Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo G. O. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-577-810/2015 pagal ieškovo G. O. patikslintą ieškinį atsakovams A. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Žemėtvarkos darbai“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Registrų centras, dėl savininko teisių gynimo ir žemės sklypo ribos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovui kreipusis į UAB „Geosoma“ tikslu atlikti jam priklausančio žemės sklypo Nr. 21 kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad atsakovas A. L., ieškovui nepranešus ir nedalyvaujant, atliko savo žemės sklypo Nr.6 kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nepagrįstai praplėstas atsakovo žemės sklypas ieškovo žemės sklypo sąskaita, juos įregistravo VĮ Registrų centras. Atlikti kadastriniai matavimai neatitinka pradinių planų, nusistovėjusių ribų, sklypų konfigūracijos, juos atliekant buvo pažeisti kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai, o 40 kv.m. ieškovo žemės sklypo nepagrįstai ir neteisėtai priskyrus atsakovo žemės sklypui buvo pažeista ieškovo teisė į nuosavybę. Ieškovas prašė nustatyti jo ir atsakovo žemės sklypų ribą pagal UAB „Geosoma“ parengtą žemės sklypo schemą, pagal kurią sklypų riba atitiktų pirminio teritorijų planavimo dokumento SB „Marios“ generalinio plano sklypų išdėstymą. Ieškovo sklypas Nr. 21 pagal pirminį teritorijos planavimo dokumentą yra taisyklingos stačiakampio formos. Atlikus kadastrinius matavimus, ieškovo žemės sklypas sumažėjo 40 kv. m (žemės sklypo schemos koordinačių taškai Nr. 6-7-8-14-15-5-6), šis 40 kv. m dydžio plotas yra viduryje ieškovo žemės sklypo, šia žemės sklypo dalimi atsakovas niekada nesinaudojo ir nesinaudoja. Teismui panaikinus esamą žemės sklypo planą ir nustačius naują ribą tarp ieškovo ir atsakovo, atsakovas iš šalia esančių laisvų žemės plotų galėtų kompensuoti savo žemės sklypo ploto trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvados, kad neįrodyta, jog ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo 40 kv. m dėl atsakovo įregistruotų kadastrinių matavimų. Teismas nevertino UAB „Geosoma“ sudarytų schemų, paaiškinimų, kad ribos su gretimų žemės sklypų savininkais yra aiškios, kad iki atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo, schema atitiko ieškovo faktiškai valdytą žemės sklypo dalį, teismas neįvertino, kad ieškovas, keisdamas žemės sklypo ribas ar konfigūraciją, negali atstatyti 40 kv. m ploto kitoje vietoje. Teismas teisingai nurodo, kad, palyginus UAB „Geosoma“ sudarytoje schemoje nurodytus linijų ilgius tarp posūkio taškų su ieškovo žemės sklypo plane nurodytais ilgiais, linijų ilgiai nesutampa, tačiau teismas neįvertino, kad šie nesutapimai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo, o ją tik patvirtina. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra aišku, kokiais duomenimis ir dokumentais UAB ,,Geosoma“ sudarė schemas, kadangi ieškovo žodiniai paaiškinimai posėdžių metu ir rašytiniai paaiškinimai ieškinyje patvirtina, kad schemos parengtos pagal ieškovo žemės sklypo planą ir sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)" generalinį planą, įvertinus suderintas ribas su gretimų žemės sklypų savininkais, žemės sklypuose esančių statinių faktinę padėtį, faktinį žemės sklypų naudojimą, žemės sklypų normalias konfigūracijas, atsakovo atliktus kadastrinius matavimus ir kt. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad schemos paruoštos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o jose pateikti duomenys neatitinka faktinės situacijos, todėl privalo būti konstatuota, kad ieškovo žemės sklypas sumažėjo 40 kv. m plotu.Teismas nepagrįstai nevertino įrodymų, kad atsakovo žemės sklypas suformuotas nesilaikant natūralių vietovės kontūrų ribų, nes žemės sklypo, esančio žemiau pravažiavimo, dalis yra atitraukta per 3 m nuo pravažiavimo ribos, o žemės sklypo, esančio aukščiau pravažiavimo, riba, yra atitraukta beveik per 7 m nuo sodų bendrijos „Marios" tvoros, nors šiais plotais ieškovas faktiškai naudojasi (augina daržoves, laiko statybines medžiagas, kompostuoja atliekas). Šie ieškovo paaiškinimai nėra paneigti jokiais duomenimis, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo kadastriniai matavimai yra parengti nesilaikant natūralių vietovės kontūrų ribų – tvoros ir pravažiavimo. Nors teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypo plotas nepasikeitė, t. y. buvo ir liko 766 kv.m. dydžio, tačiau neįvertino, kad faktiškai valdomas atsakovo žemės sklypo plotas padidėjo iki 880 kv. m., nes sklypas buvo perstumtas į ieškovo faktiškai valdomą sklypo dalį.Teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę abejonėms dėl schemų neaiškumo išsklaidyti. 2015 08 07 teismo posėdyje ieškovo atstovė teismui pateikė prašymą skirti ekspertizę. Nors atsakovai ginčijo schemų aiškumą ir teisingumą ir teismas sprendime išdėstė, kad schemos yra neaiškios ir galimai neteisingos, nes yra parengtos ne pagal kadastrinius matavimus, tačiau teismas atsisakė skirti ekspertizę tuo motyvu, kad schemos yra aiškios, taip pats sau paprieštaraudamas. Tuo ieškovui buvo apribota teisė teikti įrodymus reikalavimams pagrįsti. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo žemės sklypo planais, kurie yra galimai klaidingi ar suklastoti, nes atsakovas nepateikė žemės sklypo planų originalų dėl ko ieškovas negalėjo spręsti dėl rašysenos ekspertizės skyrimo tikslingumo. Planuose įsivėlusios techninės klaidos, nes jie neatitinka mastelio 1:500, planai pažymėti skirtingais antspaudais, skirtingomis datomis ir parašais, juose aiškiai matyti taisymo žymės. Teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą. Konstatuodamas, kad ieškovo pateiktos schemos galimai nėra išsamios, tikslios ir aiškios, teismas neatsižvelgė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad iš schemų negalima nustatyti reikšmingų duomenų, ar, kad nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad kadastriniai matavimai atlikti pagal tinkamiausią žemės sklypo planą ir kad atsakovo žemės sklypas atitinka jo faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas ir natūralius vietovės kontūrų taškus – kelią ir tvorą. Teismas neanalizavo ieškovo pateiktų pirminių teritorijų planavimo bendrųjų dokumentų, šalių pateiktų sklypų projektų, iš kurių akivaizdu, kad ieškovo sklype niekada nebuvo suprojektuota atsakovo žemės sklypo dalis. Tokiu būdu, teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, nes ieškovas siekė įrodyti, kad atsakovo naujai atlikti kadastriniai matavimai iš esmės pažeidžia jo teises, nes neproporcingai sužaloja jo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą – jo konfigūracija pasikeičia taip, kad iš esmės jame negalima jokia žemės ūkio veikla, nauja statyba ir pan., kas nebuvo jokiuose pirminiuose planavimo dokumentuose. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovo atliekamus kadastrinius matavimus, tačiau kartu neįvertino rašytinių įrodymų ir atsakovo paaiškinimo, jog ieškovas prieštaravo atsakovo žemės sklypo ribai, ir kad šis faktas, pažeidžiant teisės aktus, buvo nuslėptas nuo žemėtvarkos skyriaus. Todėl teismas turėjo konstatuoti, kad UAB „Žemėtvarkos darbai" neįtraukė ieškovo pastabos į ribų paženklinimo parodymo aktą ir pateikė tikrinti kadastro tvarkytojui tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir nuslėpdamas tikrąją situaciją dėl ribos tarp ieškovo ir atsakovo žemės sklypo ribų. Kadangi ieškovo pastabų UAB „Žemėtvarkos darbai" į žemės ribų paženklinimo–parodymo aktą neįrašė, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyrius nustatė, kad atsakovo kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant Kadastro nuostatuose numatytų reikalavimų, todėl nepagrįstai ir neteisėtai suderino atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Jei žemėtvarkos skyriui būtų buvusi žinoma ieškovo pastaba, tolimesnė kadastrinių matavimų registravimo procedūra būtu buvusi sustabdyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl prašymų.

Ieškovas apeliaciniame skunde prašo prijungti buvusių ieškovo ir atsakovo žemės sklypų savininkų A. Z. ir R. R. rašytinius paaiškinimus dėl galimo šalių žemės sklypų planų neteisėto koregavimo ir UAB ,,Geosoma“ 2015 07 30 parengtą sklypo schemą, pakartotinai įpareigoti atsakovus pateikti atsakovo A. L. žemės sklypo planų originalus, kurių kopijos pateiktos (t.1, b.l. 19, 20). CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsakovo žemės sklypo planų originalus prašoma išreikalauti pakartotinai. Įvertinusi nurodytą, teisėjų kolegija, sprendžia, jog šie prašymai netenkintini.

Ieškovas skunde taip pat prašo apeliacinėje instancijoje apklausti liudytojus R. R. ir A. Z. planų koregavimo aplinkybėms paaiškinti. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Ieškovas neprašo žodinio bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas, nėra pateikta objektyvių argumentų, kodėl šie asmenys nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog būtinybė juos apklausti iškilo vėliau, nes jam nebuvo žinoma, kad byloje pateiktos atsakovo žemės sklypų kopijos buvo galimai neteisėtai koreguojamos, vertinama nepagrįsta, nes kopijas teikė pats ieškovas, jokios kitos aplinkybės, kodėl tik teismui ieškinį atmetus, jis suabejojo nurodytais dokumentais, nenurodytos. Įvertinusi anksčiau nurodytą, kolegija atmeta ieškovo prašymą liudytojus apklausti teismo posėdyje.

Be to, ieškovas apeliaciniame skunde prašo skirti jo ir atsakovo žemės sklypų žemėtvarkos darbų ekspertizę. Kolegija šio prašymo netenkina, nes sutinka su apylinkės teismo išvada, jog ekspertizė yra negalima, kadangi ieškovas nepateikė savo žemės sklypo kadastrinių matavimų.

Dėl apeliacinio skundo.

Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise atitinkamai priklauso 783 kv. ir 766 kv. m. žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas atliko jam priklausančio sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų neteisėtumą grindžia tuo, kad jis nebuvo informuotas apie jų atlikimą ir kad, juos atliekant, ieškovo faktiškai valdyta 40 kv.m žemės sklypo dalis, esanti už atsakovo sodo namelio galinės sienos, buvo priskirta atsakovo žemės sklypui. Tokiu būdu, atsakovo žemės sklypo ribos neteisėtai buvo atitrauktos nuo natūralių vietovės kontūrų ribų – nuo tvoros per 7m ir nuo pravažiavimo kraštinės per 3 m – bei nuo atsakovo faktiškai naudojamų sklypo ribų, dėl ko atsakovo žemės sklypas pasislinko į ieškovo žemės sklypą.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis remiantis ieškinio reikalavimai atmesti, pagrįstumas argumentuojant netinkamu byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu, jų nepakankamumu. Vertinant šiuos skundo argumentus, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 02 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 12 22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 07 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių išaiškinimų.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ieškovui neįrodžius, jog, atliekant atsakovo žemės sklypo matavimus ir sudarant šio sklypo planą, buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, nes ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo žemės sklypo plotas patenka į ieškovo žemės sklypo vidurį, kad būtent dėl atliktų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų sumažėjo ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas. Apeliantas šias teismo išvadas vertina nepagrįstomis argumentuodamas netinkamu UAB ,,Geosoma“ schemų vertinimu. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Ieškovas prašė nustatyti šalių žemės sklypų ribas pagal UAB „Geosoma" 2015 06 11 sudarytą schemą (t. 1, b. l. 143-151). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 783 kv.m žemės sklypas (t. 1, b. l. 14), tačiau šioje UAB „Geosoma" schemoje (t. 1, b. l. 151) jo sklypo dydis nurodytas 624 kv.m., t. y. 159 kv.m mažesnis. Ieškovas galimai jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo sumažėjimą įrodinėjo remdamasis skirtingomis UAB „Geosoma" 2015 02 06 (t. 1, b. l. 24), 2015 05 29 (t. 1, 135), 2015 06 11 (t.1, b. l. 151) parengtomis žemės sklypo schemomis iš kurių, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negalima suprasti, kur yra ieškovui priklausantis žemės sklypas, koks yra žemės sklypo plotas, kokiais dokumentais remiantis buvo sudarytos šios schemos. Ieškovo žemės sklypo ploto sumažėjimo taip pat neįrodo ir kartu su skundu pateikta nauja UAB ,,Geosoma“ žemės sklypo schema (t. 2, b. l. 50) (CPK 176 str. 178 str. 185 str.).

Nėra pagrįstas skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog tik kadastriniais matavimais, o ne schemomis, galima patikrinti ir nustatyti ieškovo žemės sklypo sumažėjimo ar nesumažėjmo faktą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. To paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1-7 punktuose yra nurodyti veiksmai, kurie vykdomi atliekant kadastrinius matavimus, t. y. nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojama žemės sklypo vertė; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 5 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) 32.1.8. punktas imperatyviai numato, kad parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos, pagal žemės sklypo buvimo vietą, teritoriniu padaliniu. Žemės sklypo planas turi būti parengtas laikantis Kadastro nuostatų 35, 36 ir 37 punktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, kadastrinių matavimų procedūra yra detaliai apibrėžta teisės aktų, susidedanti iš keleto veiksmų. Žemės sklypo planas, sudarytas atliekant kadastrinius matavimus, turi atitikti Kadastro nuostatų 35, 36, 37 punktuose nustatytus reikalavimus ir privalo būti patikrintas bei suderintas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio. Būtent šiuose nuostatuose įtvirtintų procedūrų ir privalėjo laikytis ieškovas, manydamas, kad registrų tvarkytojas savo sprendimu įregistruoti atsakovo žemės sklypo planą pažeidė jo interesus. UAB „Geosoma" schemos neatitinka kadastro nuostatuose nurodytų reikalavimų, kadangi jose nėra nurodyti viso žemės sklypo ribų linijų ilgiai tarp posūkio taškų, nenurodytas visas žemės sklypo plotas, nepažymėtos ieškovui priklausančio statinio, esančio žemės sklype, koordinatės, nėra nurodyta, kokiais duomenimis ir dokumentais remtasi ją sudarant, todėl jomis vadovaujantis negali būti sprendžiamas sklypų ribų nustatymo klausimas. Apeliantas teigia, kad UAB ,,Geosoma“ schema parengta pagal sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)" generalinį planą, pagal kurį jo sklypas yra taisyklingos stačiakampio formos, t. y. tokios, kaip nubraižyta 2015 06 11 schemoje, kuria vadovaujantis ieškovas prašė nustatyti sklypų ribas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane (t. 2, b. l. 9) esantį sklypų išsidėstymą, nustatė, kad jame nurodyta ieškovo žemės sklypo Nr. 21 konfigūracija atitinka ne ieškovo pateiktoje schemoje, o VĮ Registrų centras pateiktame sklypo Nr. 21 plane esančią šio sklypo konfigūraciją. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas neįrodė, kad jo žemės sklypas pagal pirminį teritorijos planavimo dokumentą yra taisyklingos stačiakampio formos. Aplinkybę, kad ieškovo žemės sklypo ribos nėra aiškios ir, atliekant kadastrinius matavimus, turi būti patikslintos, patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2012 04 19 raštas Nr. 6SD-(14.6.7.)-380 (t. 1, b. l. 52). Ieškovo pateiktos schemos nėra parengtos ir suderintos su atsakingomis institucijomis aukščiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl negali būti prilyginamos žemės sklypo planui, patikrintam ir suderintam dviejų institucijų – Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus ir VĮ Registrų centro. Teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovui siūlė pateikti žemės sklypo planą, parengtą pagal kadastro nuostatų reikalavimus, kuriame, nustačius tikslų jam priklausančio žemės sklypo plotą, būtų galima spręsti apie galimą žemės sklypo ploto sumažėjimą, tačiau ieškovas tokio plano nepateikė. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl neteisingai paskirstytos tarp šalių įrodinėjimo naštos ir lygiaverčių įrodymų skirtingo vertinimo. Skundo argumentai dėl ieškovo galimybės teikti įrodymus apribojimo teismui netenkinus prašymo skirti žemėtvarkos darbų ekspertizę atmestini kaip nepagrįsti, kadangi žemės sklypų kadastro duomenų tikrinimas ieškovui nepateikus jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, nėra galimas.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas turėjo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą dėl to, kad UAB „Žemėtvarkos darbai", neįtraukdama ieškovo pastabos į ribų paženklinimo–parodymo aktą ir jį pateikdama tikrinti kadastro tvarkytojui, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir nuslėpė tikrąją situaciją dėl sklypų ribos, ko pasėkoje žemėtvarkos skyrius nepagrįstai nustatė, kad atsakovo kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant Kadastro nuostatuose numatytų reikalavimų ir neteisėtai suderino atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybę, jog apeliantui buvo žinoma apie atsakovo atliekamus kadastrinius matavimus patvirtina pats apeliantas. Kadastro nuostatų 32.1.1.5. punkte reglamentuojama, kad kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų suformavimo dokumentus išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriui pateikė pastabų ar pretenzijų dėl atsakovo žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų. Skyrius, tikrindamas kadastrinių matavimų bylą, nenustatė teisės aktų normų, reglamentuojančių kadastro duomenų atlikimo tvarką, pažeidimų. Pažymėtina, kad apelianto nesutikimas su atsakovo sklypo riba sudarytų pagrindą panaikinti atsakovo užsakymu UAB „Žemėtvarkos darbai" sudarytą atsakovo žemės sklypo planą tik padarius išvadą, kad ieškovo sutikimo nebuvimas pažeidžia jo interesus. Tačiau apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas užvaldė ieškovo žemės sklypo dalį, kad, patikslinant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, jo žemės sklypo plotas atitinka nuosavybės teise įgytą žemės sklypo plotą, sklypo riba nepersidengia su ieškovo sklypo riba, todėl apelianto nesutikimas su atsakovo žemės sklypo kadastriniais matavimais nepatvirtina jų neteisėtumo ir nesudaro pagrindo naikinti žemės sklypo įregistravimą VĮ Registrų centre ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ sudarytą sklypo planą.

Teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl atsakovo galimai klaidingo ar suklastoto žemės sklypo plano, atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad du ne visai identiškus planus pateikė pats ieškovas teikdamas ieškinį (t. 1, b. l. 19-20). Apeliacinės instancijos teismui pareikalavus, atsakovas pateikė jam priklausančios sodo valdos inventorinę bylą, kurioje esantis žemės sklypo planas nekelia jokių abejonių, sudarančių pagrindą spręsti dėl galimo jo klastojimo ar klaidingumo. Taip pat nepagrįstai skunde teigiama, kad plano originalas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, kadangi atsakovo sodo valdos inventorinė byla buvo pateikta pirmosios instancijos teismui (t. 1, b. l. 122–133) ir būtent, įvertinęs joje esantį žemės sklypo planą, teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo pateiktuose planuose nurodyti linijų ilgiai, atitinkamai ir sklypo dalių plotai atitinka ir žemės sklypo planą ir inventorinėje byloje nurodytus duomenis. Faktai dėl žemės sklypo plano koregavimo gali būti nustatyti tik remiantis teritorijų planavimo dokumentais.

Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo galimo naudojimosi 114 kv.m. ploto žemės dalimi tarp savo sklypo ribos ir SB „(duomenys neskelbtini)" tvoros, kad atsakovas neįrodė, jog jo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pagal tinkamiausią žemės sklypo planą, kad atsakovo žemės sklypas atitinka jo faktiškai naudojamas žemės sklypo ribas ir natūralius vietovės kontūrų taškus – kelią ir tvorą, yra atmetami kaip teisiškai nereikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto skundo argumentai neteikia pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Apeliantas, nesutikdamos su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad, jais remiantis, būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui A. L. priteistinos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 60-61) CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. O., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. L., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.