Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. (toliau – K. Š.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2018 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. rugsėjo 21 d. veiką) – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2018 m. spalio 8 d. veiką) - laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas K. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. birželio 19 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nuspręsta iš K. Š. išieškoti ir konfiskuoti 380 eurų.

K. Š. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2018 m. liepos 22 d. veika) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. U., D. K. bei L. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t. y. 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 18.11 val. į (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,399 g narkotinės medžiagos – metadono ir ten šią narkotinę medžiagą už 250 eurų neteisėtai pardavė V. U., vykdžiusiam teisėsaugos institucijos užduotį pagal teismo sankcionuotą leidimą. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, K. Š. 2018 m. rugsėjo 21 d. apie 17.24 val. į (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,042 g narkotinės medžiagos – metadono bei 0,153 g narkotinės medžiagos – heroino ir ten šias narkotines medžiagas už 2018 m. rugsėjo 20 d. gautus 250 eurų neteisėtai perdavė V. U., vykdžiusiam teisėsaugos institucijos užduotį pagal teismo sankcionuotą leidimą.

1.1. Jis taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti: 2018 m. spalio 8 d. apie 19.12 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,104 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei 0,384 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir ten šias psichotropines medžiagas už 130 eurų neteisėtai pardavė V. U., vykdžiusiam teisėsaugos institucijos užduotį pagal teismo sankcionuotą leidimą.

1.2. Be to, jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti - nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko savo gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), bei prie savęs neteisėtai laikė: 8,590 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), 2,669 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 1,047 g narkotinės medžiagos – heroino, 1,475 g narkotinės medžiagos – kokaino ir didelį kiekį – 22,828 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Turėdamas tikslą visas šias medžiagas parduoti ir tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, dalį – 0,048 g narkotinės medžiagos – heroino, 2018 m. spalio 17 d. apie 18.55 val., savo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė A. B., dalį narkotinės medžiagos – 0,937 g heroino laikė savo gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kol 2018 m. spalio 18 d. 12.35 val. šį kiekį kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai; o likusią dalį narkotinės medžiagos – 0,062 g heroino ir dalį – 0,258 g psichotropinės medžiagos – amfetamino bei dalį – 1,423 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė prie savęs, kol 2018 m. spalio 18 d. 13.50 val. šias medžiagas asmens kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusias narkotines ir psichotropines medžiagas – 8,590 g narkotinės medžiagos – kanapių, 1,475 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2,411 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 21,405 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,937 g narkotinės medžiagos – heroino laikė savo gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kol 2018 m. spalio 18 d. 12.35 val. šiuos kiekius psichotropinių ir narkotinių medžiagų kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.3. K. Š. taip pat buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 22 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai turėdamas tikslą platinti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 0,031g narkotinės medžiagos – heroino ir 1,05 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir tęsdamas nusikalstamą veiką, šias narkotines bei psichotropines medžiagas ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 22 d. apie 22.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tolimesniam platinimui už tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą pardavė V. U., tai yra, tokiu būdu jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateikto nuteistojo skundo, nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, tačiau yra nesutinkama su K. Š. paskirta bausme, prašant sutrumpinti jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam K. Š. paskirtos bausmės pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes K. Š. atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris tyčinius baigtus sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), įvertino K. Š. asmenybę – praeityje jis ne kartą teistas (5 t., b. l. 90-101), tame tarpe ir už tapačius nusikaltimus, t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstamas veikas įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, niekur nedirba (5 t., b. l. 110). Jam nustatytas neįgalumas, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Spręsdamas K. Š. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veikos padarytos recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje padarymą, pirmosios instancijos teismas K. Š. skyrė šio straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas jos dydį mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, K. Š. bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, ir švelninti nuteistojo teisinę padėtį, sumažinant jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę, tokiu būdu tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

8. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, vertinant jas buvusių nuteistojo teistumų kontekste, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nenorą laikytis visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, patvirtina, kad vertinamu atveju K. Š. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje K. Š. atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas), tačiau įvertinus tai, kad jis ne kartą teistas, galima pagrįstai teigti, kad tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį K. Š. nesugeba, ką neabejotinai patvirtina ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės – nusikalstamos veikos įvykdytos esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Atsižvelgiant į K. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo motyvą - siekiant finansinės naudos (disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti) svarbu paminėti ir tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų, būdamas laisvėje K. Š. nedirbo, Užimtumo tarnyboje taip pat nebuvo registruotas. Šių duomenų visuma, nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai, rodo, jog asmuo negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ir leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino trečdaliu paskirtos subendrintos bausmės, nors apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuotų trijų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ir nepripažino kaltės tik dėl jam inkriminuotos 2018 m. liepos 22 d. veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl kurios jis buvo išteisintas, pagrindo švelninti K. Š. paskirtą subendrintą bausmę (sutrumpinti jos terminą) taip pat nesudaro. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 64¹ straipsnį nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra konstatuota, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos. Nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama bendra tvarka (įrodymų tyrimas nebuvo sutrumpintas, byla nebuvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka) ir baudžiamasis procesas buvo baigtas teismo nuosprendžiu. Be to, būtina BK 64¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra ir asmens kaltės visiškas prisipažinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338-697/2015). Todėl, nors nuteistasis prisipažino padaręs tam tikrą dalį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau, nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai K. Š. atžvilgiu netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Vis tik pažymėtina, kad apylinkės teismas, nustatydamas bausmės dydžius įvertino nuteistojo prisipažinimą dėl padarytų nusikalstamų veikų, aplinkybę, dėl kurios nebuvo galima taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir už atskiras nusikalstamas veikas skyrė mažesnes nei sankcijos vidurkis, artimesnes minimaliai laisvės atėmimo bausmes, kurios, įvertinus nuteistojo teistumus bei ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių neveiksmingumą, nelaikytinos aiškiai per giežtomis ir neteisingomis, todėl dar labiau jas švelninti teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo.

10. Pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę (bausmes) nesudaro ir jo skunde pabrėžiamos aplinkybės dėl neįgalumo, prastos sveikatos (nustatytas hepatitas C, ŽIV infekcija, cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija, hipertoninė liga, netoksinė difuzinė struma ir autoimuninis tiroidas, operuota tulžies pūslė dėl akmenligės) ir diagnozuotų sunkių ligų (ŽIV ir cukrinis diabetas). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, minėtos aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos ir įvertintos apeliantui skiriant laisvės atėmimo bausmes, ir nėra pakankamos konstatuoti, kad už atskiras nusikalstamas veikas K. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos. Juolab, kad minėtos aplinkybės nėra susijusios nei su mažesniu veikų, kurias padarė nuteistasis, nei su jo paties asmenybės pavojingumu. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme buvo gauti medicininiai dokumentai iš (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 144-148, 192), (duomenys neskelbtini) ligoninės (6 t., b. l. 78, 194), (duomenys neskelbtini) poliklinikos ( 6 t., b. l. 80), net keliuose teismo posėdžiuose buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas dėl aplinkybių, susijusių su K. Š. sveikatos būkle (6 t., b. l. 84-86, 7 t., b. l. 7-11), tačiau aplinkybių, jog K. Š. dėl savo sveikatos būklės negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės nebuvo nustatyta. Duomenų, kad reikiamas gydymas K. Š. negalėtų būti užtikrintas bausmės atlikimo metu, nėra. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su apeliaciniu skundu, todėl visų K. Š. charakterizuojančių bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visumoje, pagrindo sutrumpinti apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę nėra. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad K. Š. jo skunde pabrėžiamos sunkios ligos diagnozuotos dar gerokai iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (6 t., b. l. 145), tačiau nuteistojo prasta sveikatos būklė nei anksčiau, nei dabar nesutrukdė daryti nusikalstamas veikas, priešingai, nusikalstamų veikų mastas tik padidėjo. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu ilgam laikui. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį, skiriant už pavienes veikas mažesnę bausmę arba keičiant švelnesne bausmės rūšimi, šioje byloje nenustatyta.

11. Ir vis dėlto, nors pagrindo švelninti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių nuteistajam K. Š. šioje byloje nenustatyta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas K. Š. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. BK 63 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje bausmių bendrinimą iš dalies sudedant, nustatyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Numatyto reikalavimo pirmosios instancijos teismas nevykdė, todėl 2020 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio apylinkės teismas, K. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už tęstinį 2018-09-20 – 2018-09-21 nusikaltimą) paskyrė 3 metų laisvės atėmimą, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2018-10-08 nusikaltimą) – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą. Minėtas bausmes apylinkės teismas subendrino parinkdamas palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu bei paskyrė galutinę subendrintą 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau nenurodė prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedamų švelnesnių bausmių konkrečių dalių ir jų parinkimo motyvų, nors tai imperatyviai nurodyta BK 63 straipsnio 4 dalyje.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į K. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, jų tarpusavio sąsajas, nuteistojo atliktus veiksmus, įvertinusi tai, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos kontroliuojant pareigūnams, narkotinės (psichotropinės) medžiagos nepateko į apyvartą, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas, K. Š. nustatytas sunkias ligas ir prastą sveikatos būklę, tai, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo, jokių naujų nusikaltimų ar pažeidimų apeliantas turimais duomenimis nėra padaręs, jo aktyvią socialinę veiklą, daro išvadą, kad prie griežčiausios iš jam paskirtų bausmių - 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pridėtinas minimalus už kitas dvi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos laisvės atėmimo bausmės rūšies dydis – po tris mėnesius laisvės atėmimo.

14. Nors apeliaciniu skundu yra keliamas tik nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo klausimas, tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, nuteistasis pabrėžia, kad buvo provokuojamas padaryti 2018 m. rugsėjo 20 d. – 2018 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. spalio 8 d. veikas, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl provokacijos klausimo.

15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, K. Š. kaltė dėl 2018-09-20 – 2018-09-21 ir 2018-10-08 nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta kitam kaltinamajam V. U. atlikus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi V. U. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus K. Š. atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis BPK 159 straipsnio 3 dalimi, asmenims, atliekantiems nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, tai yra, asmuo, atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmens padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, t. y. jomis remiantis galima, padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2010, 2K-238-139/2015 ir kt.). Byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikęs V. U. būtų kokiais nors aktyviais veiksmais įkalbinėjęs ar skatinęs K. Š. gauti ir jam parduoti narkotines/psichotropines medžiagas. Priešingai, byloje esančių K. Š. telefoninių pokalbių turinys patvirtina, kad tai K. Š. duodavo patarimus V. U. dėl susitikimo konspiracijos, priekaištaudavo V. U., kad per mažai parduoda narkotinių medžiagų. Atliekant sankcionuotą K. Š. telefoninių pokalbių kontrolę nebuvo užfiksuota tokio turinio pokalbių tarp jo ir V. U., kurie leistų spręsti apie V. U. provokacijas nuteistojo atžvilgiu, ilgalaikį įkalbinėjimą, persekiojimą ar pan..

16. Aukščiau išdėstytų duomenų visumoje, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nebuvo suvaržyta K. Š. pasirinkimo laisvė, nes jis galėjo pasirinkti kitą - teisėto elgesio variantą, t. y. atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į teisėsaugos institucijas bei pranešti apie kurstymą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė. Pats apeliantas nusprendė elgtis nusikalstamai, o V. U. jokiais veiksmais neskatino jo daryti nusikalstamas veikas, o tik prisijungė prie jau daromos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas (BK 159 straipsnio 1 dalis) nedraudžia leisti įtariamajam (nagrinėjamu atveju V. U.) dalyvauti veiksmuose imituojant nusikalstamą veiką. Tai, kad V. U. sutiko padėti teisėsaugos institucijų pareigūnams gauti įrodymus apie daromas nusikalstamas veikas, nereiškia nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų neteisėtumo ir gautų duomenų neleistinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-788/2015). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, pagrindo teigti, kad sankcionuojant ir atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimai, kad K. Š. buvo provokuojamas, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės (8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, pridedant po tris mėnesius laisvės atėmimo, paskirto už dvi veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir skirti K. Š. subendrintą bausmę – 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.