto administratoriui yra susiaurinamos pareiškėjo teisės vykdymo procese. Hipotekos lakšte nėra imperatyviai nurodyta, kad įkeistas turtas būtinai turi būti parduodamas kaip vienetas, todėl antstolei nebuvo jokio teisinio pagrindo nevykdyti išieškojimo iš V. B. turto dalies. Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos taikyti ir kitos (specialios) priverstinio turto realizavimo formos. Viena jų – turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Leidus turtą parduoti bankroto administratoriui V. B. prarado galimybę ieškoti pirkėjų savo turto daliai.Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo „Swedbank“, AB prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 63-64). Nurodė, kad apeliantas netinkamai interpretuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo ir CPK normas. K. B. ir jos sutuoktinis V. B. yra solidarūs skolininkai, ir solidariosios prievolės įvykdymo užtikrinimui bankui yra įkeistas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Hipotekos nutartimi nurodyta parduoti visą įkeistą turtą. CK 4.172 straipsnis draudžia dalinti hipoteką net ir tuo atveju, kai įkeistas daiktas padalinamas į du naujus atskirus daiktus. CPK 746 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai Įmonių bankroto, Įmonių restruktūrizavimo ar Fizinių asmenų bankroto įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad turtą pardavinėjant bankroto administratoriui, apeliantas prarado teisę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nurodyta teise pačiam arba per kitus asmenis surasti turto pirkėją. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 4 dalis numato, kad iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją ir, jeigu pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės neskelbiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Įstatymo nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl turto pardavimo tvarkos, kai vienam iš bendraskolių yra iškelta fizinio asmens bankroto byla. Iš vykdomosios bylos Nr. 0114/12/02346 duomenų nustatyta, kad antstolė S. V. vykdo Kauno miesto hipotekos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-21041-528/2011 dėl 847 913,19 Lt skolos išieškojimo iš skolininkų V. ir K. B. išieškotojo „Swedbank“, AB naudai. 2012 m. spalio 7 d. buvo areštuotas įkeistas skolininkų turtas, esantis (duomenys neskelbtini); turtas įvertintas 318 582,00 Eur (1 100 000,00 Lt). Šiam turtui buvo paskelbtos pirmosios viešosios varžytynės, tačiau jos buvo atšauktos, nes skolininkei K. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Antstolė, išnagrinėjusi išieškotojos „Swedbank“, AB siūlymą visą įkeistą turtą adresu (duomenys neskelbtini) leisti pardavinėti bankroto administratoriui kaip vieną vienetą ir pardavus įkeistą turtą 50 proc. gautos kainos pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą V. B. dalies skolos dengimui, 2016 m. gegužės 12 d. priėmė ginčijamą patvarkymą Nr. S-l 1118259 „Dėl sutikimo parduoti įkeistą turtą“.Apelianto nuomone, antstolė tokiu patvarkymu leisdama turtą parduoti bankroto administratoriui atsisakė atlikti teisės aktais jai pavestas funkcijas, nes jam nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla.CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį įstatymo analogija pripažįstamas panašius materialinius arba procesinius santykius reglamentuojančio įstatymo taikymas nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį. Apeliantas teigia, kad antstolės 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymas Nr. S-11118259 yra neteisėtas, nes bankroto administratorius negali pardavinėti kartu ir V. B. priklausančią turto dalį, kadangi jam bankroto byla nėra iškelta.Susipažinęs su bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0114/12/02346 medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo.CPK 746 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai Įmonių bankroto, Įmonių restruktūrizavimo ar Fizinių asmenų bankroto įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartyje panašaus pobūdžio civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014 yra pasisakęs, kad jeigu tokį turtą (vieną pardavimo objektą) sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus nustatytą aplinkybę, kad vienam iš solidarių skolininkų – K. B. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog skolininkui V. B. priklausančią turto dalį privalėjo pardavinėti antstolė CPK nustatyta tvarka.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Jeigu pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės neskelbiamos. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad visą įkeistą turtą pardavinėjant bankroto administratoriui, būtų pažeistos apelianto teisės iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Pažymėtina, kad turtas įkaito davėjo pasiūlytam pirkėjui gali būti parduodamas tik tuo atveju, jei toks asmuo įsigyja visus bendrąja hipoteka įkeistus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014).Iš vykdomosios bylos Nr. 0114/12/02346 duomenų matyti, kad nuspręsta parduoti įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) kaip vieną nekilnojamojo turto kompleksą (vienetą). Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad turto vertei nustatyti buvo paskirtos net dvi ekspertizės, kad ekspertai vertino vientisą nekilnojamojo turto kompleksą, todėl racionaliausia rinkoje jį būtų realizuoti kaip vieną turtinį vienetą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pradėjus „Swedbank“, AB įkeistą turtą pardavinėti dalimis, būtų sumažinta turto vertė ir taip būtų padaryta žala hipotekos kreditoriaus, teisėms ir teisėtiems interesams. Dirbtinai išskaidžius priverstine tvarka parduodamus nekilnojamojo turto objektus, būtų sumažintas jų patrauklumas rinkoje, tokiu būdu dirbtinai sumažinant jų kainą priverstinio pardavimo atveju, tuo pažeidžiant ne tik išieškotojo, bet ir skolininkų interesus, nes pardavus turtą už mažas kainas, būtų padengta mažesnė skolos dalis, nei realizavus turtą, kaip vieningą turtinį kompleksą, už didesnes kainas. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl neva nepagrįstai priimto 2016 m. gegužės 12 d. antstolės patvarkymo bei nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo šio patvarkymo pripažinti neteisėtu ir naikinti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir jų nekartoja.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atskirąjį skundą atmetus iš apelianto valstybei priteistinos 10,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,16 Eur (dešimt eurų ir šešiolika centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas – 188659752, bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos