Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Almai Buinovskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Giedrei Gabrielei Burbienei, atsakovo atstovui adv. Mindaugui Kukaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto bendro turto padalijimo ir kt., taip pat pagal atsakovo V. S. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies; priešieškinys atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, taip pat kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės.

Teismas pažymi, kad atsakovo nurodomi bendro pobūdžio teiginiai - abiejų sutuoktinių nesuderinamas charakteris ir požiūris į bendrą gyvenimą, skirtingi interesai, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovė jam buvo neištikima, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų šį jo teiginį. Ieškovė tai neigia. Tad vien subjektyvus atsakovo teiginys dėl ieškovės neištikimybės negali lemti santuokos nutraukimo ir dėl ieškovės kaltės. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė savo sutuoktinį irgi kaltino dėl netinkamų santykiu su kita mergina, pateikė į bylą duomenis, jog atsakovas su ja meiliai susirašinėjo (2 t., b.l. 156 - 158), tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga dėl to, kad toks susirašinėjimas jau vyko po šalių faktinio išsiskyrimo (kad ir praėjus neilgam laiko tarpui); teismui nepateikti duomenys, kad atsakovas su minėta mergina bendravo tuo metu, kai šalys gyveno kartu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Tad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 – 3 d.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė „B.“, atsakovui paliktina jo pavardė – „S.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktiniams taikymo nuo jų faktinio nustojimo kartu gyventi, santuokoje įgyto turto padalijimo, skolinių įsipareigojimų

Byloje yra kilęs ginčas dėl piniginių lėšų, esančių (buvusių) sutuoktinių banko sąskaitose, priskyrimo bendram turtui ir jų padalijimo.

Tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad pats atsakovas pripažįsta, jog jo sąskaitose esančios lėšos, tai sukauptas darbo užmokestis; tuo tarpu pasiskolintas minėtas lėšas iš giminaičių banke nelaikė (atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad paskolintas lėšas iš draugo būtų laikęs banko sąskaitose). Tad akivaizdu, kad šios lėšos, esančios (buvusios) aptariamu laikotarpiu (iki 2012-07-22) atsakovo vardu atidarytose sąskaitose kredito įstaigose, yra bendras sutuoktinių turtas (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Antra, kadangi atsakovas teigia, kad minėtos skolos buvo atiduotos iš bendro turto (pasak atsakovo tada, kai buvo iškelta santuokos nutraukimo byla), tad svarbu šiuo atveju išsiaiškinti minėtų prievolių pobūdį. Atsakovas nurodo, kad jis iš giminaičių skolinosi laikotarpyje nuo 2005 m. iki 2010 m. Tuo tarpu šalys santuoką sudarė, minėta, (duomenys neskelbtini). Tad atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prievolės toje apimtyje, kurioje jos atsirado iki santuokos sudarymo (iki (duomenys neskelbtini)), yra jo asmeninės prievolės ir jos negali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Dėl kitos prievolių, atsiradusių iš minėtų paskolos sutarčių, apimties pobūdžio pasakytina, kad kasacinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, tad, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (žr., pvz., LAT 2012-27 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini)). Asmeninės sutuoktinių prievolės kyla tais atvejais, kai nenustatomi bendrųjų turtinių prievolių atsiradimo pagrindai. Kaip vienoje civilinėje byloje yra išaiškinęs kasacinis teismas, iš vieno sutuoktinio sudarytų paskolos sutarčių kylančios prievolės laikomos vien sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis ir pagal šias sutartis gautos paskolos grąžintinos ne iš bendro sutuoktinių turto, jeigu sutuoktinis neįrodo aplinkybės, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos poreikiais (žr., pvz., LAT 2008-02-20 nutartį Nr. 3K-3-128/2008). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad minėtos paskolos sutartys su giminaičiais ir draugu (2 t., b.l. 53 - 57) buvo sudarytos tik atsakovo; ieškovė neigia, kad ji žinojo apie tokių sutarčių sudarymą ir / ar joms būtų pritarusi. Teismo posėdžio metu apklaustų atsakovo liudytojų S. D. ir T. D., kurios yra atsakovo giminaičiai, t.y. seserys, parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Teismui realiai nepateiktos ir pačios paskolos sutartys; pateikti tik raštai apie paskolintų pinigų grąžinimą po to, kai jau buvo prasidėjęs šalių skyrybų procesas; jose nenurodyta kokiam tikslui skolinami pinigai. Be to, atsakovo mamos surašytame dokumente (2 t., b.l. 55) aiškiai nurodyta, kad ji skolino sūnui pinigus asmeniniams reikalams; šiame rašte taip pat nurodyta, kad pinigai buvo naudojami sūnaus žemei prižiūrėti (pagal į bylą pateiktus duomenis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso įvairūs žemės sklypai, tad lėšų naudojimas šių žemės sklypų priežiūrai, jokių būdu negali būti laikomas kaip lėšų naudojimas bendriems šeimos poreikiams tenkinti). Taip pat neaišku, kokiu tikslu buvo skolinami pinigai iš draugo (duomenys neskelbtini), kai pats atsakovas nurodo, jog jie tuo metu turėjo pakankamai lėšų, kurias buvo pasiskolinęs iš giminaičių, tad neturėjo būti jokių sunkumų paprašyti Lietuvoje likusios sutuoktinės, jog ši jam pervestų per banką pinigų; apskritai, byloje paneigtas argumentas dėl skolinimosi būtinumo. Kita vertus, byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie tvirtintų, kad minėti pinigai buvo naudoti šeimos poreikiams tenkinti; juo labiau, kad pats atsakovas nurodo, jog pinigai be kita ko buvo skolinti asmeniniams poreikiams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jeigu atsakovas minėtas pinigų sumas ir buvo pasiskolinęs iš savo giminaičių (seserų ir mamos) bei draugo, tai jis neįrodė, jog šias sumas naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tad šių paskolos sutarčių pagrindu atsiradusios prievolės laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Trečia, byloje taip pat nustatyta, kad šias skolas (t.y. asmenines atsakovo skolas bendroje sumoje 79 554 Lt) kreditoriams yra sumokėjęs atsakovas iš bendro sutuoktinių turto, t.y. lėšų 2012-07-22 buvusių atsakovo vardu atidarytose sąskaitose. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas sutuoktinių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, kuris reikalauja, jog visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas ir kt.) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu; lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamu padarinius. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nenusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atveju, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (minėta, kad atsakovas neįrodė, jog minėtų paskolos sutarčių pagrindu gautos lėšos buvo naudojamos šeimos bendriems poreikiams tenkinti). Pažymėtina ir tai, kad CK 3.115 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, jog jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sudaryti sandoriai buvo tik asmeniniams poreikiams tenkinti, o jie įvykdyti iš bendro turto (t.y. sumokant iš bendrų lėšų), tad atsakovas įpareigotinas kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

3. G. N. jis 2011-06-14 buvo paėmęs avansu 120 000 (duomenys neskelbtini) kronų (apie 48 000 Lt) iš A. P. remonto darbams atlikti; kadangi remonto darbai nebuvo atlikti, tai gautą avansą reikėjo grąžinti. Atsakovo nuomone ši suma turi būti išminusuojama iš turimų bendrų lėšų.

Tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais taip pat nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad teismui nepateikta jokia rangos ar kokia nors kita sutartis dėl statybos remonto darbų atlikimo, avanso paėmimo ir pan.; teismui pateiktas tik A. A. P. raštas (2 t., b.l. 58 - 59), kuris surašytas ne anksčiau kaip 2013-12-14, t.y. po šalių santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, be to, šis raštelis net nėra pasirašytas. Taip pat nepateikti teismui įrodymai, kad minėti pinigai buvo įnešti į atsakovo vardu atidarytas sąskaitas, kuriose laikomi šalių bendri pinigai (ar kad tuo laikotarpiu buvo pervesti į atsakovo sąskaita nurodyta pinigų suma iš A.A. P. sąskaitos ir pan.). Antra vertus, anksčiau minėta, pats atsakovas pripažino, kad sąskaitose buvo kaupiamas darbo užmokestis; jokių įrodymų, kad šiose sąskaitose buvo laikomi ir kitu pagrindu gautos lėšos, teismui nepateikta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų žinojusi apie minėtą sandorį, kaip ir nėra duomenų, jog šie gauti pinigai būtų panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Tad atsakovas neturėjo jokio pagrindo šią sumą grąžinti iš bendrų šeimos lėšų. Kadangi atsakovas vis tik taip padarė, tai šiuo atveju irgi taikytinos teisinės pasekmės, numatytos CK 3.98 straipsnio 3 dalyje ir 3.115 straipsnio 2 dalyje.

Kaip matyti iš bylos, atsakovas minėto susitarimo ir prievolės, išplaukiančios iš šio susitarimo, egzistavimą grindžia K. B. 2013-12-22 raštu (2 t., b.l. 60 - 61). Visų pirma pažymėtina, kad iš šio rašto matyti, jog jis surašytas 2013-12-22, t.y. jau po to, kai teisme buvo iškelta S. santuokos nutraukimo byla; be to, neaišku, kodėl, jeigu toks susitarimas egzistavo, už vežimą buvo sumokėta tik 2013 m., kai atsakovas nurodo, jog toks susitarimas mokėti kas mėnesį po 1 000 (duomenys neskelbtini) kronų egzistavo nuo 2010 m. (gyvenimiškai nereali situacija). Antra, ieškovė neigia žinojusi apie tokio susitarimo egzistavimą. Trečia, atsakovas nepateikė teismui jokio susitarimo dėl vežimo išlaidų apmokėjimo; pateiktas raštas, tai tik netiesioginis įrodymas apie tokio susitarimo ir prievolės egzistavimą. Kita vertus, atsakovas šiuo raštu grįsdamas susitarimo ir prievolės egzistavimą iš esmės savo argumentus grindžia liudytojo rašytiniais paaiškinimais. Tuo tarpu pagal LR CPK 192 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus tik išimtinais atvejais; be to, rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Taigi, į bylą atsakovo pateiktas minėtas raštas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, tad teismas negali juo vadovautis kaip įrodymu (neatitinka įrodymų leistinumo taisyklėms). Atsakovas neprašė teismo iškviesti minėtą liudytoją ir jį apklausti teismo posėdžio metu (santuokos nutraukimo byla dėl turto padalijimo yra dispozityvi byla ir teismui nekyla pareiga būti aktyviam); tuo tarpu į bylą atsakovas nėra daugiau pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų minėto susitarimo ir prievolės egzistavimą. Ketvirta, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad minėta pinigų suma realiai buvo sumokėta iš šioje byloje nustatytų bendrų sumų, kurios yra atsakovui priklausančiose banko sąskaitose. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šios sumos (9 600 Lt) nėra pagrindo išminusuoti iš dalintino bendro turto.

5. (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2013-06-21 pateiktas sąskaitas jis buvo skolingas 32 277 (duomenys neskelbtini) kronų (apie 12 900 Lt) už 2012 metais gautas pajamas (2 t., b.l. 62 - 65); šias skolas reikėjo sumokėti, tad jie išminusuojami iš turimų pajamų. Tokius pat mokesčius reikės sumokėti ir už 2013 m.

Teismas nesutinka su atsakovu, kad šios pinigų sumos turi būti išminusuojamos iš bendro dalintino turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad mokestinės prievolės pripažįstamos asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis (žr., pvz., LAT 2013-06-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013, 2012-02-27 nutartį Nr. 3K-3-78/2012, 2010-05-20 nutarimą Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo nurodytos mokestinės prievolės negali būti apmokamos iš bendrų lėšų. Jau nekalbant apie tai, kad nepriemoka paskaičiuota už visus 2012 m., tuo tarpu šioje byloje santuokos nutraukimo teisinės pasekmės sutuoktiniams taikomos nuo jų faktinio nustojimo kartu gyventi, t.y. nuo 2012-07-22. Pažymėtina ir tai, kad analogišką mokestinę prievolę (skiriasi tik suma) turi sumokėti ir ieškovė (2 t., b.l. 170 - 172), tačiau šia suma nėra mažinama dalintinų piniginių lėšų suma, esanti ieškovės vardu atidarytose banko sąskaitose.

6. Iki santuokos sudarymo (iki (duomenys neskelbtini)) jis SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR) turėjo 9 212,87 Lt; tai asmeninės lėšos ir jos minusuojamos iš bendro dalintino turto.

Teismas pažymi, kad dėl šios sumos tarp šalių nėra ginčo dėl jų pobūdžio, t.y. pati ieškovė pripažįsta, kad ši suma yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Šios pinigų sumos (9 212,87 Lt) nėra įtrauktos į bendrą šalių dalintiną turtą.

Atsakovas V. S. taip pat teigia, kad ieškovė O. S. pasiėmė visus (duomenys neskelbtini) namuose turėtus 30 000 Lt (pasak atsakovo, tai pinigai, kurie buvo pasiskolinti ir gauti avansu už neatliktus remonto darbus). Be to, ieškovė pasiėmė visą buitinę techniką ir namų apyvokos daiktus įgytus santuokos metu. Ieškovė su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka, teigia, kad įraše matomi jos pačios iš darbo biržos gauti gryni pinigai, t.y. tik apie 2 000 – 3 000 Lt, be to, ji tuos pinigus išsikraustant nepasiėmė, nes, kilus konfliktui ir atvykus policijai, ji skubėjo išsikraustyti, o vėliau pastebėjo, jog šių pinigų nėra, mano, kad šiuos pinigus galėjo paimti atsakovas, kai ji buvo lauke ir kvietė policiją; minima buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai yra jos tėvų, tad šis turtas nėra bendras šalių ir jis negali būti dalijamas.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, tame tarpe šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė išsikraustant iš bendro buto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) būtų pasiėmusi atsakovo nurodomas bendras pinigų sumas (30 000 Lt). Priešingai nei teigia atsakovas, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie tvirtintų, kad šalys tokio dydžio pinigų sumą grynais laikė namuose () ir jog tokio dydžio pinigų sumą ieškovė būtų pasiėmusi ir išsinešusi iš bendro buto jos išsikraustymo metu. Atsakovas taip pat neteikė į bylą jokių įrodymų, kurie tvirtintų, kad minėta buitinė technika ir kiti namų apyvokos daiktai būtų šalių įgyti santuokos metu (nepateikė įgijimo dokumentų, įrodymų apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą bei pan.) ir kurie nutraukiant santuoka turėtų būti padalinti, be to, jis net tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs. Apibendrinant pasakytina, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, nors būtent jis tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiems sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Šiuo atveju konstatuotina, kad minėto bendro turto realiai nėra, tad jis negali būti įtraukiamas į dalintino turto balansą ar juo labiau priskirtas, jog šį turtą jau valdo ieškovė.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas: laikotarpiu nuo 2012-07-17 iki 2012-07-19 asmeninėms reikmėms išleido 573,54 Lt bendrų piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, tad laiko, jog šioje sąskaitoje 2012-07-19 sukaupta 1 504,36 Lt; laikotarpiu nuo 2012-07-18 iki 2012-07-21 asmeninėms reikmėms išleista 4 251,04 Lt bendrų piniginių lėšų, esančių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank ir ši suma, ieškovės nuomone, turi būti pridėta prie dalintino turto.

Tačiau teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka, laiko, kad jie neįrodyti. Bylos duomenimis minėtose sąskaitose 2012-07-22 buvo atitinkamai 930,82 Lt ir 2 187,25 Lt. To neneigia ir atsakovas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad 2012-07-22 atsakovo sąskaitose, esančiose tiek (duomenys neskelbtini) kredito įstaigose, tiek ir Lietuvos kredito įstaigose iš viso buvo 274 138,83 Lt piniginių lėšų, kurios yra bendros ir turi būti dalinamos nutraukiant santuoką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dalį bendrų lėšų panaudojo savo asmeninėms prievolėms padengti, tad jis įpareigotinas kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d., 3.115 str. 2 d.). Atsakovas pripažino, kad šiuo metu jo sąskaitose bendrų lėšų yra 118 592,91 Lt, tad šios išlaidos dalintinos nutraukiant šalių santuoką, tuo tarpu likusią dalį (155 545,92 Lt), kuri panaudota atsakovo asmeniniam poreikiams tenkinti ir taip sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovas turi kompensuoti.

Šalys skolinių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

CK 3.117 straipsnio 1 dalis nustato, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (2 d.). CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Tad šalių santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, kitų klausimų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies; atsakovo priešieškinys - atmestas. Įvertinus reikalavimų tenkinimo apimtį, darytina išvada, kad ieškovės naudai sprendimas yra priimtas 98 proc. Tad patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims dalintinos santykiu atitinkamai 98 / 2 proc.

Už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 3 277 Lt žyminį mokestį (1 t., b.l. 25, 3 t., b.l. 2) bei patyrusi kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu: 2 220 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ir 655 Lt išlaidų vertimo paslaugoms apmokėti (3 t., b.l. 61 – 66, kt.), iš viso ieškovė patyrė 6 152 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nuo šios sumos (6 152 Lt) 98 proc. sudaro 6 028,96 Lt. Atsakovas patyrė iš viso 5 230 Lt bylinėjimosi išlaidų; pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir atitinkamai tai pagrindžiančius įrodymus (3 t., b.l. 55 – 60, kt.). Šios išlaidos, atsižvelgiant į bylos apimtį, jos sudėtingumą, trukmę, būtinumą gauti įrodymus iš užsienio valstybės, laikytinos būtinomis, pagrįstomis ir racionaliomis. Tad nuo šios sumos (5 230 Lt) 2 proc. sudaro 104,60 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas šias sumas įskaityti ir galutiniai iš atsakovo ieškovei priteisti 5 924,36 Lt (6 028,96 – 104,60 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 98 str.).

Iš atsakovo taip pat priteistina 98 proc. teismo turėtų pašto išlaidų (teismas iš viso patyrė 40,92 Lt pašto išlaidų, tai matyti iš teismo pažymų), t.y. 40,10 Lt (40,92 * 98 proc.), valstybei (CPK 96 str.). Iš ieškovės į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė negu 10 Lt, t.y. už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tad ši suma nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 385 straipsniu, teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies; priešieškinį atmesti.

Nutraukti ieškovės O. S. (ikisantuokinė pavardė – B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „B.“, atsakovui jo pavardę - „S.“.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės O. S. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, t.y. 65 559,19 Lt (šešiasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt devynis litus ir 19 ct), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovo V. S. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, t.y. 118 592,91 Lt (vieną šimtą aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt du litus ir 91 ct), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovei O. S. iš atsakovo V. S. 104 289,82 Lt (vieną šimtą keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt devynis litus ir 82 ct) kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei O. S. 5 924,36 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis litus ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S. 40,10 Lt (keturiasdešimt litų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.